Rygoje vėl paminėta Latvijos legionierių diena | S. Gorodeckio nuotr.
Kovo 16 d. visuomeninės Latvijos organizacijos iškilmingai paminėjo Latvijos legionierių dieną. Latvijos sostinėje Rygoje virš 2 tūkstančiai žmonių dalyvavo eitynėse skirtose latvių karių, per Antrąjį pasaulinį karą kovojusių prieš Rusiją nacistinės Vokietijos „Waffen SS“ divizijoje, atminimui.
Kasmet rengiamose eitynėse iki Laisvės paminklo dalyvavo veteranų organizacijos „Dauguvos vanagai“ („Daugavas vanagi“ ) atstovai bei jų šalininkų. Tarp eisenos dalyvių buvo Nacionalinio aljanso (NA) deputatai – Imantas Paradniekas, Raivis Dzintaras, Einaras Cilinskis, Janis Dombrava, Lietuvos Tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Eisenos dalyviai nešė Latvijos, Lietuvos, Estijos vėliavas ir gėles, dainavo legionierių dainas.
Kilus antrąjam pasauliniam karui Latvijos bemaž 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti nacistinės Vokietijos kariuomenėje specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu. Ir sovietai, ir naciai buvo laikyti okupantais, tačiau kai kuriais atvejais požiūris į juos skyrėsi: didžioji latvių tautos dalis 1941 metų liepos pirmąją į Rygą įžengusią vokiečių kariuomenę sutiko su palengvėjimu, nes tik dvi savaitės buvo praėjusios po sovietinių okupantų vykdytų žiaurių birželio 14-osios trėmimų. Tad daugelis latvių Vokietijos kariuomenę laikė mažesne blogybe nei sovietų. Tikėtasi, kad padėdant Vokietijai galima bus atkurti Latvijos nepriklausomybę.
Latvių legionas (Latviešu leģions) buvo įsteigtas 1943 metų vasarį. Nuo 1943 m. kovo mėn. Latvių legiono daliniai kovojo su SSRS kariuomene prie Leningrado, Volchovo, Velikajos, Opočkos ir kitur. 1944 m. liepos mėn. jie atsitraukė į Latviją. Istorikų teigimu 1944 m. liepą Latvijos legionui priklausė virš 80 tūkst vyrų, beje, ne tik latvių, bet ir lietuvių bei nemaža dalis Latvijos sentikių, kurie kartu su Baltijos tautomis patyrė visus 1940-ųjų sovietizacijos žiaurumus ir visiškai netroško grįžti savo raudonųjų tautiečių globon.
19-oji Latvių legiono divizija iki 1944 m. spalio kovėsi Vidžemėje prie Lubanos, Cesvainės, Skujenės, Morės, t. p. Kuršo katile – čia žuvo apie 3500 karių. 1945 m. kovo mėn. divizija buvo papildyta apie 2500 tuo metu Vokietijoje dislokuotos 15-osios divizijos karių. 19-ojoje divizijoje 1945 m. gegužės mėn. buvo apie 5200 karių. Dalis jų pasitraukė į Vokietiją arba Švediją, dalis tapo partizanais, kiti pateko į SSRS kariuomenės nelaisvę. 15-oji divizija 1945 m. sausio-kovo mėn. kovojo Vakarų Pomeranijoje. 1945 m. balandžio-gegužės mėn. daug legiono karių pasidavė į nelaisvę sąjungininkams.
Kovo 16 d. Latvijos legionierių atminimo diena paskelbta todėl, kad būtent tomet 1944 metais Opočkos apylinkėse dvi šio legiono divizijos įveikė sovietų armiją.
Nors 1950 metais JAV Perkeltųjų asmenų komisija nutarė, jog Latvijos legionieriai nėra karo nusikaltėliai, o Sovietų Sąjungos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą reabilituoti šiuos veteranus, aistros nerimsta iki šiol.
Labjausiai šia švente nepatenkinta Sovietų sąjungos teisių paveldėtoja Rusija. 2017 m. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Europos Sąjunga ir NATO gėdingai elgiasi nuolaidžiaudamos dėl neonacių demonstracijų Europoje, ir konkrečiai – Latvijoje…
Kovo 16-oji kaip Latvių legiono diena Latvijoje buvo minima iki 1998 m. 1998 metų vasara kaip atmintina diena ši data buvo patvirtinta ir įstatymiškai. Tačiau 2000 m. Latvijos Saema išbraukė šią datą iš oficialių atmintinų dienų kalendoriaus dėkl to, kad esą negerai oficialiai minėti dieną, kurią rusai patyrė skaudų pralaimėjimą…
Reklama
Susiję straipsniai:
- Rygoje įvyko eitynės skirtos pagerbti latvių karius legionierius (video, nuotraukos)
- Latvijos nepriklausomybės diena paminėta didingiausiomis eitynėmis su deglais per visą Latvijos istoriją (nuotraukos, video)
- Latviai nepriklausomybės dieną paminėjo didinga eisena su deglais (nuotraukos, video)
- Lietuvos etnokultūrinių regionų metai buvo pasitikti – Rygoje (nuotraukos)
- Baltų vienybės dieną Užupyje atidengta konstitucija latgalių kalba (video, nuotraukos)
- Į Lietuvą atkeliavo Latvijos sveikinimas valstybingumo 100-mečio proga! (video)
- Tragedija Rygoje – įgriuvo prekybos centro stogas
- Rygoje lankosi D.Grybauskaitė, abiejų šalių vadovai pagerbė prekybos centro aukas
- Č.Iškauskas. Politiniai pavasario ratilai (pirmadienio mintys)
- A. Juozaitis: Latvijos laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus
- Latvijos sostinė nušvis šviesų ir spalvų festivalio „Staro Riga“ metu
- „Mes ir jie“: Rolandas Žalnierius – Latvijos lietuviai saugo istorinę tradiciją (video)
- Patriotinės Kovo 11-osios eitynės vėl budino lietuvių tautinę dvasią (nuotraukos, video)
- A. Butkus. Lietuvos ir Latvijos konfederacija
- „Mes ir jie“: Algimantas Eičinas – apie Latviją ir Latvijos lietuvius (video)
- „Mes ir jie“: Latvijos „Grytela“ – mes dainuojame lietuviškai (video)
- Dž. Baidenas „šventa garbe“ patikino, kad JAV nesitrauks nuo įsipareigojimų Baltijos šalių saugumui (nuotraukos, video)
- Savaitgalinės lietuvių kelionės: nevengiama atrasti ir Latvijos, Lenkijos, Estijos
- Patriotinės eitynės ragins atkurti valstybę, vertą Kovo 11-osios idealų (video, nuotraukos)
- Premjeras A. Butkevičius: Baltijos kelio 26-osios metinės – tai kartu nueitas kelias
- Lietuvos Prezidentė susitiks su JAV viceprezidentu Dž. Baidenu
- Etnomuziejus „Kepurių pasaulis“ (nuotraukos, video)
- Vyriausybės vadovas A.Butkevičius pirmo oficialaus vizito išvyko į Latviją
- Sostinės dienas pradės įspūdingas fontanų ir šviesų spektaklis
- Lietuva nugalėjo tarptautiniame vokalistų konkurse Latvijoje „Riga Symphony 2016“!
- A. Juozaitis.Tauta iš žodžių, arba Es runāju latviski (audio, video)
- Rygos lietuvių vidurinė mokykla pasitinka savo 25-metį (video)
- Rudenėjanti Ryga kviečia apsilankyti Derliaus šventės renginyje „Morkų festivalyje“
- M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III)
- D. Grybauskaitė: Stabili Rytų kaimynystė – saugesnė Europa
Sėkmės, sveikatos Jums Broliukai.
Okupantų iš prigimties cinizmas: kaltina, kad jų nusižiūrėta auka ne su jais, o su kitais susidėjo…
Jei ne tu su savuoju vadu, „gelbėtojau”, tai žmonėms gal nė nereikėtų rinktis, katro žvėries suplėšomam būti …
Galima būtų kaimynams esant bei broliais dedantis ir raštingiau tokius straipsnius rašyti. Kas čia per nesąmonė: “virš 2 tūkstančiai žmonių dalyvavo eitynėse skirtose latvių karių, per Antrąjį pasaulinį karą kovojusių prieš Rusiją nacistinės Vokietijos „Waffen SS“ divizijoje, atminimui.” Letvių legioną sudarė dvi “Waffen-SS” divizijos 15-oji ir 19-oji, o ne kokia tai “Vokietijos “nacistinės Vokietijos “Waffen SS” divizija.
“Kovo 16-oji kaip Latvių legiono diena Latvijoje buvo minima iki 1998 m.” Ne “Latvių legiono diena”, o “Latvių legionierių atminimo diena”.
“19-oji Latvių legiono divizija iki 1944 m. spalio kovėsi Vidžemėje prie Lubanos,…” Jeigu jau rašome Latvių legiono divizija”, tai reikia rašyti I-oji latvių legiono divizija, arba II-oji letvių legiono divizija, kaip jos Latvių legione ir buvo žymimos. O jeigu rašome apie Waffen-SS struktūrą, tai atitinkamai 15-oji Waffen-SS divizija arba 19-oji Waffen-SS divizija.
“Nors 1950 metais JAV Perkeltųjų asmenų komisija nutarė, jog Latvijos legionieriai nėra karo nusikaltėliai,…” Visų pirma tai buvo nutarta gerokai anksčiau, nes jau 1945-1946 m. Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo metu buvę 15-osios Waffen-SS divizijos kariai aprengti amerikiečių karo policijos uniformomis saugojo teisiamus Vokietijos nacių nusikaltėlius.
Latviai nieko nebijo ir varo savo liniją jau n metų.
Lietuvos valdantieji iš jų turėtų pasimokyti.
Deja, Lietuvos valdantieji toliau savo sodybų kiemų nieko nemato…