Kauno sąjūdininkai paminėjo prezidento A.Smetonos 138-tas gimimo metines

Rugpjūčio 10 d. Kaune, istorinės Prezidentūros kiemelyje įvyko Prezidento Antano Smetonos 138-ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginį surengė Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“.

Minėjimą Lietuvos himnu pradėjo Kauno Antano Smetonos gimnazijos moksleiviai. Renginyje dalyvavo Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas, laikinai einantis mero pareigas Stanislovas Buškevičius, mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko, administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis, LŠS muziejaus direktorius Vytautas Zenkus, Kauno A. Smetonos gimnazijos bendruomenės atstovai, Kauno sąjūdžio ir LLKS nariai, kauniečiai bei miesto svečiai.

Minėjimo dalyviai pasidalijo mintimis apie A. Smetoną kaip Lietuvos Prezidentą, Vasario 16-osios akto signatarą, apie jo reikšmę Lietuvos politinėje istorijoje. S. Buškevičius linkėjo iš A. Smetonos mokytis pilietiškumo ir patriotiškumo, V. Molis – valstybės kūrėjo ir saugotojo bruožų. LLKS narė Martyna Bikuličienė prisiminė apie sunkumus, kuriuos patyrė A. Smetonos giminaičiai sovietmečiu – aukštosiose mokyklose ir darbovietėse.

Seimo nario, Lietuvos Sąjūdžio pirmininko Ryto Kupčinsko sveikinimus išsakė jo padėjėja Raminta Baltuškienė, linkėdama gerbti ir puoselėti A. Smetonos atminimą. Renginio iniciatorius Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas kreipėsi į jaunąją kartą, ragindamas imti pavyzdį iš Antano Smetonos studijų gimnazijoje ir universitete laikotarpio, mokytis užsienio kalbų ir būti aktyviais Lietuvos visuomenės kūrėjais. Renginio dalyviai padėjo gėles prie A. Smetonos paminklo. Prezidento A.Smetonos gimimo metinių minėjimą istorinės Prezidentūros kiemelyje jau ketvirtąjį kartą organizuoja Kauno sąjūdis ir tai tampa tradicija.

V.Kavolis, sistemindamas lietuvių tautinio sąmoningumo raidą, vienu iš penkių svarbiausių laikotarpių išskyrė „Smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“. O šio laikotarpio įnašu įvardijo valstybingumą ir pasitikėjimą savimi kaip tauta, pajėgiančia save valdyti.

A. J.Greimas rašė: „O kam iš viso Lietuvoje buvo reikalingas Antanas Smetona? – Tam, kad visi, dar net iki šiol, galėtų jį neigti, ir kad jisai, savo pastovumu, galėtų teigti Lietuvos nepriklausomybę“.