Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Ką daryti, kad Jūsų automobilio nesugraužtų rūdys

www.alkas.lt
2018-01-15 14:52:57
121
PERŽIŪROS
0
Ką daryti, kad Jūsų automobilio nesugraužtų rūdys

Drivers behind the wheel of an all-new 2016 Focus RS will be able to dominate the elements with a first of its kind manufacturer certified winter tire and wheel option.

Automobilis žiemą | inchcape.lt nuotr.
Automobilis žiemą | inchcape.lt nuotr.

Populiariame „Disney“ animaciniame filmuke apie lenktyninį automobilį, reklamuojama alyva, kuria patepus surūdijusio automobilio kėbulo detales, jos ima žvilgėti. „Realybėje tokių stebuklų nėra – kad automobilis nerūdytų, jį reikia nuosekliai prižiūrėti“, – sako automobilių prekybos bendrovės „Inchcape Motors“ Kauno atstovybės serviso vadovas Artūras Kviliūnas.

Pažeidžiamiausios vietos, kurias puola rūdys – variklio dangtis, sparnų arkos, slenkstis. Šias vietas nuolat „atakuoja“ nuo kelio pakelti akmenukai, žvyras, purvas. Ne mažiau pažeidžiamos yra ir kėbulo dugno uždaros ertmės,kuriose kaupiasi purvas ir drėgmė, lonžeronai, kėbulo dalių sujungimo vietos. Korozija dažnai pažeidžia pakabos, stabdžių, dujų išmetimo sistemų detales – šios dalys dažniausiai neturi antikorozinės apsaugos.

Specialisto teigimu, nepaisant to, kad šių metų žiema nelepina sniegu, atsipalaiduoti nereikėtų. A. Kviliūnas pabrėžia tris svarbiausius dalykus, kurių nevalia pamiršti automobilio savininkui, kad automobilis nepradėtų rūdyti.

1. Jei įsigijote naują automobilį, kurį žadate eksploatuoti daugiau nei tris-penkis metus, rekomenduojama jo kėbulą ar atskiras kėbulo dalis papildomai apsaugoti antikorozine danga. Automobilių gamintojai pasirūpina savo gaminamų transporto priemonių antikorozine apsauga, tačiau papildomos priemonės, kurių gali imtis pats transporto priemonės savininkas, nepakenks.

Naujo automobilio savininkams būtų naudinga apsaugoti dugną specialiomis medžiagomis, o automobilio kėbulą padengti nano technologijos danga. Po padengimo šia danga, dažų sluoksnis yra sunkiau pažeidžiamas. Be to, prie kėbulo sunkiau prikibs dulkės, purvas, todėl rečiau lankysitės plovykloje.

Jei tokia technologija norėsite padengti kelis metus eksploatuotą automobilį, visų pirma teks nupoliruoti jo paviršių, atstatyti nelygumus, nes nano danga tarsi per padidinamą stiklą išryškina visus kėbulo trūkumus. Profesionali nano danga suteikia apsaugą metams. Po metų šią procedūrą reiktų ir vėl kartoti.

Automobilio priežiūra žiemą | inchcape.lt nuotr.
Automobilio priežiūra žiemą | inchcape.lt nuotr.

Beje, tik specialistai žino, kokio gamintojo antikorozinės medžiagos yra kokybiškos ir atitinka teikiamą naudą. A. Kviliūnas įspėja, kad plovykloje ir specializuotame servise padengiama nano technologijos danga – yra ne tas pat. Jei norite, kad nano danga būtų efektyvi, ji turi būti purškiama ant sauso, kruopščiai paruošto automobilio paviršiaus bei išdžiovinta pagal visus technologinius reikalavimus. Tai įmanoma tik automobilių servisuose.

Anot specialisto, nepakenktų įtaisyti ir priekinių ratų purvasaugius. Jie apsaugos arkas bei durelių apačią nuo žvyro, akmenukų bei purvo poveikio. Variklio gaubto priekinę zoną, priekinį buferį galima būtų apklijuoti specialia apsaugine elastine plėvele.

2. Nepraleiskite pro akis didesnių kėbulo įbrėžimų, o ypač – iškilusių pūslelių. Geriau apsilankyti pas kėbulo specialistus, kad jie įvertintų pažeidimus ir juos iš karto sutaisytų, negu palikti, kaip yra. Kuo anksčiau pastebimas kėbulo pažeidimas, tuo lengviau jį suremontuoti ar netgi užkirsti kelią korozijos plėtrai.

Žinoma, taupydami žmonės išgalvoja įvairių naminių priemonių, pavyzdžiui, užlakuoja įbrėžimus spalvotu nagų laku. Apsauginis sluoksnis yra gerai, tačiau labai svarbu kėbulo paruošimas prieš lakuojant, t. y., ar nuo pažeistos vietos buvo tinkamai pašalinta drėgmė. Jei kėbulas pažeistas taip, kad matosi metalas, tuomet nepatariama remontuoti patiems. Geriau kreipkitės į profesionalus, nes jie žino, kaip pašalinti drėgmę bei apsaugoti metalą. Jei remontuosite patys ir tinkamai nepašalinsite purvo ir drėgmės, ta vieta pradės rūdyti.

Bet kokiu atveju, laiku atliktas kėbulo remontas, garantuoja, kad kėbulo korozija neprasidės. Beje, jei lankysitės servise bent kartą metuose, kaip reikalauja gamintojas, specialistai tikrai pastebės rizikingas vietas ir parekomenduos tinkamiausią apsaugos būdą.

3. Pati paprasčiausia priežiūra tiek vasarą, tiek žiemą – reguliarus plovimas. Aišku, nereikia persistengti. Tačiau žiemą, kai druskomis barstomi keliai, kėbulą reiktų nuplauti vandeniu (nupūsti aukšto slėgio srove) bent kartą per savaitę. Nepatariama važinėti automobiliu, ant kurio kėbulo „puikuojasi“ balti druskos pėdsakai. Išdžiūvus drėgmei, didėja druskos koncentracija, tad suintensyvėja jos neigiamas poveikis.

Plovyklose galima pasinaudoti laikinomis kėbulo apsauginėmis priemonėmis – vaškavimu, nano danga. Šios priemonės kurį laiką apsaugo automobilio paviršių nuo druskų poveikio. Tačiau, po savaitės procedūrą teks pakartoti.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad žiemą nepatariama laikyti automobilio šildomame garaže – esant pliusinei temperatūrai, druska aktyviau veikia. Be to, šiltame garaže tirpsta sniegas, kaupiasi drėgmė, kuri taip pat neigiamai veikia automobilio kėbulą. Todėl, jei garažas šildomas, reiktų pasirūpinti labai gera jo ventiliacija.

„Pastebiu, kad klientai vis dažniau naudojasi galimybe padengti automobilį antikorozinėmis medžiagomis, dažniau juos plauna. Jei lygintume su situacija, kokia buvo prieš dešimt metų, dabar automobilių savininkai du-tris kartus labiau rūpinasi automobiliu ir jo išore“, – pastebi specialistas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Automobilio paruošimas žiemai – vairuotojo abėcėlė
  2. Sekmadienį prasidės savaitė „Mieste – be savo automobilio“
  3. Saugos diržai svarbūs ir automobilio priekyje, ir gale
  4. Saugumas kelyje tiesiogiai priklauso nuo automobilio stabdžių
  5. Saugus automobilio statymas daugiabučio kieme – ne lengva užduotis
  6. Ką daryti su senais automobilių akumuliatoriais?
  7. Artėja išbandymas ne tik šalčiu
  8. Lietuviai važinėja senesniais automobiliais nei latviai ir estai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13
„Ignitis grupės“ nuotr.
Lietuvoje

Šiaulių rajone išrieda 15 naujų elektrinių autobusų

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • MIRROR NOW apie Sengirės kinas: interviu su kosmoso sociologe dr. I. Popovaite
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • P.Skutas apie K. Braziulis. Didžioji geopolitika be iliuzijų: kas iš tikrųjų vyksta ir kur stovi Lietuva?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokie vitaminai svarbiausi akių sveikatai?
  • Bulvių patiekalai sušildys žvarbią žiemą
  • V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Į sportą po pertraukos: kaip saugiai grįžti

Kiti Straipsniai

Automobilis

Maža automobilio rida ir spindinti išorė – dar ne viskas

2026 02 14
Kelias, žiemaot.

Artėjant ilgajam savaitgaliui – „Via Lietuva“ priminimai

2026 02 13
Migracijos departamento automobiliai | VRM nuotr.

Migracijos departamentui perduoti nauji tarnybiniai automobiliai

2026 02 12
Elektrrinis traukinys

„LTG Link“ stiprina bendradarbiavimą su Jonava ir Trakais

2026 02 11
Krunos tiltas

„Via Lietuva“ imasi masinio kritinės būklės tiltų tvarkymo

2026 02 09
Varvekliai

Žiema parodo silpnąsias būsto vietas

2026 02 09
Kelias, žiema

Nematomas pavojus keliuose – nuo sunkvežimių stogų slystantis ledas

2026 02 08
Automobilis

Techninė pagalba kelyje žiemą: kada ji priklauso apsidraudusiems vairuotojams

2026 02 07
Sutarties pasirašymas

„Via Lietuva“ pasirašė e-tolling sistemos diegimo sutartį

2026 02 06
VLK primena: per šventes pasirūpinkite ir sveikata, ir pinigine

Plikledis pakeliui į darbą ir iš jo: ką svarbu žinoti

2026 02 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • MIRROR NOW apie Sengirės kinas: interviu su kosmoso sociologe dr. I. Popovaite
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • P.Skutas apie K. Braziulis. Didžioji geopolitika be iliuzijų: kas iš tikrųjų vyksta ir kur stovi Lietuva?
  • Visi mes lietuviai> Vincui Kalavai apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Mokslo sriuba“: Lietuvoje pagaminti degalai naudojami ir Vokietijoje

„Mokslo sriuba“: Lietuvoje pagaminti degalai naudojami ir Vokietijoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai