Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

D. Petkus. Kam turime dėkoti už savo šimtmetį?

Dovilas Petkus, www.propatria.lt
2017-12-31 12:02:46
23
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybės šimtmetis beldžiasi į Lietuvos duris. Turbūt natūralu, jog atėjus tokiai progai susimąstome apie tuos, kurie mūsų šalį sukūrė. Galvojam, kaip galėtume savo tėvus kūrėjus įamžinti ir pagerbti, stengiamės įvertinti tuos, kuriems vis dar esam nepakankamai dėkingi. Mūsų pirmtakams atsibodo būti „imperijų kampininkais“, tad jie drąsiai stojo ginti savo Tėvynės idėjų. Vis dėlto Lietuvos šimtmečio spindesy pasigirsta ir nuomonių, jog už mūsų nepriklausomybę turėtume būti dėkingi suirutėms arba kaimyninių šalių diktatoriams. Kaip yra iš tiesų?

„Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį“. Tokio pavadinimo konferencija Vilniaus rotušėje kvietė apsvarstyti Pilsudskio asmenybę ir jo santykį su Lietuva. Deja, tačiau diskusija Lietuvos sostinėje labiau priminė žaidimą „į vienus vartus“. Abi pusės tarsi stengėsi apeiti svarbiausius klausimus, į kuriuos neatsakius, nuoširdūs dviejų valstybių ir jų piliečių santykiai lieka neįmanomi. Vilniaus krašto okupacija vadinta, netekimu ar net „išvadavimu iš raudonųjų“.

Tuo tarpu, klausantis lietuvių pranešėjų neišvengiamai matėsi skirtumas tarp svečių patriotizmo ir mūsiškių kalbėtojų bandymų su kiekviena tema rasti paniekos ir pasišaipymo trupinių savo valstybei. Buvo pasakota koks Pilsudskis buvo lietuvis, kaip jis išgelbėjo Lietuvą, kovodamas prie Vyslos, kaip jis mylėjo Vilnių. Ignoruojant, jog visa tai labiau priminė vilko meilę avims. Galima tik pridurti, jog trūko tik plačiai nuskambėjusių Alfredo Bumbausko minčių, jog karas su Lenkija tebuvo „senalietuvių ir naujalietuvių konfliktas“ – nauja „savi šaudė į savus“ Lietuvos istorijos versija.

Tikėtina, kad būtent tokio pobūdžio mūsų savinieka priveda iki situacijų, kuomet pažangūs intelektualai giliai dūsauja, kad įtaka Pietryčių Lietuvoje užleidžiama Rusijai, o ne Lenkijai. Nesugebant bent susimąstyti, kad Vilniaus kraštas yra politinis ir istorinis Lietuvos centras, kuriame turėtų vyrauti tik Lietuvos, o ne kieno nors kito įtakos.

„Romantiškesnis už Lietuvos romantikus“

Tuo tarpu, R. Valatka prisimindamas lenkų lyderį teigia: „Pilsudskis apie Lietuva kalbėjo tik su meile ir pagarba. Ir buvo romantiškesnis už Lietuvos romantikus. Pilsudskiui Lenkija be Vilniaus buvo tarsi Izraelis be Jeruzalės. Maršalas negalėjo suprasti, kad Vilnius ta pati reiškia ir lietuviams.“ Turbūt raktinis žodžių junginys tokiame sakinyje ir lieka: „negalėjo suprasti“. Kaip žinia, paprastai didžiausios pasaulio tragedijos ir nesusipratimai būtent ir nutinka, kuomet politiniai lyderiai „negeba suprasti“.

Visgi, tokiu autoriaus menamu Lenkijos diktatoriaus nuoširdumu tikėti neverta. Daug aiškiau tampa prisiminus Pilsudskio žodžius, jog: „Lietuva palūš be savo nugarkaulio – Vilniaus“. Ši citata tiksliai išduoda tikruosius Pilsudskio ir to meto lenkų lyderių nusiteikimus Lietuvos valstybingumo atžvilgiu. Tarpukario Lenkija su savo vadu į  Lietuvos nepriklausomybę žvelgė su patologine neapykanta, save įtikinėdami, jog Lietuva tai esą kažkokia pikta sukilusi Lenkijos provincija, kurią reikia grąžinti į sudėtį. Negalėdamas pasaulinės bendruomenės akyse susidoroti su kylančia Lietuvos dvasia, Pilsudskis ir jo aplinka tenkinosi daline Lietuvos okupacija, tikėdamasis savaiminės Lietuvos griūties. Dideliam jų nusivylimui, Lietuva buvo stipresnė ir išliko net ir be Vilniaus.

Tiesa čia reikėtų stabtelti ir pažymėti, kad tam tikra prasme mes galėtume būti Pilsudskiui dėkingi, nors klausimas išlieka, kokia forma turėtume tai šiandien minėti. Būtent Pilsudskis ir jo grobikiška pozicija siekiant sukurti plačia Lenkijos federacija ir užgrobiant Vilnių tarpukariu taip sustiprino lietuvišką savimonę, lietuvių patriotizmą, valstybinės kalbos pozicijas ir lietuvių kultūros formavimą, jog Lietuva išties patapo tikrai unikalia tauta ir valstybe. Kaip pažymi kalbininkas Alvydas Butkus: Jei ne Vilniaus okupacija Lietuva būtų likusi dvikalbė, lenkų kalba ir kultūra iš inercijos būtų išlaikiusi aukštesnį socialinį prestižą, o dalies lietuvių politinė sąmonė iki šiol būtų susidvejinusi – tai lietuvis, tai lenkas, priklausomai nuo situacijos.

Deja, bet Rimvydas Valatka neapsiriboja tik Lenkijos vadovo iškėlimu, bet ir turi priekaištų Lietuvos kariuomenei. Anot jo, Lietuvos laisvės kovotojai ir nepriklausomybės kovų dalyviai, gindami savo interesus Vilniaus krašte „de facto kovojo sovietų sąjungos pusėje“. Reiktų atkreipti dėmesį, kad tai išties rimtas kaltinimas, todėl autorius arba turėtų nurodyti, kurie Lietuvos kariuomenės daliniai kovėsi SSRS struktūrose prie Vyslos ir kokie karininkai jiems vadovavo. Priešingu atveju, tokių minčių autorius turėtų apsibarstyti galvą pelenais ir atsiprašyti, jog įžeidė nepriklausomybės kovotojus ir eilinį kartą nebūtai apdergė savo šalį.

Sovietams, kaizeriui, o gal..?

Nereikia net abejoti, jog mūsų regionui pasisekė, jog gausiai Europos valstybių remiama Lenkijos kariuomenė prie Vyslos sumušė bolševikus. Tačiau dėkodami už savo šalies nepriklausomybę pagal tokią logikos prizmę galėtume teigti, jog ir Leninas 1920 m. pripažino Lietuvą. Galėtume net teigti, jog Spalio revoliucija ir suirutė Rusijoje tapo lemtingais geopolitiniais veiksniais, leidusiais susikurti Lietuvai arba staiga prisiminti, jog vis dar nepadėkojome Vokietijos kaizeriui už okupaciją, kurios dėka ir buvome atplėšti nuo senosios imperijos bei turėjome proga paskelbti Vasario 16- ąją.

Nebūkime naivūs ir neįsivaizduokime, kad Pilsudskis, Leninas ar dar kitų valstybių jėgos tai darė atsižvelgdami į Lietuvos interesus. Visos aplinkinės šalys žiūrėjo tik savo interesų, kurie ateityje nesudarė joms problemų Lietuvos valstybingumą trypti.

Paradoksas, bet pasitikdami šimtmetį mes neretai veliamės į tuščius svarstymus kam iš kaimynų labiau įsiteigti už mūsų pačių išsikovotą laisvę. Paieškos, kuriai šaliai ar jos lyderiui reiktų padėkoti už Lietuvos šimtmetį, dažnai net viršija pasiryžimą ateinančiais metais išties rimtai įvertinti savo šalies signatarus ir nepriklausomybės kovotojus.

Žvelgdama į savo valstybės tėvus kūrėjus bei jos gynėjus Lietuva turėtų nei stebėtis, nei gėdytis, to, kad Vasario 16-ąją ji gimė kaip antilenkiškos kultūros darinys, politiškai atsiribojantis nuo modernios Lenkijos valstybės, nei to, jog Lietuva ir jos žmonės niekada netroško būti kitų imperatorių ar totalitarinių ideologijų žaisliuku.

Norėtųsi, jog žengdami į šimtmetį mes sau galėtume drąsiai ištarti: už savo valstybingumą mes niekam neskolingi, nebent patys sau. Mes esame dėkingi savo inteligentijai, savo politikams ir diplomatams, kurie atsidūrę didžiulių geopolitinių pokyčių akivaizdoje neišskydo, bet meistriškai laviruodami iškovojo šaliai nepriklausomybę. Ir už savo laisvę mes nesame dėkingi Lenkijos, Vokietijos ar Rusijos armijoms, bet tik mūsų savanoriams ir jų vadams. Tai yra laisvė ir nepriklausomybė, iškovota mūsų sumanumu ir palaistyta mūsų krauju. Tai mūsų šimtmetis, už kurį mes dėkojame tik patys sau.

Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920)
  2. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  3. A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole
  4. A. Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas
  5. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  6. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  7. Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti?
  8. N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“
  9. Visuomenės veikėjai Lietuvos valdžiai: Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai
  10. B. Mackonytė: Vilnius buvo visiškai kitas miestas
  11. V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos)
  12. V. V. Česnulis. „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai. Julius Navikas
  13. A. Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
  14. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  15. Č. Iškauskas. Tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas… (pirmadienio mintys)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 23

  1. Kaip ten says:
    8 metai ago

    be buvo, bet mes, Lietuva, laimėjome abu pasaulinius karus. Po pirmo atgavom nepriklausomybę, po antro daly prarastų teritorijų. Manau po trečiojo atgausim visas lietuviškas žemes.

    Atsakyti
    • jurgis says:
      8 metai ago

      …ir jos plytės nuo Baltijos iki Juodosios jūros… ech, pagyvensim…

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        8 metai ago

        … Na Lietuva ir liks Lietuvos žemėse, o sąjunga Latvija-Lietuva-Baltarusija-Ukraina labai tikėtina jei pvz. iširtu EU, ar karas tarp Rusijos ir Kinijos, ar musulmonų maištas EU po kokių 50 metų (gal ir greičiau), kai bus mėginama skelbti šariato viršenybę EU teisėje, tada visa vidurio Europa būtų priversta jungtis, kad paliktų paskutinė baltosios rasės sala juodčkių užtvindytoje Europoje…

        Atsakyti
  2. Antanas says:
    8 metai ago

    Nuostabus straipsnis. Likau sužavėtas. Ačiū straipsnio autoriui! O visokiems bumblewskiams ir wałotkoms – mano, lietuvio, gili panieka!!!

    Atsakyti
  3. Angelė says:
    8 metai ago

    Pagarba autoriui,pakėlėte dvasią,ir,manau,ne vien man.Mūsų visokių skersvėjų blaškomai ir gluminamai visuomenei labai reikia tokių straipsnių,padedančių atrasti savo savigarbą ir padedančių patikėti,kad dar turime vilties…Ačiū,Dovilai Petkau!

    Atsakyti
    • Antanas says:
      8 metai ago

      Ir dar neturėtume užmiršti, kad mūsų kalba – viena seniausių kalbų pasaulyje ir seniausia kalba Europoje, kurią išmokus galima suprasti sanskritą. Ir tai nėra tautiškas pasipūtimas, tai – faktas.

      Atsakyti
  4. Skalvis says:
    8 metai ago

    Esu tikras, jog turim būt dėkingi savo genams, savo žemei ir savo kalbai. Global kapital pereina į baigiamąjį Pasaulio vienvaldystės projekto etapą (netrukus bus sunaikintas Iranas ) ar išliksim po To: tikėkim stebuklu!

    Atsakyti
    • Antanas says:
      8 metai ago

      ?

      Atsakyti
  5. jurgeli says:
    8 metai ago

    skaityk kas parašyta. LIETUVIŠKAS, prie ko čia Juodoji jūra?

    Atsakyti
    • Matas says:
      8 metai ago

      Čia nieko nepadarysi mankurtas liks mankurtu,jo darbas trolint ir lot.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        8 metai ago

        Matai, LABAI taikliai! 🙂

        Atsakyti
    • Bartas says:
      8 metai ago

      jurgeli , ar niekur nesi matęs, skaitęs, kad Juodoji jūra seniau buvo vadinama – Auksine.?

      Atsakyti
  6. Bartas says:
    8 metai ago

    Su Naujais Metais Lietuviai. Mes jėga. Šaukia jaunimas. O aš rėkiu Valio! Mūsų Valia.

    Atsakyti
  7. Aha says:
    8 metai ago

    Buvau uzejus i leidykla istoriniu knygu nusipirkt. Prisikroviau visa kruva. Dar pasiule keleta uz tikrai gera kaina. Bet kai pamaciau, kas sudarytojas,- aciu, nereikia. Teko paaiskinti, kad tokie visokie bumblauskai, savukynai ir kt. tik pasmerkia leidini but tualetiniu popierium. Keista, kad leidykla to nesuvokia…. nuskersakiavo mane, bet patylejo… Dabar patriotizmo semiuosi is knygu, kuriose nagrinejamas butent 1917-1920 laikotarpis. Tik suvokdamas, kas, kaip ir kodel buvo, gali vertinti rezultatus, kas gavos…

    Atsakyti
  8. kaunietė says:
    8 metai ago

    Ačiū autoriui. Šaunuolis. Drąsus ir tvirtas lietuvis. Sėkmės.

    Atsakyti
  9. Tvankstas says:
    8 metai ago

    Kaip gražu, kai jaunas žmogus taip giliai žvelgia kartu su lietuvio sąžine ir pareiga perduoti žinias tautiečiams.

    Atsakyti
  10. Tomas autoriui says:
    8 metai ago

    Ką Pilsudskis turi bendro su Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimu?

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      8 metai ago

      J. Pilsudskio apmaudui Lietuva sutinka valstybingumo šimtmetį.

      Atsakyti
    • Pikc says:
      8 metai ago

      Negi taip sunku straipsnį perskaityti? 😉

      Atsakyti
  11. Getas says:
    8 metai ago

    Šaunuolis Dovilai, Tavo straipsnyje labai aiškiai ir logiškai išdėstytos mintys ir istoriniai faktai be nuolankumo ir neprisitaikant, o tai labai svarbu jaunam istorikui. Į istoriją mes turime žvelgti iš Lietuvos pozicijų, o Tai Jūsų straipsnyje ir pajutau.

    Atsakyti
  12. scorpio says:
    8 metai ago

    Dalyvavęs konfrencijos pirmoje pusėje, gruodžio 6 d. rašiau:

    BE EMOCIJŲ. LENKŲ IR LIETUVIŲ DIALOGAS APIE JUZEFĄ PILSUDSKĮ

    Vakar Vilniaus rotušėje dalyvavau tokio pavadinimo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Toną savo trumpa sveikinimo kalba uždavė Lenkijos ambasadorė ir sveikinimą atsiuntęs Lietuvos premjeras. Lenkijos pusę atstovauja 11 mokslo daktarų ir vienas Lenkijos karo veteranų ir represuotų asmenų paramos biuro vadovas, Lietuvą – 9 mokslo daktarai, vienas diplomatas- istorikas, vienas žurnalistas, vienas lietuvių poetas (tarp šių paminėtųjų – du Nepriklausomybės akto signatarai). Ant pakylos stovėjo Pilsudskio biustas, ore tvyrojo Pilsudskio dvasia, energingo ir ryžtingo karo vyro ir politiko nematomos akys tartum stebėjo sėdinčius salėje. Todėl galima suprasti, kad Lenkijos mokslininkai stengėsi pabrėžti valstybės kūrėjo, politiko, stratego, karo vado nuopelnus, kartais net palygindami šią asmenybę su Napoleonu. Pranešimų iš tiesų būta gana įdomių, mažiau šioje temoje praprusę gavo naujų žinių.
    Konferencijos pavadinime įrašyta: „Be emocijų“ . Intriguojantys žodžiai. Nežinau ar diskusija vakar vakare baigėsi tyliai, bet manau, kad emocijų ir negalėjo būti. Abi pusės tarsi stengėsi apeiti svarbiausius klausimą, į kuriuos neatsakius, mano galva, nuoširdūs dviejų valstybių ir jų piliečių santykiai neįmanomi. Vilniaus krašto okupacija vadinta, netekimu, išvadavimu iš raudonųjų. Nutylėtas nepaskelbtas Lenkijos karas su vos pradedančia keltis jauna valstybe nuo pirmųjų jos gyvavimo dienų.
    Mokslininkai nemėgsta spėlioti, kas būtų, jeigu būtų, tačiau akivaizdu, kad jeigu pilsudskinė Lenkija ateities draugystės vardan būtų padėjusi Lietuvai sutvirtėti, nebūtų okupavusi Vilniaus, nebūtų atkirtusi didžiulio gabalo etnografinės Lietuvos ir pasmerkusi jį šimtui metų rusinimo ir lenkinimo, nebūtų flirtavusi su Hitleriu, šiandien Lietuva, o gal ir Rytų Europa būtų kitokia. Apie šiuos dalykus buvo užsimenama labai iš tolo, nėra net užuominos, kad Lenkija būtų priminta Suvalkų sutartis, kaip apgavystės simbolis, kad Pilsudskio avantiūristiškos politikos dėka buvo suskaldyta Baltijos šalių vienybė. Nepradėta mandagiai apgailestauti, kad Lenkija iki šiol nepripažino Vilniaus aneksijos ir ryžtingai tebetęsia vadinamąją kresų politiką, jau daugiau nei ketvirtį amžiaus nuodydama savo piliečius gandais apie neva nutautinamus lenkus Rytų Lietuvoje. Klausantis lietuvių pranešėjų neišvengiamai matėsi skirtumas tarp svečių patriotizmo ir mūsiškių kalbėtojų bandymų su kiekviena tema rasti paniekos ir pasišaipymo trupinių savo valstybei. Nusikalbėta iki to, kad Lietuvai būtų buvę naudinga pritarti vadinamajam Hymanso projektui (Algimantas Kasparavičius). Net neistorikui lengva rasti faktais įtvirtintų prieštaravimų ir melo paneigimų. (Žr. dr. Audronės Veilentienės atsakymą A. Bublauskui, rašytą prieš 7 metus – http://www.voruta.lt, 2010). Istorija tokia: 1921 m. gegužės 11 d. derybų Briuselyje metu tarpininkaujant Belgijos atstovui prie Tautų Sąjungos Pauliui Hymansui Lietuvai ir Lenkijai buvo pasiūlytas projektas, pagal kurį Lietuva turėjo tapti federacinė valstybė, sudaryta iš lygiateisių Vilniaus ir Kauno kantonų; valstybinės kalbos turėjo būti lenkų ir lietuvių; užsienio politika, karo ir ekonomikos reikalai reguliuojami per politinį organą, išrinktą Lietuvos ir Lenkijos seimų; nepavykus šiam, vėliau buvo pasiūlytas naujas projektas, pagal kurį Vilniaus kraštui suteikiama autonomija, tačiau Vilnius būtų Lietuvos sostinė toje autonomijoje ir jame turėjo reziduoti Lietuvos valdžia, o valstybinės kalbos turėjo likti tos pačios, kaip numatyta. Lietuva ir Lenkija Hymanso pasiūlymą atmetė, nes vienai jo buvo per daug, kitai – per mažai… Net Lietuvos delegacijos Briuselyje konsultantas tarptautinės teisės specialistas Andre Mandelstamas, pastebėjo, kad Lietuva būtų Lenkijos kolonija, o ne suvereni valstybė.
    Taigi, ši konferencija įdomi ir ne istorikui. Vakar LRT diktorius energingai pranešė: „Tiek Lenkija, tiek Lietuva mini 150-ąsias Juzefo Pilsudskio gimimo metines“. Laidos dalyvis istorikas pataisė – konferencija, ne minėjimas. Vis dėl to, kolegos lenkai namie galės drąsiai galės didžiuotis savo pranašumu politiškai mokslinėje diskusijoje. Bent jau vakarykštėje. /…/

    Atsakyti
  13. Tas says:
    8 metai ago

    Galima pasakyti paprastai – puikus ir protingas straipsnis.Apgailetinai atrodo zmogeliu paistymai apie Pilsuckio ir tu laiku Lenkijos simpatijas Lietuvai.Taip gali veblenti nebent menkystos, arba piktavaliai.Ka jau ten kalbeti apie bumblauska ar valatka.Be komentaru.

    Atsakyti
  14. Skalvis says:
    8 metai ago

    Pasakykit nors vieną priežastį, dėl kurios valdžia negalėtų Vilniaus parduoti lenkams ? Pasakykit !

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Liepos 6-oji Vilniuje

Vilnius Liepos 6-ąją švęs prie Neries

2025 07 04
Rugiagėlės ir aguonos

Vilniečiai pasisako už tvarų šienavimą

2025 07 03
Automobilių statymas

Vilniuje – automobilių statymo pokyčiai

2025 07 02
„Wizz Air“ lėktuvas

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Autobusas

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Troleibusas

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.

Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

2025 06 27
Sosnovskio barščių naikinimas

Sostinė skelbia karą svetimžemėms rūšimis

2025 06 25
Eugenijus Sabutis

E. Sabutis: Vilnius – neatsiejama „Rail Baltica“ projekto dalis

2025 06 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
2018 metais Lietuvos kariai ir toliau dalyvaus devyniose tarptautinėse operacijose

2018 metais Lietuvos kariai ir toliau dalyvaus devyniose tarptautinėse operacijose

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai