Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti? | Pixabay nuotr.

Kovo 22 d., minima Pasaulinė vandens diena skatina atkreipti dėmesį į vandens vartojimo tendencijas, kurios nėra džiuginančios.

Štai Pietų Afrikos Respublikoje, greičiau nei už poros mėnesių gali baigtis geriamas vanduo, o švaraus vandens šiuo metu stokoja apie 60 mln. Nigerijos gyventojų.

Dar apie 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva ir kokiu būdu kiekvienas galėtume prisidėti prie ekologiškesnio vandens vartojimo? Žmonių populiacija vis auga, o vandens ištekliai – mažėja. Kasmet vandens suvartojimas visame pasaulyje išauga po 1,6 proc.: žmonija sunaudoja 4 tūkst. km³ vandens, kas prilygsta vienam iš didžiausių JAV – Mičigano – ežerui. Toks kiekis yra trigubai didesnis nei buvo sunaudojama prieš penkiasdešimt metų.

Remiantis Ramiojo vandenyno instituto (angl. The Pacific Institute) 2017 m. duomenimis, daugiausia vandens – 70 proc. – sunaudojama žemės ūkyje. Skaičiuojama, kad dėl nuolat augančios populiacijos iki 2035 m. maisto produkcijos gamyba padidės 69 proc. Šiandien daugmaž 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą – spėjama, kad iki 2050-ųjų žmonių skaičius išaugs iki 2,3 milijardų.

Svarbu išsaugoti vandens kokybę

Pasak dr. Ramunės Albrektienės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) chemijos ir bioinžinerijos katedros dėstytojos, Lietuvoje gėrimui naudojamas tik požeminis vanduo, kurio turime pakankamai.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, saugiai, nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros, iš gelmių galima išgauti net 3,72 mln. kubinių metrų vandens per dieną: šiuo metu sunaudojama tik apie 12–14 proc. galimo požeminio vandens kiekio. Požeminis vanduo, kuriame gausu įvairių mineralų ir kitų naudingų mikroelementų, priklauso prie atsinaujinančių gamtos išteklių, kurių pakaks ilgam.

„Pagrindinis tikslas būtų išsaugoti ne požeminio vandens išteklių kiekį, bet jų kokybę“, – pabrėžė R. Albrektienė, pridurdama pastaruosius keletą metų matanti gerų ženklų vandens vartojimo srityje.

Vis daugiau žmonių geria vandenį iš čiaupo. Daugelyje mokyklų vaikai ir mokytojai taip pat renkasi vandentiekio vandenį, todėl anksčiau naudotos atvežtinės 20 l talpos nūdien stovi tuščios.

„Smagu matyti naujos mados – gertuvių naudojimo – paplitimą, ypač – tarp jaunimo. Taip pat stebiu pasikeitimus mokyklų bei darželių valgyklose: beveik visur stovi vandens ąsotėlis, pagardintas citrina ar apelsinais. Manau, kad su vis populiarėjančia sveika gyvensena, skleidžiamu švietimu apie vandenį, keičiasi ir vandens vartojimas bei požiūris į jį“, – džiaugėsi VGTU dėstytoja.

Vanduo iš čiaupo – ekologiškas sprendimas

Albrektienė įsitikinusi – ekologiškiausias ir pigiausias vandens vartojimas – vandens gėrimas iš čiaupo. Gerdami vandenį iš čiaupo mažiname plastiko naudojimą, o tai reiškia, kad prisidedame prie klimato šiltėjimo efekto mažinimo. Vandens buteliukų pagaminimui išskiriama 2,5 mln. tonų per metus anglies dioksido dujų, kurios daro didžiausią įtaką klimato šiltėjimui. Taip pat prisidedame ir prie vandens taupymo, nes 1 l vandens buteliuke pagaminimui reikia sunaudoti 2,8 l vandens.

LVTA prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, palyginus su kitomis pasaulio šalimis, esame laimingi, turėdami daug bei kokybiško geriamo vandens.

„Galime stebėtis, galime ne, tačiau dar 2013 m. Jungtinių tautų organizacija yra nustačiusi, kad daugiau žmonių pasaulyje naudojasi mobiliuoju telefonu nei turi prieigą prie nuolat veikiančio tualeto – ką jau kalbėti apie švarų, saugų geriamąjį vandenį. Požeminio geriamojo vandens kokybė Lietuvoje yra puiki, o ištekliai – didžiuliai, todėl Pasaulinę vandens dieną galime sutikti ramūs, – kalbėjo LVTA vadovas. – Tikiu, kad sulauksime ir tokios dienos, kai, pasikeitus žmonių įpročiams, nustosime masiškai vartoti vandenį iš plastikinių buteliukų.

Švietimas prasideda nuo jaunimo

Nuo 2003 m. dirbdama UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens laboratorijoje, R. Albrektienė pastebėjo, kad labai daug žmonių stokoja žinių apie vandenį ir juos veikia įvairūs mitai.

„Norėjosi skleisti žinią apie Lietuvos turtą ir pasididžiavimą – požeminį vandenį, jo kokybę, paruošimo būdus, išsklaidyti įvairiausius mitus, keisti vartojimo įpročius. Tą geriausia daryti per vaikus, jaunus žmones: jų karta daug greičiau pakeičia nuomonę, sparčiau susiformuoja naujus vartojimo įpročius“, – teigė VGTU dėstytoja.

Intensyvus švietėjiškas darbas apie geriamąjį vandenį prasidėjo 2013 m. Su edukacine programa apie vandenį specialistė aplankė daug Vilniaus mokyklų ir darželių. Dabar, dirbdama dėstytoja VGTU, R. Albrektienė ir toliau šviečia studentus apie vandenį, o kartu su LVTA visoje šalyje vykdo edukacinį projektą „Ar Tau įdomus geriamasis vanduo?“.