P. Gylys. Anksčiau ar vėliau, sąžinė prabyla (14)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

Neringos Venckienės sulaikymas JAV ir kalbos apie galimą greitą jos grąžinimą į Lietuvą, vėl sujudino, po jos išvykimo iš šalies pamažu aprimusią, į dvi dalis pasidalinusią visuomenę. Kiekviena iš šių pusių turi savąją tiesą ir kiekviena tiki, kad būtent ji yra tikroji.

Buvęs Seimo narys ir užsienio reikalų ministras Povilas Gylys su „Drasos keliu“ 2012 m. išrinktas į parlamentą, neabejoja, kad anksčiau ar vėliau visos paslaptys būna atskleistos, nes kitos alternatyvos paprasčiausiai nėra. Tik ne visi šio momento sulaukia. Profesoriaus teigimu, šalį supriešinusi Garliavos istorija ne išimtis.

„Kada nors visi šie dalykai išaiškės. Kaip sakoma, archyvai nedega. O be jų, dar yra ir žmonių prisiminimai. Kada nors tie žmonės tikrai pradės kalbėti, juk ne vienas ir ne du šiuose įvykiuose dalyvavo. Kažką tikrai pradės griaužti sąžinė“, – kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“ konstatavo P.Gylys.

– Po N.Venckienės išvykimo garsiai skambėjusi Garliavos istorija pamažu ėmė rimti. Po jos sulaikymo ji vėl įgauna pagreitį.

– Su šia istorija labai stipriai išeiname į tarptautinę areną. Ja labai domėtis pradėjo Amerikos žiniasklaida. Kiek žinau, apie N.Venckienę, apie pedofiliją straipsnis pasirodė „The New York Times“. Cituojami jos žodžiai, kad grupuotė nori ją sunaikinti. Tekstai kol kas gana neutralūs. Bet ką reiškia neutralūs, jei geros reputacijos teisėja, politikė yra persekiojama ir turi emigruoti iš šalies, nes bijo dėl savo ir savo vaiko gyvybės. Juk nužudytas jos brolis ir dar keli žmonės.

– Pastarieji įvykiai vėl priminė apie į dvi dalis dėl istorijos vertinimo pasiskirsčiusią Lietuvą.

– Bėgant laikui daugelis žmonių atsitokėjo. Užduodama labai daug klausimų. Pradedant nuo to, kas nužudė teisėją Joną Furmanavičių. Mes nežinome, bet pusiau aklą žmogų (Raimundą Ivanauską – aut. past.) nuteisė. Įsivaizduoju, kad turėtų būti taip – nustato, kas kaltas, tą ir nuteisia. Bet juk nenustatyta, kas nužudė teisėją. O ką įtikina Andriaus Ūso žūtis? Juk Seimas pripažino, kad ši byla nebuvo deramai tirta. O paskui kažkokia galinga jėga užkūrė propagandos mašiną, prieš pasuko teisėsaugą ir žiniasklaidą.

Manau, dauguma žmonių yra mąstantys. Tuo labiau kai susiduria su faktais. Ir dabar visa tai pasiekė tarptautinę areną. Kažkaip tuos faktus teks paaiškinti. Nepamirškime, jog tai labai aukšto lygio pedofilija. Ir ne tik Lietuvoje. Britų spaudoje rašoma, jog ja faktiškai įtariamas vienas premjeras, lordai, labai garsūs politikai. Tai vyko seniai ir tada skandalas užgniaužtas. Bet pasaulio praktika rodo, jog net pačios slapčiausios istorijos paaiškėja. Sužinosime ir mes. Gal ne mūsų karta, bet tikrai tiesa išvys dienos šviesą.

– Žeriami kaltinimai, kad Lietuvoje N.Venckienė ne tik pasmerkta, bet ir nuteista net nelaukiant teismo.

– Taip ir yra. Pedofilijos skandalas ir Lietuvoje užgniaužtas. Sunaikinta net partija „Drąsos kelias“. O kur dar N.Venckienės neutralizavimas. Aišku, jie nesitikėjo, kad ji taip pasielgs – išvažiuos iš šalies. Išmintingai padarė. Net mes nieko apie tai nežinojome. Neringa turi vaiką ir kiekvienos motinos pareiga yra jį auginti. Būtų pasilikusi, turėtume dar vieną našlaitį.

– Negi valstybė tokia silpna, kad negali apginti net vieno žmogaus?

– Praradome Sąjūdžio dvasią. Sąjūdis buvo drąsių žmonių judėjimas. Dabar tik „Respublikos“ leidiniuose matau bandymą tą dvasią atkurti ir išlaikyti. Tokie ir buvo tikrieji sąjūdiečiai. Bet ne antrojo ar trečiojo Sąjūdžio, surinktų iš neaiškios biografijos žmonių, kurie nėra laisvi. Kai šie žmonės atsirado, Lietuvoje paskleista baimės atmosfera ir pradėta bijoti kalbėti. Jei nori turėti savo valstybę, privalai būti piliečiu ir nebūti bailiu. Suprasčiau, jei būtų išgąsdinę dalį visuomenės. Bet išsigando beveik visi. Kokie protestai prasidėjo Slovakijoje, kai nužudytas žurnalistas. Mes turime politines Juro Abromavičiaus, Vytauto Pociūno žūtis, ir nieko. Kiekvienas mano, kad jo pirkia yra iš krašto, ir jo tas tikrai nepalies.

Turime tipišką autoritarinį režimą – žmonės bijo valdžios, o  bijo žmonių, ypač kalbančių tiesą. Tačiau matau, kad tam tikras politinis ciklas baigiasi. Morališkai byra konservatoriai ir apskritai visa politinė-partinė sistema. Baigiasi prezidentės Grybauskaitės kadencija. Žmonės pradeda galvoti, kaip po viso to gyvensime.

– Iš pradžių N.Venckienei pareikšta kelios dešimtys įtarimų. Vėliau jų drastiškai sumažėjo.

– Taip atsitiko, nes įtarimai yra juokingi ir absurdiški. Būtų dar vienas ar du. Mes su šeima taip pat virtuvėje, kaip ir visi, apie daug ką pasikalbame ir ko tik neprišnekame. Jei įrašytų, galėtų ir antivalstybinę veiklą „pripaišyti“.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: