M. Kundrotas. Kas prieštaringo šūkyje „Lietuva – lietuviams“?

1902 m. dr. Vinco Kudirkos įsteigtas laikraštis „Varpas“ paskelbė Lietuvių demokratų partijos programą. Joje, be viso kito, išsakytas politinis principas: Lietuva – lietuviams. Čia pat paaiškinta šio principo reikšmė. Tai – laisva, jokioms kitoms tautoms ir viešpatystėms nepriklausanti Lietuva, kurioje lietuviai patys save valdytų, o jų kultūra galėtų skleistis laisvai, be svetimtaučių įtakų ar varžymų. Šaltinis – Varpas, 1902 m., Nr. 12.

Ar šis principas aktualus šiandien? Taip ir net keliais aspektais. Pirmiausiai Europos Sąjungą bandoma iš suverenių tautinių valstybių sandraugos paversti sąjungine valstybe. Kita vertus iš Rytų į mūsų valstybės suverenumą kėsinasi valandomis agresyvėjanti Rusija. Trečia – Konstitucinis teismas faktiškai uzurpavo lietuvių teisę patiems tiesiogiai valdyti valstybę, kurią užtikrina pati Konstitucija, perduodamas Seimui teisę spręsti, koks referendumas bus teisėtas. Ketvirta – Europos Sąjungos biurokratai, pamindami tautinės valstybės suverenumą, užkrovė Lietuvai imigrantų kvotas, kas reiškia svetimų ir dažnai – agresyvių kultūrų įtaką.

Taigi, siekis išsaugoti laisvą, suverenią, lietuvišką Lietuvą, kurioje lietuviai galėtų patys save valdyti, šiandien įgauna ketveriopą prasmę. Tai – savigyna nuo euroglobalistų, nuo Maskvos imperialistų, nuo vietinės atstovaujamosios valdžios uzurpacijos ir nuo svetimšalių invazijos, kuri – kaip liudija Vakarų Europos pavyzdžiai – gresia tiek kultūriškai, tiek socialiai, tiek fiziškai.

Tuo tarpu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Prezidiumui pasirodė, jog šis principas prieštarauja europietiškoms ir net krikščioniškoms vertybėms. Vargu, ar verta kartoti žinomą tiesą, jog Europos kultūra ir politika stipri tik savo tautomis ir jų tautiškumu, bet pažvelkime iš krikščioniškosios perspektyvos.

Jėzus Kristus, sulaukęs kanaanietės moters prašymo pagelbėti jos sergančiai dukrai, atsakė: – Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams. Šaltinis – Evangelija pagal Matą, 15 skyrius, 26 eilutė.

Aiškus principas pirmiausiai rūpintis sava tauta, o tik po to – kitataučiais. Kanaanietė atsakė, jog ir šunyčiai ėdantys trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo. Jėzų šis atsakymas patenkino ir jis išpildė moters prašymą. Panašu, kad krikščionybės įkūrėjas ir pats įsikūnijęs Dievas šiuolaikinių krikščionių demokratų būtų ekskomunikuotas. Jo žodžiai vargšei moteriai – jau baisiau, nei atviras nacionalizmas, tai jau visas nacizmas.

Prieš Jėzaus Kristaus žodžius šūkis „Lietuva – lietuviams“ – tiktai kukli inteligentiška versija. Bet grįžkime prie politikos. 1927 m. leidinyje „Krikščionis demokratas“ aiškiai išsakytas šūkis: Lietuva – lietuviams katalikams! Visa Lietuva – su liuteroniška Klaipėda ir kalvinistiniais Biržais – įvardyta katalikiška, jai reikalaujama katalikiškos valdžios ir katalikiško Seimo. Šaltinis – „Krikščionis demokratas“, 1927 m., Nr. 1, p. 5.

Ar šis šūkis labiau suderinamas su krikščioniškomis TS-LKD Prezidiumo vertybėmis? Gal šiuolaikinių krikščionių demokratų vadai pasigedo trečiojo žodžio, nurodančio konfesiją? Lietuva – ne bet kokiems lietuviams, bet katalikams? Gal tai ir katalikiška, bet su demokratija sunkiai suderinama. Trumpoji, „Varpo“ versija – demokratiškesnė ir humaniškesnė. Ji pripažįsta Lietuvą visiems lietuviams, be konfesijos, luomo ar partijos skirtumo, o skliausteliuose paliekama erdvės ir lojalioms, istorinėms kitataučių bendrijoms: juk nėra žodelio „tik“.

O gal priešingai? Net ir šūkis „Lietuva – lietuviams“, nuosaikesnis už ano meto krikdemų variantą, atrodo pernelyg radikalus šiuolaikiniams tėvynininkų vadams, virtusiems liberalais? TS-LKD Prezidiumas griežtai uždraudė savo krikščioniškų ir patriotinių pažiūrų partijos nariams dalyvauti kovo 11-osios eitynėse dėl šio šūkio. O juk buvo daugiau, į ką atkreipti dėmesį. Šiose eitynėse pasitaiko keistų vėliavų ir keistų dainų, kurios tikrai kelia abejonių, ar verta jose dalyvauti. Pavyzdžiui – SS pavyzdžio vėliava su kaukole ir daina apie išpjaustytus lavonus. Ką tai turi bendro su kovo 11-osios idealais? Nežinia.

Bet ieškoti rimtesnių argumentų reiktų darbo. Panašu, jog darbštumas ar nuoseklumas nėra TS-LKD Prezidiumo – o gal tik jo dalies? – dorybės. Užuot kritikavus tikrai kontroversiškus dalykus užsimota prieš istorinį patriotinį šūkį. Belieka laukti krikščioniškojo ir tautinio TS-LKD sparnų reakcijos. Ar bus nutylėta, ar pasipriešinta tokiam liberaliojo sparno diktatui. Išties šiuo metu TS-LKD išgyvena eilinę tapatybės slinktį ir nuo jos narių priklausys, kokia kryptimi.

Dalyvavimas viename ar kitame renginyje – kiekvieno pasirinkimo reikalas. Juolab kad renginių, tikriausiai, bus daug ir įvairių. Bet visiems tikriems patriotams palinkėkime, kad prieš 116 metų išsakytas šūkis išsipildytų. O vis dėlto: Lietuva – lietuviams.