L. Litvinavičius. Panieka (nuotraukos, video) (5)

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Švenčionių rajone, Rakštelių kaime, Švento ežere yra pusiasalis-šventvietė vadinamas Alku. Mūsų protėviams, o ir mums, tai ypatinga, šventa vieta kurioje bendraujama su dievais ir su savo sąžine.

Bet 2017 metais ši vieta, sakyčiau, buvo išniekinta, pastačius prie kelio, ties rodykle į šventvietę, kryžių. Kryžių buvo galima pastatyti 100 ar 1000 metrų į vieną ar kitą pusę, bet ne, reikėjo statyti būtent ties senovės šventviete.

Gyvename 21-me amžiuje, bet metodai liko tie patys – sunaikinti, užgožti, sumenkinti, paniekinti. Statyti tokioje vietoje kryžių tai tarsi parašyti skelbimą didžiulėmis raidėmis – protėvių gerbti nereikia, senelių taip pat, netgi tėvų, jei tik jie galvoja kitaip. O apie pagarbą ir toleranciją kaimynams bei tautiečiams net kalbėti neverta.

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Valstybės gerbti irgi nereikia, galite iš jos vogti, tik neužmirškite sekmadienį ateiti į bažnyčią ir pasidalinti. Galite ir didesnį nusikaltimą padaryti, jums bus atleista, tik pasidalinti reikės labiau.

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Šitaip negerbiame protėvių, pabrėžiu – SAVO – protėvių, tikėjimo, gyvenimo būdo ir palikto paveldo, o paskui stebimės, kad vaikų namai pilni paliktų, suluošintų kūdikių, senoliai paliekami likimo valiai ir miršta vieniši, dažniausiai slaugos namuose, nes jų  vaikams rūpi didesni pinigai kur nors Airijoje, o motinos, vietoje to, kad augintų savo vaikus, juos palieka ar net žudo. Kodėl? Atsakymas labai paprastas – todėl, kad mes niekiname savo protėvius, reiškia ir patys save, mes nukirtome savo šaknis. Gyvenimas rodo, kad mes einame blogu keliu.

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Mūsų protėvių šventviečių, apstatytų kryžiais, yra nemažai. Ir aš vis galvoju, kaip reikia niekinti savo protėvius, kad taip elgtis. Neapykanta ir panieka yra prasti mūsų gyvenimo palydovai. Galvoju, kad iš šios vietos, kaip ir kitų panašių, kryžių derėtų pašalinti, ir kuo greičiau, kol jis nepadarė dar didesnės žalos.

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Kitais metais į Lietuvą atvyks popiežius. Bus patogi proga atsiprašyti už savo įstaigos ir savo pirmtakų rengtą fizinį ir dvasinį įvairių pasaulio tautų, tarp jų ir lietuvių, genocidą. Fizinis genocidas sustojo, o štai dvasinis tęsiasi iki šiol. Jei popiežius pajėgtų už tai atsiprašyti, galėtume santūriai jam padėkoti.

***

Alkas.lt Rakštelių Alko nuotraukos 2016 m. liepos 2 d.:

Alkas.lt vaizdo šrašas – Rakštelių Alkas 2016 m. liepos 2 d.:

Kategorijos: Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos, Gamta ir žmogus, Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Laiškai Alkui, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Religija, Skaitiniai, Šventvietės, Vaizdai ir garsai, Vaizdai sielai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

5 komentarai

  1. Kęstutis:

    … na ką ten iš tų kančios garbintojų gali tikėtis… o dar kad popiežius atsiprašytų… Bet pastebėjimas, jog garbinant svetimus stabus ir šventas vietas kažkur, belieka tik išsibėgioti ar nusižudyt – teisingas….

  2. Keista:

    Nesuprantama, kam reikėjo ežero pakrašty prie nuorodos į aklakalnį statyti kryžių? Jis visiškai nedera ir rodo sąmoningą nepagarbą Lietuvos praeičiai, mūsų protėvių ir dalies šiandienos žmonių tikėjimui. Konstitucija leidžia visiems laisvai išpažinti tikėjimą, kokį jie nori, o iš tiesų Lietuvoje vyksta paniekinimas senajam tikėjimui. Stato kryžius kur nereikia, juokingai ir graudžiai atrodo tas kryžius negyvenamoj aplinkoj. Šventas ežeras ir šventas alkas rodo išskirtinį lietuvių tikėjimą, turėtų visi gerbti ir nesityčioti. Deja, dalis piliečių rodo nepagarbą ir praeičiai ir pačiam kryžiui kada jis pastatomas kiršinimo tikslams. Parašykite kas taip padarė. Visuomenė turi žinoti kieno iniciatyva vyksta tokie nepagarbūs veiksmai.

  3. neziniukas:

    Manu tai yra padaryta samoningai ir rodo labai aisku kataliku baznycios kisimasi, ir baznycios itakojamu zmoniu nepritarima …

  4. Ženklas:

    Štai ką sako D. Razauskas ,,Grėsmės akivaizda“ : ,,Nebenusileisti, nebepasiduoti visokioms baimėms ir nepatogumams. Tiesiog pamėginkite : išsitiesti tiesia nugara, ir žiūrėti tiesiai, nenuleidžiant akių. Į bet ką, į kiekvieną reikalą, kiekvieną sutiktąjį. Į save. Ir niekada jokiu atveju nė už ką nebesitraukti nė per nago juodymą. Mirtinai. Taip prasideda gyvenimas“!
    – Čia apie šį atvejį. Kryžių nupjauti ir pašalinti.

    • Kęstutis:

      Na jei griausim, tai nusirisim iki krikščionių lygio. Pirmas žingsnis būtų kreiptis į tuos, kurie pastatė ir pamėginti paaiškinti, jog nevietoje ir ne laiku – kryžiaus žygiai jau seniai pasibaigę. Jei nepadės, tada šalia statyti “atminimo lentą” su priminimais kaip kryžiuočiai čia atėjo, kiek sunaikino istorinio paveldo ir tebenaikina po šiai dienai…. Jei griaus atminimo lentą, na tada galima būtų ir pagalvoti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *