Sausio 9 d., Kaune esančiame Istorinės Prezidentūros sodelyje buvo paminėtos pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 74-osios žūties metinės.
Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Renginyje dr. Raimundas Kaminskas priminė minėjimo dalyviams, kad 2018-ieji – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai ir pristatė iš Vaclovo Šliogerio knygos „Antanas Smetona: žmogus ir valstybininkas“ nuotrauką ir jos aprašymą apie prezidento laidotuves 1944 m. sausio 13 d. JAV.
Savo mintimis apie pirmąjį prezidentą A. Smetoną dalijosi prezidento brolio Motiejaus vaikaitė Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė, prof. Arimantas Dumčius, inžinierius Romualdas Jakubonis.
Minėjime dalyvavo Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas, LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės 202-osios kuopos vadas Julius Proškus, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos/skyriaus bei Kauno apskrities bajorų draugijos nariai, Kauno A. Smetonos gimnazijos mokiniai ir mokytojai.
Minėjimo pabaigoje prie skulptoriaus Alfonso Vauros sukurto paminklo Prezidentui A. Smetonai sužibo žvakių liepsnos, buvo padėta gėlių.
Susiję straipsniai:
- Užugirio dvare paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 141-osios gimimo metinės (nuotraukos)
- Kaune iškilmingai paminėtos Prezidento A. Smetonos 70-osios žūties metinės (nuotraukos)
- Užugiryje paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento A.Smetonos 137-osios gimimo metinės (nuotraukos)
- Bus paminėtos 143-osios Prezidento Antano Smetonos gimimo metinės
- Kaune paminėtos prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės (nuotraukos)
- Užugiryje vėl bus paminėtos Lietuvos Prezidento A. Smetonos gimimo metinės (nuotraukos, video)
- Minimos Prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės
- Paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–osios metinės (nuotraukos)
- Bus paminėtos kapitono P. Gudyno žūties 86-osios metinės
- Kaune paminėtos Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 95-osios metinės (nuotraukos)
- Bus paminėtos savanorio Artūro Sakalausko 21-osios žūties metinės
- Kaune paminėtos Romo Kalantos susideginimo 41-osios metinės (nuotraukos)
- Kaune paminėtos generolo P. Plechavičiaus 125-osios gimimo metinės (nuotraukos)
- Prezidento Antano Smetonos 139-ųjų gimimo metinių paminėjimas Kaune
- Kauno sąjūdininkai paminėjo prezidento A.Smetonos 138-tas gimimo metines
- Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 604-osios metinės
- Kauno meras ragina prezidento Antano Smetonos palaikus sugrąžinti į Lietuvą
- Kaune paminėtos Žalgirio mūšio metinės (nuotraukos)
- Vilniuje bus paminėtos devintosios pulkininko V. Pociūno žūties metinės
- Kaune paminėtos Romo Kalantos susideginimo 42-osios metinės
- Bus paminėtos didvyriško Kalniškės mūšio 70-osios metinės (video)
- Minėsime Prezidento A. Smetonos 141-ąsias gimimo metines
- Paminėtos 21-osios Medininkų žudynių metinės
- Kaune paminėtos Vengrijos sukilimo 56-osios metinės
- Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 605-osios metinės
- Bus paminėtos garsaus etnokultūrinio sąjūdžio kūrėjo K.Kalibato mirties metinės (nuotraukos)
- Karaliaučiuje paminėtos Liudviko Rėzos 239-osios gimimo metinės
- Kaune įsteigtas Antano Smetonos klubas
- Paminėtas partizanų vado Antano Baltūsio-Žvejo atminimas (nuotraukos)
- Bus minimos poeto M.Martinaičio 80-osios metinės
Kaip A. Smetona gali būti vardijamas “pirmuoju Lietuvos prezidentu”, jeigu Prezidento institucija Steigiamojo Lietuvos Seimo buvo įsteigta tik 1920 metų birželį, o jis nebuvo išrinktas net į Seimą?!
Padėkokim bent saujukei lietuvių, garbų Lietuvos vadovą, buvusį K.Būgos ir net A.Voldemaro dėstytoją,
– antrąjį mūsų a t k u r t o s i o s Valstybės vadovą, – kuklia sueiga pagerbus.
Apmaudu, kad ligi šiol prisimint ir įsivardyti pirmojo mūsų valstybės Vadovo-Atkūrėjo, Jono Basanavičiaus neįstengiame niekaip; niekaip negebam per “prezidentizminių’ sąvokų užsimetimus (tokia buvusi tarptautiško padėjimo aplink Lietuvą būtinybė tąsyk, – aplinkinės valdžios be Prezidento įsivardijimo net už valstybę Lietuvos atsikūrimo nebūtų “užskaičiusios”), tad svetimžodystinė būtinybė kaip ir sutrukdyt savos istorijos – PIRMOJO VALSTYBĖS VADOVO asmens įvardijimui – neturėtų.
1918 m. vasario 16 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (valstybingumą), kelioms valandoms nuo Lietuvos nepriklausomybės Nutarimo pasirašymo praėjus, – pirmasis Lietuvos vadovas Jonas Basanavičius perduoda tolimesnį vadovavimą Valstybei (Lietuvai) jau kitam, naujam po jo Vadovui pasilikusiam …Antanui Smetonai.
Kiek tą galima slėpt. Ir kodėl!
Nuo sovietmečio “moksliškai užsilipusių”, bumblauskiškai-tamošaitiškų prisipaistaliojimų (greta tikslių, tvarkingų ir itin gilių tokių kaip jie žinių …deja) ir kunigaikštienė Konstancija Skirmuntaitė su visa savo mokslo leidyba “nuiminėjama”, Joną Šliūpą irgi postbolševkmetiškojo signatoriaus Č.Juršėno (žiopsant MELC) sugebėta sunaikint, – be pėdsakų iš Istorinės enciklopedijos pašalinti.
Kiek tai, be naujo Sąjūdžio tęstis gali?
//štai ir tarsi… atsakymas//