Vasario 23 d., penktadienį, 13 val., Vilniaus knygų mugėje, Rašytojų kampe, vyks pirmasis knygos – „Iliuzijos – irgi gėlės“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus autorius Saulius Spurga, rašytojas Regimantas Dima, publicistas, rašytojas, mokslo populiarintojas Justinas Žilinskas.
Saulius Spurga – socialinių mokslų daktaras, dirbęs medicinos, žurnalistinį, universiteto vadybos darbą, daugelį metų rašęs komentarus visuomeninėmis temomis, pasisakęs televizijos ir radijo laidose. Penkių knygų autorius, tarp jų – romanai „Pasaulio vidurys“ ir „Gintarinė valstija“. Publikuoja apsakymus nuo 1985 m. („Veidai“, „Literatūra ir menas“, „Metai“ ir kt.).Ar meilė moteriai gali išgelbėti valstybę? – savo naujajame romane „Iliuzijos – irgi gėlės“ klausia rašytojas Saulius Spurga. Iš pirmo žvilgsnio toks klausimas rodosi tesąs retorinis, tačiau pagrindinis kūrinio herojus karalius Stanislovas Augustas nori tuo tikėti, nes jo mylima moteris – pati imperatorė Jekaterina. Karalių slegia virš valstybės pakibusi grėsmė, bet kartu jis susirūpinęs dėl savo ausų formos. Prieštaravimų draskomos valstybės valdovui ramybės neduoda ne tik tolimesnis šalies likimas, bet ir klausimas, koks išliks jo, karaliaus, įvaizdis istorijoje… Valdovui svarbūs ne tik kasdieniai valstybės reikalai, bet ir vaizduotė, kuri nepažįsta jokių ribų, iliuzijos, kuris pražysta ir vysta kaip gėlės.
1793-iųjų žiema, Abiejų Tautų Respublikai gresia antrasis padalijimas. Varšuvos karališkojoje pilyje – niūrios nuotaikos. Pilies virtuvėje netikėtai apsilanko kunigaikštis Karolis Gimbutas ir karaliaus virėjui Kacperui pateikia itin keistą reikalavimą. Virėjas dar labiau suglumsta, kai gauna kvietimą atvykti pas patį karalių.
Taip prasideda žaižaruojančio barokinio stiliaus pasakojimas, pilnas netikėtų siužeto posūkių ir kvapą gniaužiančių atradimų. Įvykių centre – karštos širdies ir lakių svajų valdovas, filosofas, humanistas, garsėjantis ir nepaprasta išmintimi, ir beveik vaikišku naivumu. Jis lenkiasi grožio kultui ir yra tikras intelektinių bei kūniškų malonumų vergas.
Apie paskutinį Abiejų Tautų Respublikos karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį Lietuvoje, palyginti, mažai žinoma, nedaug apie ją rašoma ir diskutuojama, tačiau, pasak knygos autoriaus, ši nepaprasta asmenybė tikrai verta didelio susidomėjimo, naujų tyrinėjimų ir rašytojo plunksnos.
Augustas Poniatovskis buvo vienas labiausiai išsilavinusių Europos intelektualų, ypač daug dėmesio skyręs menui, mokslui ir švietimui. Jis buvo karštas patriotas ir nuo ankstyvos jaunystės kūrė Abiejų Tautų Respublikos modernizavimo viziją, kurią turėjo galimybę įgyvendinti. Deja, jo gyvenimas pasibaigė visišku pralaimėjimu bei sutriuškinimu. Negana to, Augustas Poniatovskis istorikų dažnai traktuojamas kaip nevykęs valdovas, netgi savo šalies išdavikas.
Šis romanas ne tik užpildo dar vieną gausių „baltų dėmių“ mūsų istorinėje grožinėje literatūroje spragą. Simboliškas ir jo pasirodymo metas – kūrinį, be abejonės, galima sieti su mūsų Valstybės šimtmečiu, nors knyga ir nebuvo kurta specialiai šiam jubiliejui.
Dar prieš pradėdamas rašyti šį romaną autorius išstudijavo nemažai literatūros apie XVIII amžių ir paties Stanislovo Augusto gyvenima. Palanki aplinkybė, kad pastaraisiais metais daugybė pirminių šaltinių atsidūrė laisvai prieinami internete – pavyzdžiui, Gardino seimo stenogramos ar Jakobo Zyverso dienoraščiai – jie, žinoma, „perdirbti“, tapo romano dalimi. Matyt, dalis skaitytojų pirmiausia ir atras romane iki šiol neregėtą valdovo portretą, kuris piešiamas panaudojant daug autentiškų detalių. Tačiau knygos autoriui ir pats karalius, ir nuostabusis XVIII amžius sudaro daugiau foną, tarnauja kaip būdas ieškoti tam tikrų išraiškos galimybių ir yra atspirties taškas prisiliečiant prie žmogaus būties paslapčių.
Tema kartu leidžia giliau pažvelgti į valstybingumo problemas, kurios šiuo metu lygiai tiek pat svarbios, kiek ir praėjusioje epochoje. XVIII amžius laikomas Apšvietos epocha. Žmonės tikėjo racionalumo jėga, savo protu, tačiau savo tikėjimu neretai būdavo naivūs it vaikai – ir kartu atviri pasauliui, norintys viską išmėginti, netramdantys jausmų, gaivalingi. Toks siekia būti ir romanas. Stanislovas Augustas savo ruožtu tarnauja kaip provaizdis žmogaus, kuris turėjo viską, bet viską prarado. O toks juk galų gale yra kiekvieno žmogaus likimas.
Saulius Spurga. Iliuzijos – irgi gėlės: romanas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. Dailininkas Linas Spurga.
