Universitetų rektoriai sutarė dėl būtinybės didinti tarptautiškumą (27)

Šiaurės Europos šalių studentų sąjungų atstovų susitikimas | LSS nuotr.

LSS nuotr.

Kovo 30 d. vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje aukštųjų mokyklų vadovai nutarė kreiptis į visuomenę ir valstybės institucijas išryškinant disproporciją tarp mokslinių tyrimų ir studijų finansavimo bei raginant sutelkti jėgas stiprinant mokslu grįstas studijas ir universitetų tarptautinį konkurencingumą.

Anot LURK prezidento, Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Artūro Žukausko, remiantis gerąja užsienio šalių praktika

mokslinių tyrimų finansavimas turėtų būti lygus studijoms skiriamam finansavimui. Šiuo metu moksliniai tyrimai finansuojami bene dvigubai mažiau nei studijos.

„Lietuvos aukštasis mokslas susiduria su keliais esminiais ir susijusiais iššūkiais – neadekvatus mokslinių tyrimų finansavimas atsiliepia studijų programų kokybei, o nekonkurencingos sąlygos neleidžia pritraukti aukščiausio lygio užsienio specialistų. Norint parengti globalioje rinkoje gebančius veikti absolventus jie privalo studijuoti tarptautinėje aplinkoje”, – teigia A. Žukauskas.

Siekiant didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą rektoriai nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją siūlant keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Rektorių manymu, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, tokiu būdu atveriant galimybę dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams.

Rektorių konferencijos posėdyje buvo pristatytas ir pirminis Etikos darbo grupės siūlymas peržiūrėti etikos nuostatas Lietuvos universitetuose, reglamentuojančias prevencijos ir reagavimo mechanizmus dėl diskriminacijos, seksualinio priekabiavimo ar priklausomybių atvejų.

Darbo grupė taip pat rekomenduos tobulinti publikacijų rengimo, bendraautorysčių bei citavimo reglamentavimą. Sisteminę etikos infrastruktūros peržiūrą numatoma baigti iki 2019 m.

Rektorių konferencijai Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pristatė planus 2018 m. priimamt abiturientus į aukštąsias mokyklas universitetams taikyti minimalią 3,6 balų kartelę tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Minimali kartelė kils ir stojant į kolegijas – šioms numatyta 2 balų riba.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

27 komentarai

  1. Pikc:

    “Siekiant didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą rektoriai nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją siūlant keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Rektorių manymu, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, tokiu būdu atveriant galimybę dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams.” – kas ČIA per debilizmas? Jeigu TOKIŲ pažiūrų veikėjai sėdi rektorių postuose – tai kas laukia aukštojo mokslo? Kokią ateities inteligentiją tokie universitetai paruoš (tiesą sakant, JAU ruošia)?

    • T0mas J.:

      Visiškai pritariu tamstos minčiai. Jei valstybės biudžeto išlaikomoms įmonėms vadovautų ne LT piliečiai ir dar nė kalbos nemokantys – Lietuvoje įsivyrautų visiškas chaosas. Rektorių siūlymas yra antivalstybinis ir jie turi būti atleisti iš pareigų.

  2. Viktoras:

    Lietuvos mokslą ir aukštąsias mokyklas užvaldė nūdienos liberalios pasaulėžiūros mokslo žinovai,intelektualai.Deja.Tad, šiose įstaigose lietuvių kalba išstumiama į buitinį lygmenį, o mokslo kalba vis dažniau tampa anglų,- o tai nesuderinama su Lietuvos Konstitucija ir Valstybinės lietuvių kalbos statusu.LURK susitelkusi iš neoliberalių ,deja,rektorių bei įtakojant neoliberalizmo ideologija persisunkusia MOSTA žengia lietuvių kalbos išdavystės link.Raginčiau: 1/ Lietuvos akademinę bendruomenę atsikratyti ypač liberalmarksistinių pažiūrų aukštųjų mokyklų vadovų,stiprinti lietuvių kalbos reikšmę moksle,nesitaiksyti su apgaulingu ,,tarptautiškumu”; 2/ Seimo švietimo ir mokslo komitetą atmesti rektorių pragaištingą siūlymą dėl lietuvių kalbos statuso žeminimą aukštosiose mokyklose ir moksle prisidengiant ,,tarptautiškumo” skraiste,o taip pat atidžiau pažvelgti į Švietimo ir mokslo ministerijos /vadovė Petrauskienė/ politinę veiklą grindžiamą vien liberalmarksistine ideologija.

  3. AAA:

    Panašu į tolimesnį Lietuvos išvalstybinimą, lietuvių kalbos naikinimą. Tarptautiškumas dėl ko? Tai – tikslas ar priemonė? O rektoriai galės kabėti ir savo kalbomis (rusų, kinų…), visiems kitiems prie jo taikantis?? Štai ką padarė sovietinis laikotarpis su mūsų žmonėmis:(

  4. T0mas J.:

    “Šiuo metu moksliniai tyrimai finansuojami bene dvigubai mažiau nei studijos.”

    Nors dabar NATO sudėtyje mes saugūs kaip niekad, bet JAV generolai sako kad RUSAI PUOLA. Todėl Lietuvos karinį biudžetą reikia dar didinti – nepakanka kas dešimtą valstybės biudžeto pajamų eurą skirti Krašto Apsaugai.
    Ką sako didžiausi Lietuvos patriotai?
    – „Britanijoje šnipo nunuodijimas Novičok dujomis … – reali karinė grėsmė iš Kremliaus. Įrodyta. Būtina ši atvejį taip ir traktuoti – kaip karinę agresiją. Karinė agresija yra dar vienas priminimas toliau didinti karinius biudžetus – tiek mūsų valdantiesiems, tiek visoms kitoms transatlantinės šeimos šalims.“ (konservatorius Ž.Pavilionis, 2018.3.27)

    Suprantat? – Kai tėvynė pavojuje (Jungtinėje Karalystėje apnuodytas KGB agentas!) ne universitetai ir ne moksliniai tyrimai Lietuvai svarbiausia.
    Būkim patriotai!

    • Pikc:

      Pardon, bet čia jau nuvalkiota “vatnykų-koloradikų” demagogija: atseit, šalies gynybinių pajėgumų didinimas reiškia visų kitų sričių (švietimo, mokslo, medicinos, socialinės apsaugos ir pan.) žlugdymą, todėl “nafik išvis tos kariuomenės reikia, nes gi nieks mūsų nepuls”. Visiškai melagingas pareiškimas “nepakanka kas dešimtą valstybės biudžeto pajamų eurą skirti Krašto Apsaugai” (tarp 2 proc. nuo BVP ir 10 proc. nuo biudžeto pajamų yra toks “lengvas” skirtumėlis ;)) – iš tos pačios serijos.
      Galiausiai, jeigu rusų agentai svetimose valstybėse tvarkosi kaip savo kieme ir suvedinėja sąskaitas – tai TIKRAI nieko nereiškia?
      Ir visiškai pabaigai: atkreiptinas dėmesys, kaip “T0mas J.” komentaras nusuko pokalbį nuo straipsnyje aptariamos temos link visai kitos srities. 😉

      • T0mas J.:

        -> Pikc
        Aš aptarinėju STRAIPSNIO mintį “Šiuo metu moksliniai tyrimai finansuojami bene dvigubai mažiau nei studijos.” O kodėl MAŽIAU finansuojami? Dėl lėšų stygiaus.
        TAI ir aptarinėju, tad nesakyk kad bėgu nuo temos.
        Mane kritikuoti galima ir reikia, bet kritikuojant mano pasisakymą – cituoti SAVE yra nerimta, juokingai atrodo – tarsi AŠ būčiau sakęs “nafik išvis tos kariuomenės reikia, nes gi nieks mūsų nepuls” – taip pasakei TU, o ne aš.
        Tamsta esi neteisus, sakydamas kad pareiškimas “kas dešimtą valstybės biudžeto pajamų eurą skiriam Krašto Apsaugai” yra VISIŠKAI MELAGINGAS. Ne melagingas. Lietuva šiemet būtent tiek ir skiria Krašto Apsaugai – 10% valstybės biudžeto pajamų.

        • Pikc:

          Ar dėl lėšų stygiaus, ar dėl netinkamo prioritetų paskirstymo? Nereikia pamiršti, kad liberastams moksliniai tyrimai “nelabai groja”, nes gi nėra iškart pelną nešanti veikla. Tai niekaip nesusiję su krašto apsaugos finansavimu – net visiškai nutraukus gynybos finansavimą, mokslas liberastams prioritetu netaptų.
          Dėl “nafik” – aš ne save citavau, bet pateikiau pavyzdį, kaip standartiškai koloradikai aiškina, kad nereikia stiprinti šalies gynybos, nes kitoms sritims kenkia.
          Dėl biudžeto pajamų – aha, čia išsidūriau, atsiprašau. Vis dėlto, ta suma vos viršija privalomus 2 proc. BVP, tad jokios tragedijos čia nėra (o jei dar palyginsim su 5,4 proc. BVP Rusijoje 2016 m. – ir nuo tada finansavimas tikrai nesumažėjo…).

          • T0mas J.:

            Koloradai yra Rusijos mylėtojai, tad kai su manim diskutuoji nesuk kalbos į juos – aš niekada meilės Kremliui nereiškiau.
            Mes negalim su Rusija karine galia lenktyniauti, net jei karinio biudžeto procentiniu finansavimu pralenktume Rusiją tris kartus – karine galia vistiek atsiliktume šimtąkart – todėl ir stojom į NATO, kurios jau 70 metų niekas nepuola, todėl ir esam saugūs.
            O dėl liberastų – tai juk ne liberastai valdžioj, ar ne?

            • Pikc:

              1. Pats tamstelė kalbą nusuko į “koloradines lankas” su koloradiniais “argumentais”, tad priekaištauti nebent pats sau galite.
              2. NATO (ypač Trampo administracija) į veltėdžius žiūri kreivai, tad jei mes savo pačių saugumu nesirūpinsim, naivu tikėtis, kad NATO versis per galvą.
              3. Liberastai YRA valdžioj – ir keliuose lygmenyse. Ar Skvernelio šutvė su visokiomis jonsonienėmis ir petrauskienėmis – ne liberastai? Ar masinės dezinformacijos priemonės, plaunančios žmogelių smegenis ir “šokdinančios” Seimo narius, neatstovauja liberastinei ideologijai? Negi rimtai manote, kad REALI valdžia yra Karbauskio ir Ko. rankose?

              • T0mas J.:

                Tu koloradų frazes visur kaišioji, ne aš.
                Jei kalbi apie NATO veltėdžius – įvardink apie kurią šalį kalbi, nes Lietuva – ne veltėdė.
                Valdžioje ne liberastai, o valstiečiai. Kodėl jie dalį postų atidavė TSKPistės prezidentės valiai – Finansų, Krašto aps., URM – man nesuvokiama.
                Kodėl jie dalį postų – tamstos paminėtus – atidavė liberastams – irgi sunku suprasti.
                O kai kalbam apie VALDŽIĄ – nekalbėkim apie žiniasklaidą. Žiniasklaida – privati.

  5. Pikc:

    Išties, skaudu matyti tokį provincialumą ir nepilnavertiškumo kompleksus. Ir tai universitetų rektorių lygmenyje! Negi jie tikrai mano, kad universiteto lygis ir prestižas pakils, jeigu rektoriaus kėdėje sėdės nelietuvis? Negi neateina jiems galvon paprasta mintis, kad, iš šalies žiūrint, kaip tik kils daugiau abejonių ne tik konkretaus universiteto, bet ir aukštojo mokslo lygio atžvilgiu, jeigu net tinkamo universiteto vadovo Lietuvoje neina rasti, reikia užsieniuose ieškoti? Jau nekalbu apie praktinę pusę: gi tas “importinis” rektorius nesupras, ant kokių dokumentų rašosi. Kaip gali aukščiausias valstybinės įstaigos (!) vadovas nesuprasti teksto, po kuriuo savo parašą deda? O gal jam visą universiteto dokumentaciją vers? Sukurs oficialų rektoriaus vertėjo etatą? Kaip tai atrodytų? Ir kaip su atlyginimu? Jie tikisi, kad prestižinių universitetų rektoriai puls konkuruoti dėl lietuviško atlyginimo? O gal ruošiasi mokėti “vakarietišką”? Tada kieno sąskaita? Ir kaip su teisingumu, jei vienas rektorius gaus daugiau pinigų, negu kiti vien todėl, kad jis – nelietuvis? Na, gerai, suprantu, kad teisingumo Lietuvoje apskritai nelabai yra – bet negi baudžiauninko mentalitetas užgožė pačių rektorių ambicijas?

  6. T0mas J.:

    “jeigu rusų agentai svetimose valstybėse tvarkosi kaip savo kieme ir suvedinėja sąskaitas – tai TIKRAI nieko nereiškia?” – klausia PIKC.
    Atsakau:
    – reiškia. Bet reiškia nė kiek ne daugiau, nei amerikiečiai ar britai, kurie svetimose teritorijose tvarkosi kaip savo kieme – įsiveržia, bombarduoja (Sirijoje) arba okupuoja, masiškai žudo civilius gyventojus – kaip Irake nuo 2003 m. iki pat dabar. Tų tūkstančiais išžudytų irakiečių fone tavo susijaudinimas dėl keleto apnuodytų žmonių JK atrodo keistai.

    • Pikc:

      Pirma, ne ‘tavo” – mes ne draugeliai. Antra, atsibodo tie patys nuvalkioti koloradiniai “argumentai”, kai po kiekvienos eilinės rasiejos nesąmonės koloradikai vieningai užgieda “če nesiskaito – nes nu amerikosai/vakarū imperelistaj kebabus skreudže!”. Ne “amerikosai” mus okupavo ir žudė, ne “amerikosai” verkia, kad sovietų sajūzo griuvimas buvo “didžiausia 20 a. geopolitinė katastrofa” ir svajoja apie jo atkūrimą, ne “amerikosai” garbina bolševikinius banditus ir šizofreniškai vienu metu mojuoja imperinėmis bei raudonomis vėliavomis, ikonomis ir Stalino portretais, ne “amerikosai” veblena apie “pribaltus-fošystus”.
      Man keistai atrodo akivaizdžios grėsmės pašonėje ignoravimas, perkeliant dėmesį į Afrikos arabų, kurie mums nė velnio ne draugai, reikalus.

      • T0mas J.:

        Kad diskutuodamas naudoji koloradų retoriką – tamstos logikai svorio tai nesuteikia.
        “akivaizdžios grėsmės pašonėje” Lietuva neignoruoja – juk įstojom į NATO.
        JAV vykdo jų diktatui nepaklūstančių arabų genocidą, o tu į tai tegali atsakyti “arabai mums ne draugai”? Manai ne draugus galima naikinti? Tamsta, pvz., nesi mano draugas.

        • Pikc:

          1. Ne aš koloradų retoriką, o tamsta – koloradų “argumentaciją” naudoja. 😉
          2. “Įstojom į NATO – tai dabar tegul jie mus ir gina”, ne? Patiems nieko daryti nereikia?
          3. Arabų GENOCIDĄ? Tikrai? 😀 😀 😀
          4. Apie familiarumą jau sakiau. 😉

          • T0mas J.:

            1. Tamsta nuolat kartoji koloradų žodžius. Faktas.
            2. “Įstojom į NATO – tai dabar tegul jie mus ir gina”, ne? Patiems nieko daryti nereikia?”
            Atsakau: štai ir vėl naudoji koloradų žodžius. Įdomu, ar užsirašęs juos kur turi, ar mokeisi mintinai?
            Kiekvieną NATO šalį gina kolektyvinė gynyba, tam ši organizacija ir sukurta. Kiekviena šalis turi skirti kariniam biudžetui sutartą BVP %-ą, Lietuva yra viena iš nedaugelio organizacijos narių, šį susitarimą vykdančių.
            3. “Arabų GENOCIDĄ? Tikrai? ”
            Taip, tikrai. JAV vykdo jos diktatui nepaklūstančių arabų šalių genocidą.

  7. Manau, kad galima būtų nereikalauti mokėti lietuvių kalbos kandidatams varžantis dėl aukštųjų mokyklų vadovų postų užėmimo, tačiau turėtų būti reikalavimas poros metų laikotarpiu ją išmokti. Žinoma, tokia sąlyga galėtų būti nustatyta ne apskritai aukštųjų mokyklų vadovams, o tik konkrečių aukštųjų mokyklų vadovams. Esant tokio pobūdžio sąlygoms galbūt netgi nebūtų reikalingas esminis Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimas.

  8. Tai, – “išsivertimas”, kiek tenka pažinti, nelabai “lietuviškam” pačiam sau, nes lietuviškai su “nereikalauti” (neigiama veiksmažodžio forma) vartotinas kilmininkas.

  9. Romualdas:

    Kai kurie pasiūlymai labai diskutuotini. Pvz. jeigu mokslo finansavimas nebus mažesnis kaip studijų, be abejo yra gerai. Kita vertus, o jeigu tai reikš, kad studijų finansavimas sumažės prioritetą suteikus mokslui? Universitetai negali 100 proc. lygiuotis į mokslininkų ir pan. elito atstovų rengimą. Jų funkcijos kur kas platesnės, visi jų absolventai negali būti mokslo, verslo, politikos etc. lyderiais. To ir nereikia. Pvz. ar visuomenei nėra būtini labai gerai parengti mokytojai? Tačiau ar galima iš jų reikalauti mokslininkui būdingų savybių? Matyt VU rektoriaus nuomonė atspindi išskirtinę VU padėtį ir tam tikrą mąstymo būdą.
    Dėl galimybių rinkti rektorių iš nemokančių lietuvių kalbos. Tai neseniai jau bandė padaryti KTU, nepasisekė. Tarptautiškumas aukštajame moksle (kitaip tariant globalizmas) tikrai reikalauja naikinti “nacionalinius prietarus” kaip nenaudingus. Tačiau kam nenaudingus? Jeigu žvelgsime iš nacionalinės valstybės ir tautos pozicijų atrodys atvirkščiai. Beje, naujame VDU-LEU-ASU statuto projekte numatyta užsienio kalba dėstyti visus dalykus, jeigu tai atrodys tikslinga senatui ir tarybai. Šią nuostatą užginčijo Seimo teisės departamentas, tačiau noras plėtoti tarptautiškumą (deja, lietuvių kultūros sąskaita) akivaizdus.

  10. Daiva:

    Kurį laiką galvojau, kad čia balandžio pirmosios pokštas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *