Genetinė informacija saugoma DNR molekulėje, panašioje į susisukusią spiralę – ją turbūt nesunkiai atpažintume kiekvienas.
Šios molekulės atradimas buvo didžiulis žingsnis genetikos, biologijos, medicinos ir kitų mokslų pažangos link.
Kam už jį turėtume būti dėkingi?
1920 m., pasiturinčių Londono žydų šeimoje gimusi Rosalinda Franklin anksti nusprendė, kad bus ne kas kitas, o mokslininkė. Baigusi Kembridžo universitetą R. Franklin išvyko dirbti į Valstybinę chemijos laboratoriją Paryžiuje, kur tyrė Rentgeno spindulių difrakcijos technologijas. Difraktometrai – tai prietaisai, kurių pagalba mokslininkams pavyksta nustatyti medžiagų struktūrą. Ją žinoti svarbu, nes būtent atomų išsidėstymas nulemia įvairias medžiagos savybes. Grįžusi į gimtinę gabi mokslininkė ėmėsi taikyti difrakcijos metodus darydama DNR nuotraukas.
Franklin nebuvo vienintelė, susidomėjusi DNR tyrimais – nauja mokslo sritis žadino ir kitų mokslininkų smalsumą. Tarp jų buvo ir Džeimė Vatson (James Watson), Fransė Krik (Francis Crick) bei Mauricė Vilkins (Maurice Wilkins). Prieštaringomis aplinkybės R. Franklin užrašai ir viena iš DNR nuotraukų be jos pačios žinios pateko į kolegų rankas. Jiems tik to ir tetrūko – netrukus šie trys mokslininkai visame pasaulyje išgarsėjo kaip DNR struktūros atradėjai ir 1962 m. buvo apdovanoti Nobelio premija. Tuo tarpu R. Franklin indėlis buvo ilgam pamirštas. Prestižiniu apdovanojimu ji pagerbta irgi nebuvo – mokslininkę pakirto vėžys jai taip ir nesulaukus Nobelio premijų teikimo.
Rubrika „Moterys moksle“ yra laidos „Mokslo sriuba“ dalis. „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima žiūrėti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o taip pat per www.youtube.com paskyrą bei, žinoma, Alkas.lt portale.
