Pristatoma Rimanto Dichavičiaus paroda „Tobulybės vizija“

Vasario 16 d., Galerijoje „ARKA“, Vilniuje, Nepriklausomybės šimtmečio šventinių renginių tėkmėje, vyks Rimanto Dichavičiaus retrospektyvinė paroda – „Tobulybės vizija“, kurioje bus naujai apžvelgta žymaus menininko kūrybos visuma, pasinerta į jo sukurtų vizijų pasaulį, prisiminti ir pagerbti šio žymaus fotografo nuopelnai Lietuvai.

Rimantas Dichavičius – viena iškiliausių Lietuvos kultūrinio gyvenimo asmenybių. Ilgamečiu kūrybiniu darbu menininkas yra svariai prisidėjęs tiek prie fotografijos meno, tiek prie dailės puoselėjimo, jaunų menininkų ugdymo, išskirtinių kūrinių viešinimo, Lietuvos dailės ir fotografijos tarptautinio įvaizdžio formavimo.

Iškalbinga jau pati menininko biografija. Rimantas Dichavičius gimė 1937 m., kovo 1 d., Kelmės valsčiaus Grimzelių kaime. Būdamas aštuonerių metų, kartu su tėvais ir seneliu ištremtas į Sibirą prie Uralo, į Permės sritį. Netekęs artimųjų, augo vaikų namuose. 1950 m., giminių padedamas grįžo į Lietuvą, baigė vidurinę mokyklą ir jau kryptingai siekė meno studijų. 1952-1957 m., mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (pedagogikos skyriuje su tapybos specializacija), po baigimo čia paruošė pirmąją fotografijos specialybės absolventų laidą. 1957-1963 m., studijavo grafiką Vilniaus dailės institute. 1962-1963 m., dėstė M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje grafikos specialybę. 1964-1969 m., buvo žurnalo „Moksleivis“,  1969-1978 m. – leidyklos „Mintis“ meninis redaktorius.

Nuo 1978 m., Rimantas Dichavičius dirba meninės fotografijos, tapybos, knygų iliustracijos, reklamos, dizaino ir leidybos srityse. Surengė per 40 personalinių parodų ir dalyvavo daugelyje grupinių parodų Baltijos šalyse, Italijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, JAV, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Islandijoje ir kitur, pelnė svarbių apdovanojimų. Darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio šalių muziejai, kultūros centrai ir privatūs kolekcininkai. Nuo 1965 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1970 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys ir vienas šios sąjungos įkūrėjų. Nuo 1994 m. – Tarptautinės fotomenininkų federacijos (AFIAP) narys. 1987 m., jam suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas.

Dichavičius iliustravo ir apipavidalino daugiau kaip 300 knygų, jo kūrinių ciklai ir sudaryti albumai apie Lietuvos dailininkus („Šarūnas Sauka“, 2001 m., „Antanas Kmieliauskas“, 2003 m., „Lietuvos istorija Giedriaus Kazimierėno tapyboje“, 2008 m., „Algimantas Švažas“, 2012 m., „Baltic Art“, 2004 m. ir kt.) eksponuoti daugelyje Lietuvos ir užsienio parodų, knygų mugėse. R. Dichavičiaus kūryba įvertinta aukščiausiais apdovanojimais, tarp jų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2003 m., Juozo Keliuočio premija, 2017 m. Už aukštą darbų meninį lygį ir profesionalumą bei aktyvią visuomeninę veiklą R. Dichavičiui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (2007 m.), Estijos Baltosios žvaigždės ordinas (2004 m.), už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Komandoro kryžiumi (2014), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos aukščiausiu apdovanojimu – Vilties žvaigžde (2012 m.) ir kt.

Reikšmingiausi menininko fotografijų ciklai pradėti kurti 20 a. 7 dešimtmetyje: „Žiedai tarp žiedų“, „Lietuvos etnografija“, „Formų pasaulyje“. Šie ciklai jau tuometiniame dailės kontekste įtvirtino aukštus meniškumo ir estetikos kriterijus, įprasmino charakteringą lietuviškos gamtos, vaizduotės ir nacionalinę metaforiką. Apžvalginėje-retrospektyvinėje parodoje „Arkos“ galerijoje pristatomi šie ryškiausi R. Dichavičiaus kūrybos etapai. Paroda pradedama fotografijomis iš ciklo „Žiedai tarp žiedų“, skirto amžinoms gamtos, grožio, meilės temoms. Serijos „Lietuvos etnografija“ ir „Dailininkų portretai“ įveda į atminties, paveldo, nacionalinių įvaizdžių pasaulį. Šalia šių fotografijų eksponuojami ir R. Dichavičiaus taikomosios grafikos kūriniai, iliustracijos, tapybos darbai, jo parengti leidiniai – kalendorių ciklas „Talentu ir širdimi“, meno kūrinių albumai „Laisvės paženklinti“ (I-III t.), pristatantys reikšmingus naujai atkurtos Lietuvos valstybingumo ženklus, Sąjūdžio laikotarpį. Parodą užbaigia naujausias fotografijų ciklas „Vizijos“ (kuriamas nuo 2000 m.), plastiniai fotografijos ir naujų technologijų eksperimentai.