M. Morkūnaitė. Išgalvotas žmogus (29)

Monika Morkūnaitė | Propatria.lt nuotr.

Monika Morkūnaitė | Propatria.lt nuotr.

Stiprėjant raginimams Lietuvai ratifikuoti Stambulo konvenciją, taip pat pasirodžius informacijai, jog Teisingumo ministerija yra parengusi įstatymo projektą, kuris leistų translyčiams asmenims dokumentuose pakeisti nuorodą į lytį, laikas nuodugniau apmąstyti, ką reiškia minėtais atvejais centrine tampanti „socialinės lyties“ sąvoka.

Jau kuris laikas yra tarsi įprasta skirti biologinę lytį (angl. sex) bei vadinamąją socialinę lytį (angl. gender). Kada kalbama apie lytinę „tapatybę“, neva galinčią skirtis nuo biologinio žmogaus lytiškumo, remiamasi būtent pastarąja, socialinės lyties samprata. Ši skirtis sietina su feminisčių judėjimo pastangomis griežtai atriboti anatomiškai nulemtą kūniškumo aspektą nuo kultūriškai „primestų“ nuostatų apie lytį. Taigi suformulavus atskirą nuo fiziologinių duomenų socialinės lyties sampratą, tapo įmanoma kalbėti apie tai, kad žmogus gali įgyti tokią lytį, kokią jam diktuoja jo protas, jausmai, valia – iš esmės bet kas, kas tik leidžia išsilaisvinti iš gamtinės būtinybės „diktato“.

Žmogaus pojūtis, kad jo socialinės lytis skiriasi nuo biologinės, gamtos mokslų vis dar laikomas sutrikimu (klasifikacinis kodas F64). Tačiau mums svarbus ne šios idėjos pagrįstumas, o įtaigumas ir populiarumas Vakarų pasaulyje. Sunku suprasti, kaip tokia akivaizdžiai logikai bei patirčiai prieštaraujanti idėja galėjo tapti šitokia paveiki ir išsikovoti, jog į ją ne tik būtų žiūrima rimtai, bet ir būtų priiminėjami ja pagrįsti įstatymai. Tarp tokių yra ir leidimas dokumentuose nurodyti „kitą“ nei vyras ar moteris lytį bei naudotis viešaisiais tualetais priklausomai nuo „mintyse, be ne kūne“ esančios lyties.

Sąvokos „socialinė lytis“ beprasmiškumą atskleidžia elementari, faktais grindžiama logika. Kadangi lytis yra vienas iš biologinių žmogaus požymių, ji yra nesirenkama, o atsinešama kaip tam tikra duotybė – tai, kas yra neatsiejama nuo fizinio žmogaus pavidalo.

Teigimas, jog lytis reiškiasi taip pat ir socialinėje plotmėje, be jokios abejonės, yra teisingas, nes žmogus yra ne tik biologinė, bet ir socialinė būtybė. Bėda ta, kad lytis niekada negali būti vien tiktai socialinis reiškinys. Tai reiškia, jog būdama biologinis požymis lytis kartu reiškiasi ir socialiai, bet niekada nėra vien socialinės plotmės faktas.

Pavyzdžiui, buvimas valstybės piliečiu yra grynai socialinis reiškinys, nes tai nėra niekaip nulemta biologijos – gimus kūdikiui ir nieko apie jį nežinant neįmanoma pasakyti, ar jis yra kokios nors valstybės pilietis. Tačiau sprendžiant iš fizinių požymių neabejotinai galima nurodyti jo lytį. Kaip tad yra įmanoma mąstyti pastarąją ne biologiškai?

Iš esmės tai yra tas pats, kas, tarkime, atskirti biologinį amžių nuo socialinio amžiaus. Jei žmogui pagal jo kūno parametrus yra šešiasdešimt metų, tačiau „mintyse“ jis jaučiasi esąs šešerių – kodėl neturėtume leisti jam lankyti vaikų darželio?

Dažniausiai išgirdę tokį klausimą žmonės sutrinka ir ima apeliuoti į tai, kas yra savaime akivaizdu – biologiją. Juk neva jeigu leistume kiekvienam to norinčiam suaugusiajam staiga mesti darbą ir pasilikti vaikų darželyje, o vaikams – užimti suaugusiųjų vietas, visuomenėje, švelniai tariant, kiltų chaosas. Bet kodėl tuomet leidžiame dokumentuose keisti lytį, naudotis priešingos lyties viešaisiais tualetais? Kuo tai skiriasi nuo išsigalvoto amžiaus, ūgio, svorio, rankų ar kojų skaičiaus?

Paprastai sakoma, jog socialinė lytis apima įsitikinimų apie savo lytiškumą visumą, kitaip tariant, tai, kaip pats asmuo save „identifikuoja“. Negana to, manoma, kad vyriškumo ir moteriškumo normos yra socialiai suformuotas konstruktas, anot feminizmo teoretikės Juditos Batler (Judith Butler), tam tikras „ritualas“, kurį kasdien atliekame pagal tai, ko iš mūsų tikisi visuomenė. Pastaroji regima kaip diktatoriškas, represyvus mechanizmas, patalpinantis asmenį į ankštus rėmus su iš anksto apspręstomis normomis bei elgesio taisyklėmis.

Ko gero, niekas nesiginčytų, kad neįmanoma sukurti visiškai aiškaus ir apibrėžto vyriškos ir moteriškos lyties savybių sąrašo, lygiai taip pat niekas neneigia, jog, tarkime, vyras dėl tam tikro auklėjimo arba įgimto charakterio gali būti švelnus ir jautrus, o moteris – grubi ir valdinga (nepaisant to, kad, kaip rodo moksliniai tyrimai, esama tam tikrų tendencijų tiek charakterio, tiek profesijų pasirinkimo atžvilgiu). Tačiau socialinės lyties samprata ima naikinti pati save, vos tik pasakoma, jog vyras gali identifikuoti save kaip moterį, o moteris – kaip vyrą. Ką tai reiškia? Juk jei sutinkame, kad nėra pastoviai apibrėžto lyčių savybių „rinkinio“, ši mintis ima tam prieštarauti, nes pasakant, jog vyras gali laikyti save moterimi, nutylint kartu teigiama, jog yra objektyviai žinoma, ką reiškia būti moterimi – nors būtent šią nuostatą kaip tik ir neigia feministinės ir joms prijaučiančios teorijos.

Taigi visiškai nenuostabu, jog iš to nuosekliai išplaukia dvinarės (t. y. vyriškos ir moteriškos) lyčių sistemos neigimas. J. Batler buvo visiškai nuosekli klausdama, ar vyrų ir moterų kategorijos apskritai turėtų egzistuoti. Tuomet, akivaizdu, priklausomai nuo fantazijos ir kūrybingumo, galima išrasti dvidešimt, trisdešimt ar šešiasdešimt tokių socialinių lyčių. Vis dėlto problema šitaip toli gražu „neišsprendžiama“. Tarkime, žmogus ima identifikuoti savo lytį kaip drag queen (vienas iš Niujorko žmogaus teisių komisijos siūlomų lyčių „tipų“). Kas tai yra? Kaip atskirti, ar jau esi, ar vis dar nesi drag queen? Kokie požymiai tam reikalingi? Esmė ta, jog, vėlgi, neigiant objektyvius lyčių apibrėžimo kriterijus, tokius, kaip biologinės lyties atveju, hormonai ir chromosomos, tampa neįmanoma sukurti pastovaus bet kokios lyties apibrėžimo. Kodėl tad tokio tipo identitetas apskritai siejamas su lytimi, o ne tiesiog, pavyzdžiui, charakteriu, elgesiu ar aprangos būdu?

Kitaip tariant, tai, į ką nurodo, socialinės lyties sąvoka, nėra niekaip susiję su lytimi. Jeigu aš tapatinu save su drag queen arba, pavyzdžiui, kiek banaliau, vyru, iš tiesų pasakau tik tai, kad, tarkime, laikau save fiziškai stipria, kovinga, drąsia, ryžtinga ar valdinga. Bet kur čia rasti lytiškumą?

Grįžkime prie pavyzdžio apie biologinį ir „socialinį“ amžių. Tarkime, šešiasdešimties metų žmogus įsivaizduoja esąs šešiametis. Kaip tai suprasti? Galbūt jam atrodo, kad jis negali susikaupti rimtam darbui, nuolat nori žaisti, išdykauti ir pan.? Bet kuo tai susiję su amžiumi kaip tokiu? Iš tiesų toks žmogus neįsivaizduoja, kad yra šešiametis, jis būtent galvoja, kad negali susikaupti rimtam darbui ir nori žaisti bei išdykauti. Kitaip tariant, logine prasme jis gali pasakyti visiškai tą patį turinį neapeliuodamas į amžių. Tad kodėl turėtume sakyti, jog jis įsivaizduoja esąs šešerių? Toks teiginys paprasčiausiai būtų perteklinis, nes nenurodytų į jokį papildomą turinį prie to, kas jau ir taip buvo pasakyta.

Taigi mąstant apie biologinius dalykus išimtinai socialiniu požiūriu ir atsietai nuo biologijos, kuri ir apibrėžia šiuos dalykus, neišvengiamai patenkama į paradoksus. Pasirodo, jog apie tai neįmanoma pasakyti nieko turiningo, todėl manymas, kad lytis, amžius ar ūgis tėra galvoje, yra klaidingas. Tai yra fizinės, o ne mentalinės savybės (nors tai jokiu būdu nepaneigia fakto, jog apie tas fizines savybes galima mąstyti).

Tačiau nereikia padaryti klaidos manant, kad biologinis esencializmas, teigiantis pastovias ir nekintamas biologines savybes, suredukuoja žmogų iki primityvios, mažai nuo gyvūno ar augalo besiskiriančios būtybės. Priešingai – Vakarų filosofijos istorijoje labai aiškiai matyti, kad pagarbus požiūris į empirinę tikrovę buvo derinamas su solidžių žmogaus racionaliųjų galių pripažinimu, o drauge tai buvo ir aiškiausias objektyvios tikrovės teigimas (kas puikiai atsiskleidžia, tarkime, Tomo Akviniečio mąstyme). Ir atvirkščiai – maždaug XVII a. prasidėjęs mentalistinis posūkis lėmė, kad pažinimo pagrindų buvo imta ieškoti pažinimo subjekto sąmonėje, vis labiau abejojant empirikos ir apskritai išorinio pasaulio patikimumu. Ką jau kalbėti apie teorijas, kur labai rimtai imta svarstyti žmogaus kaip pavojingo gyvūno ar mašinos prigimtis (palyginimui – jau minėtas Tomas Akvinietis žmogų laikė būtybe, turinčia Dievo mąstymui analogiškas proto galias). Taigi matome, jog atsitiko taip, kad pagarbos objektyviems biologiniams dėsniams ir empirinei tikrovei nunykimas lėmė ir žmogaus statuso degradavimą. Užuot laikę jį dievišku mąstymu apdovanota būtybe, dabar išvis vargiai galime pasakyti, kas jis yra.

Vis dėlto feministinių teorijų kontekste tai vėlgi atrodo nuoseklu ir visiškai suprantama būtent todėl, kad šios teorijos iš principo neigia metafiziką. Juk objektyviai duotos biologinės lyties atmetimas kaip tik ir parodo, kad toks mąstymas užsisklendžia išimtinai socialinėje, šiapusinėje plotmėje, šitaip paneigdamas ne tik savo mąstymo ir pažinimo teisingumo išorinį kriterijų, bet ir patį žmogų paversdamas plaukiojančiu konstruktu, neturinčiu šaknų objektyvioje, nuo kintamumo ir socialinių bei kultūrinių faktorių nepriklausančioje tikrovėje. Tai yra tas pats, kas savo noru užmerkti akis ir vaidinti akląjį: juk akivaizdu, kad žmogaus protas, užgriebiantis anapusybę, besidriekia kur kas toliau nei apima socialinis gyvenimas, o biologija šiuo atveju kaip tik ir parodo, kad esama dalykų, nepriklausomų nuo žmogaus valios – pradedant gimimu, baigiant gimstant atsinešamais bruožais, tokiais kaip lytis.

Bėda ta, jog sekuliari, reliatyvizmo užvaldyta sąmonė negali pakęsti jokių išorinių duotybių. Ji verčiau kurs beprotišką, logikai ir patyrimui prieštaraujantį pasaulį su šešiasdešimčia lyčių, bet nepripažins, jog viršum jos gali slypėti kažkas didesnio, aukštesnio, kažkas, kam, kad ir kokios reikšmingos bebūtų, niekada nesugebės prilygti žmogaus kūrybinės galios.

Nesunku pastebėti, jog feministinės teorijos, teigiančios socialinių lyčių daugį, yra neįgalios ir prieštaringos ir griežtai analitiniu požiūriu. Juk paprastai pasakoma, kad dvilypis lyčių suvokimas, kaip ir apskritai moteriškumo ir vyriškumo sampratos, yra socialinis konstruktas, iš kurio neva reikėtų išsilaisvinti. Tačiau drauge nepastebima, jog šitoks manymas pats savaime yra komplikuotas. Jeigu jis pretenduoja į teisingumą, peržengiantį tas „represyvias“ socialines struktūras, įtvirtinančias griežtą dviejų lyčių perskyrą, vadinasi, pats yra aukštesnės, taigi, nesocialinės prigimties. Tuomet išeina, jog tokį suvokimą, kad lyčių „stereotipai“ tėra socialinis konstruktas, feministėms įkvėpė kažkas, kas išeina už to socialumo ribų, vadinasi, dieviška, transcendentinė būtybė. Kaip kitaip konstruktyvistai galėtų peržengti socialumą, kurio reiškinius lyg iš šalies kritikuoja?

Bet šitaip pametama pati socialinio konstruktyvizmo esmė, nes imama remtis kažkuo, kas yra objektyvu ir nepajudinama. Kita vertus, jeigu pasakome, kad ši idėja pati yra socialinis konstruktas, kaip užtikrinti jos teisingumą? Šitaip tokia teorija, vėlgi, ima naikinti pati save, mat pati būdama socialiai sukonstruota gali būti visiškai laikina ir todėl negali pretenduoti į jokį pastovų, objektyvų teisingumą, kurio siekia. Tokiu atveju visi jos teiginiai apie vyrų ir moterų vaidmenis yra visiškai lygiaverčiai bet kokiems kitiems teiginiams, taigi ir tiems, kurie sako priešingai. Tokia teorija, nesiremianti į objektyvų filosofinį pagrindą, yra iš esmės bevertė ir tautologiška, galiojanti pati sau ir per save, taigi kartu negalinti kelti jokių pretenzijų dėl to, kad pasaulis ar atskira socialinė sankloda būtų tvarkoma pagal jos siūlomą modelį.

Vadinasi, net ir turint gerą intenciją – išlaisvinti vyrus ar moteris nuo tam tikrų suvaržymų, paskatinti atskleisti savo talentus ir pan., galiausiai gali būti prieinama prie visiškai distopinių idėjų, prieštaraujančių pačioms sau. Pasakant, jog lytį galima mąstyti vien tik kaip socialinį reiškinį, netrunka pasimatyti, kad tokiu atveju išvis neįmanoma suformuluoti jokio pastovaus nei vieno lyties „tipo“ apibrėžimo, nes jie ne tik yra reliatyvūs ir atviri prasmėms, bet ir neturintys nieko, kas būdinga lytiškumui kaip tokiam.

Mėginimas atsieti žmogų nuo jam objektyviai suteiktų duotybių priveda prie karštligiško noro atsistoti į Kūrėjo vietą ir kurti žmogų taip, kaip patinka – nusistatyti savo lytį, amžių, pirštų skaičių ar bet ką, kam tik yra ūpo. Šiandien pasaulyje lėtai populiarėjantis kitos rasės prisiskyrimas yra tik nauja to paties tikrovės neigimo forma. Tačiau tokie sumanymai yra iš anksto užprogramuoti pralaimėjimui. Tikrovei nerūpi tai, kad žmogus, gimęs vyru, laiko save moterimi – ji paprasčiausiai yra kurčia tokiam teiginiui. O bet kokie mėginimai perrėkti tą realybę galiausiai baigiasi nesėkme.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

29 komentarai

  1. Tvankstas:

    Pažvelkime į Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją, pažvelkime į Europos Žmogaus Teisių Konvenciją.
    Kur ten galime surasti žodžius apie abortus, vienos lyties partnerystę, partnerystę ar dar kažkokius LGBT prajovus ?
    Visi šitie ‘modernieji’ a la V. Čmilytės – Nielsen kalbėjimai yra maivymaisi, visiškai nesilaikantys minėtų žmogaus teisių ir yra nusikalstami joms.
    Ir taip yra ir ES, ir USA ar Kanadoje, Australijoje – paminamos žmogaus teisės, lyg tai būtų tik tualetinis popierius.
    Bet kokia nuoroda į priimtas kažkur įstatymines bazes, prieštaraujančias žmogaus teisėms, kaip ir jų parlamentinis priėmimas, yra nusikalstama veika prieš Žmoniją.

    Pažvelkime į Stambulo konvenciją, kurioje įkišta sakinyje keturi žodžiai, lyg gegutės kiaušinis skirtas naikinti Žmoniją.
    “14 straipsnis – Ugdymas
    1 Šalys privalo imtis, jei reikia, atitinkamų žingsnių, kad į formalųjį visų ugdymo lygmenų mokymosi turinį būtų įtraukta pagal besimokančiųjų gebėjimus pritaikyta mokymo medžiaga apie lygybę tarp moterų ir vyrų, l y č i ų v a i d m e n i s b e s t e r e o t i p ų, tarpusavio pagarbą, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus tarpasmeniniuose santykiuose, smurtą prieš moteris dėl lyties ir teisę į asmeninių principų laikymąsi.
    2 Šalys privalo imtis reikiamų žingsnių, kad būtų skatinami 1 pastraipoje numatyti principai neformaliojo ugdymo įstaigose, taip pat sporto, kultūros ir laisvalaikio įstaigose bei žiniasklaidoje.”

    Konvencijos kūrėjai, gerai apgalvoję ir pasitarę, įkišo keturis žodžius, prieštaraujančius žmogaus teisėms, sukurdami dirbtinas ‘lytis be stereotipų’ ir tam frankenštainiškam dariniui suteikdami -pyst- jau įstatyminę galią ir galimybę terorizuoti valstybes, kurios nenori naikinti savo žmones.
    Žmonės, buskime nuo saldžių sapnų, kuriais užsmaugs mūsų vaikus ir anūkus.

  2. Žemyna:

    Žmogus praranda pagarbą sau pačiam, nebegeba įvertinti gyvybės didingumo, lyčių vaidmens ir paskirties…

  3. EJ:

    Citata:………”Sunku suprasti, kaip tokia akivaizdžiai logikai bei patirčiai prieštaraujanti idėja galėjo tapti šitokia paveiki ir išsikovoti, jog į ją ne tik būtų žiūrima rimtai, bet ir būtų priiminėjami ja pagrįsti įstatymai”………. Sunku suprasti, bet imanoma. Zmonija isaugo iki 7mlrd., ar daugiau. Ir sita zmonijos didejimo fakta “pasauline valdzia” (pasaulio turtingieji) noretu reguliuoti. Reguliavimo svertai gali buti ivairiausi. Nelegalius ir nepriimtinus zmonijos didejimo reguliavimo svertus reikalinga paversti legaliais, pateikiant juos kaip butinus, naudingus ir visu pilieciu geidziamus. Tokiu budu genderizmas yra “pasaulio valdziai PV” naudingas, nes tarnauja zmonijos mazinimo tikslui. Genderizmas naudingas PV dar ir tuo, kad mazina pilietiska morale ir samoninguma. Jiems reikalingas bukas vartotojas, nekeliantis pavojingu valdziai klausimu- zmogus patenkintas savo pilvo poreikiais, lengvai valdomas geras darbinis arklys…. Gerai ivaldzius genderizmo ideja, galima pasiekti ispudingu zmonijos mazejimo rezultatu. Ta jau rodo leidziami istatymai Kanadoje. Ivedus Google paieska „new gender laws in canada“ suradau straipsni, parodanti, kad naujai isleistas istatymas Kanadoje leidzia valdininkams atimti vaika is tevu, jeigu tevai nesutinka su trasgenderiu ideologija: …….dailysignal.com/2017/06/27/new-law-canada-remove-kids-parents-reject-transgender-ideology/ ……. Kaip jums tai? ……

    • Kęstutis:

      … tik klausimas kodėl tai nukreipta ar taip gaunasi, jog nuo to kenčia labiausiai baltoji rasė? Baltieji ir taip nebesidaugina, jie mažėja santykinai ir taip. Baltųjų rasė sudaro geriausiu atveju dešimtadalį žmonijos ir toliau mažėja. Genderizmas visiškai nedaro jokios įtakos musulmonams, afrikiečiams, azijiečiams? Tiksliai nežinau, bet sprendžiant iš to – kam tai naudinga, įspūdis toks, jog arabų šeichai papirkę EU iškrypėlius vykdo slaptą sumanymą – arabių klynais užkariauti Europą…

      • markas:

        Labai logiškas pastebėjimas. Irgi visada stebino, kodėl tie, kas susimokė (jei iš tikro susimokė) mažinti gyventojų perteklių, ėmėsi ne Afrikos ir Azijos, o europiečių, pas kuriuos gimstamumas ir taip mažesnis už mirtingumą, o jaunimo ženkliai mažiau nei senimo. Šiaip tai čia būtų kaip ir sveikintina idėja – pristabdyti žemės nualinimą dėl dvikojų pertekliaus, bet kad tie “idealistai” tėra lobistai išskirtinai Europai, o Afrikai jų lobizmas kažkodėl išvirsta į gimstamumo skatinimą bei mirtingumo mažinimą. T. y., jei prieš, tarkim, šimtmetį, kokia afrikietė jei ir prigimdydavo 12-18 vaikų, tai 2/3 jų neišgyvendavo dėl antihigieninių, antisanitarinių sąlygų ir, aplamai, sveikatos priežiūros, medikamentų nebuvimo, kas sukeldavo epidemijas. Juk demografinis sprogimas ten kaip tik ir prasidėjo po to, kai 19 a. pabaigoje Europoje atsirado naudingų idiotų, kurie ėmėsi neva krikščioniškos misijos vykti į Afriką ir kištis į natūralų gamtos savireguliacijos mechanizmą. Tai – protu nesuvokiama.

      • EJ:

        Matyt kad baltajai rasei lemta isnykti, nes ji labiausiai nutolo nuo harmonijos su gamta. Mes esame gamtos vaikai. Baltoji rase, galima sakyti, vystesi materialaus isorinio gyvenimo kryptimi, toldama nuo savo naturalios prigimties…. Genderizmas- akivaizdus to rezultatas. Vyras nori tapti moterimi, nusipjaudamas savo vyriskuma; naudodamas hormonus nori tapti moteriskesnis. Rezultate- jis netampa moterimi, bet iskastruotu vyru. Tokia realybe. Homoseksualios “seimos” negali buti harmoningos ir ju uzauginti vaikai bus visuomenei kancia ir nasta. Taciau, PV tai nejaudina- jie jau seniai zaidzia globalius zaidimus. Genderizmas yra tik vienas is ju zaidimu.

        • Kęstutis:

          … taip išeina, jog kiniečiai labiausiai priartėjo prie gamtos, nes jų daugiausia?… Tų norinčių pasikeisti lytį, bent jau Lietuvoje – vienetai, bet tai bandoma įbrukti kaipo savaime suprantamą dalyką. Visada taip buvo, jog mąstančių visuomenėje ryški mažuma, todėl ir primetinėjama iškrypusi pasaulėžiūra visuomenei…
          Pasidalink savo nuomone – kam taip reikia sunaikinti nykstančius baltuosius europiečius? Turiu ir aš savo pamąstymų…

          • EJ:

            Kestuti, rases nykimas nepriklauso nuo atskiru individu noro neisnykti, ar buti arciau gamtos, ar nebuti. Tiesiog taip lemta Kurejo, kad butent baltoji rase labiausiai isvyste savo Egoizma (individualizmo jausma). Butent jiems buvo skirta isvystyti moksla, technologijas ir kolonizuoti kitas pasaulio salis. Tokiu budu baltieji tapo pasaulio ego, kuriems gresia isnykti kaip dinozaurams. Bet tavo gyvenimui, Kestuti, dar uzteks pasidziaugti Lietuva ir uz ja pakovoti…. O kinieciai, kiek as juos pazistu, yra puikus zmones.

          • Kęstutis:

            Visi žmonės yra puikūs, kurie bendražmogiškumą vertina labiau net už savo dvasinius pasiekimus, ir visi pasidaro bjaurūs kai pasijunta pranašesni kažkuo už kitus, kad ir tikėjimu į Dievą… Pasakyti – tokia Dievo valia, reiškia nepasakyti nieko, nes tikrai pačiam neteko asmeniškai pasišnekėti su Dievu ir pasiaiškinti šiuos klausimus ;)… Išliks neišliks baltoji rasė, kiek gyvuos negyvuos Lietuva, kiek dar liko laiko žmonijai man svarbu tik kaip pareigos atlikimas ir tą pareigą norisi atlikti kuo geriau… Jei jau tikrai viskas šiame pasaulyje priklauso tik nuo Dievo valios, o nuo žmogaus niekas nepriklauso, tai tokiame pasaulyje neverta net ir būt, vis tiek iš to jokios naudos nei Dievui nei žmogui, nors Dievą paminėjau tik šiaip, jis tegu pats sau sprendžia kas jam įdomu-neįdomu…
            Kalba visai apie kitą, panašu, kad įsigali toks jovalas, jog žmonija nebeišgyvens. Pagal Šri Aurobindą žmonijai beliko apie 140 metų. Budistai panašiai kalba – štai kur įdomumas pats… Ar tikrai taip? Ar dar galima ką pakeisti? Kai tai pirmą kartą skaičiau buvo Sąjūdžio laikai ir tai visiškai nelipo, nors tikrai sudomino, o dabar jau nebeatmetu ir šios minties, panašu į tiesą…

            • Tvankstas:

              Sulaukęs 55 metų jau pragyvenau kelias pasaulio pabaigas, kurios buvo labai tiksliai paskaičiuotos netgi minučių tikslumu.
              Žinau tik tiek, kad per paskutinius 100 tūkst. metų buvo dvi nelaimės, kurios sunaikino Žmoniją iki kelių ar kelių tūkstančių žmonių, atitinkamai Toba vulkano išsiveržimas prieš 70 tūkst. metų ir septynių kometos galvučių atsitrenkimas į Žemę prieš beveik 9600 metų.
              Viena iš tikimiausių ateities nelaimių gali būti Teide ugnikalnio išsiveržimas Kanarų salose ir Tenerifės salos griuvimas į Atlanto vandenyną – 60 ar 70 metrų aukščio banga užlietų Atlanto vandenyno pakrantes, nesunku paskaičiuoti, kiek milijonų žmonių žūtų, bet tai nebūtų visa naikinanti nelaimė Žmonijai.

              • EJ:

                Nespeliokime ir nefantazuokime, gyvenkime taip kaip manome yra teisingai gyventi. Jei Dievas dave zmogui laisvo pasirinkimo valia- reiskia nuo zmogaus priklauso kuriuo keliu eiti: aukstyn ar zemyn. Visi pasaulio sv.rastai teigia, kad zmogus turi transformuotis, laisva valia atsisakyti savo ego, gimti is Dvasios. Bet tik Dievas zino, kuris tam turi nora ir yra pajegus.

                • Kęstutis:

                  “Nespeliokime ir nefantazuokime, gyvenkime taip kaip manome yra teisingai gyventi.” – tai taip visi ir gyvena… ir islamistai, ir genderistai, ir putinistai, ir mes čia Alke susirinkę, ir visi likusieji gyvena taip, kaip jiems atrodo teisinga???…
                  “Visi pasaulio sv.rastai teigia, kad zmogus turi transformuotis, laisva valia atsisakyti savo ego, gimti is Dvasios. Bet tik Dievas zino, kuris tam turi nora ir yra pajegus.” – gal jau laikas turėti ir savo nuomone, o ne kalbėti Dievo vardu ir apie visus pasaulio “sv.rastus” iš karto… Jei pirmasis tavo atsiliepimas užvedė pasikeitimą nuomonėmis, tai paskutinis – vėjas šakose…

  4. markas:

    // M. Morkūnaitė: “Ji verčiau kurs beprotišką, logikai ir patyrimui prieštaraujantį pasaulį su šešiasdešimčia lyčių, bet nepripažins, jog viršum jos gali slypėti kažkas didesnio, aukštesnio…” // —————— Visgi, pripažins… Ir ne tik pripažins, bet dar ir lytį pakoreguos: Švedijos “švedarastų” bažnyčia, kaip rašoma šviežiame The Guardian straipsnyje “Church of Sweden to stop referring to God as ‘he’ or ‘Lord’ “, paragino savo pasekėjus ir dvasininkus atsisakyti įvardžio “jis” ir žodžio “Viešpats” apibūdinant Dievą. Kaip tada su krikščionybės pamatine Trejybės dogma: Tėvas, sūnus?

  5. markas:

    // M. Morkūnaitė: “Tikrovei nerūpi tai, kad žmogus, gimęs vyru, laiko save moterimi – ji paprasčiausiai yra kurčia tokiam teiginiui.” // —————- Tokiam teiginiui, ko gero, labiausiai kurti musulmonai. Belyčių žmonių paplitimo lobistai ir imigracijos skatinimo iš Afrikos ir Azijos į ES lobistai tiesiog kurte kuria prielaidas tam, kad belyčiai būtų pirma gardi “užkanda” islamo vedliams. Mat islamistų apologetai belyčius, turbūt, laiko pačiu nenuginčijamiausiu įrodymu, jog šėtono užvaldytiems Vakarams reikia kuo greičiau padaryti galą.

    • EJ:

      Tame daug tiesos, kad butent musulmonai kovos su vakarietisku iskrypimu. Taciau sie kovotojai yra tik figuros ant sachmatu lentos. “Zvelkime placiau”- sako sena gera reklama. Matykime ir tuos, kurie stumdo figuras, jeigu norime ka nors suprasti.

      • markas:

        Gal, sakyčiau, jie kovos ne tiek su vakarietišku iškrypimu, kiek, aplamai, su Vakarų civilizacija. Juk Vakarų civilizacijoje iškrypimas dar nėra masinis reiškinys. Tiesiog, islamistams jų propagandoje belyčiai europiečiai tarnaus kaip personažai, kurių pagalba bus galima dar labiau sutirštinti spalvas. Bet sutikime: bus Europoje iškrypimas, ar ne bus, islamistai vis tiek sieks nušluoti Vakarų civilizaciją. Tiesiog, belytiškumo platinimas yra kaip Trojos arklys, padedantis greičiau “mus” įveikti.

        • EJ:

          Markai, Vakaru civilizacija dave zmonijai moksla, technika, technologijas, klasikine muzika, mena ir pn. Bet Vakaru civilizacija isugde egoistiska individa ir iskele sio individo laisve auksciau uz kolektyvo laisve. Individas turi laisve provokuoti kolektyva…. Rytu civilizacija dave zmonijai nemaziau reiksmingu meno, filosofijos, architekturos, muzikos sedevru. Taciau, kuo Rytai yra reiksmingi pasauliui- tai meile Dievui. Nenuilstantis Dievo ieskojimas, daugybe sventu Mokytoju ir filosofu Indijoje, Kinijoje (pasitaiko nemazai ir falsyvu mokytoju). Musulmonai karstai ieskantys Alacho. Turime pripazinti, kad rytieciai dvasingumui skyre zymiai daugiau demesio negu vakarieciai. Todel musulmonai fanatiskai laiko save geresniais uz kitus ir kariauja…manydami esantys Dievo kariai, kovojantys su velniais…

          • Tvankstas:

            Dr. Ali Sina:
            „Yra daug kelių dvasingumui. Musulmoniškumas nesiūlo jokio. Viskas, kas jus geresniu žmogumi daro, yra vienas dvasinis takas. Kuo giliau jūs į musulmoniškumą paneriate, tuo juodesnė taps jūsų siela. Gimę nešti Dievo šviesą, tampa jie tada piktais, kada jie pradeda Muhamadą sekti. Jų mintys tampa velnioniškos. Pasidygėjimas žmonėmis užpildo jų širdis ir nepalieka vietos daugiau meilei. Jie tampa velnio skelbimu. Netgi akys ypatingai romių musulmonų rodo šį pyktį. Keisčiausiai tampa žmonės baimingais, kada jie musulmonais tampa. Aš nežinau, kaip protu galima paaiškinti, bet tai yra pastebimas reiškinys. Įsižiūrėkite į teroristų veidus. Tai yra romiausi musulmonai. Arba įsižiūrėkite į musulmonų partijų vadų veidus. Yra kažkoks giliausias pyktis jų akyse. Musulmoniškumas yra antidvasinis pažinimas. Tai nepadaro jų geresniais žmonėmis. Kuo toliau seka juos, tuo blogesniais tampa jie. Yra pažinimas, iš angelo padaro nežmogų. Kada aš apie velnią galvočiau, pasakyčiau, kad musulmoniškumas yra savas sąmokslas, tam pasaulį sugriauti ir kiekvieną į pragarą nunešti.”

            • EJ:

              ne, Tvankstai- nezinai tu musulmonu pasaulio. Musulmonu-sufiju poezija, dieviska architektura, kaligrafija, Dievui ir sventiesiems skirtos dainos rodo ju auksta kultura (neneigiu, kad egzistuoja ir fanatiska tamsybe, ypac siais neramiais laikais). Manau, kad tu pajegus pats susirasti youtube kazka grazaus ir pozityvaus is Irano muzikos ar animacijos.

              • EJ:

                Noriu dar prideti, kad Sirijoje simtus metu iki siu dienu taikiai gyveno musulmonai ir krikscionys.

                • Kęstutis:

                  Sovietuose irgi buvo visai neblogų komunistų, bet kgbistinė proletariato diktatūra nuo to nepagerėjo… o jau Sirijoje tai islamiškas dvasingumas išsiliejo per kraštus, per daug jo ten susikaupė, dėl to ir keliasi į EU…

              • JE:

                Ne, EJ,
                manau esi pajėgus susirasti youtubeje kas yra sufijai. Tai atskilėliai, kurių nemėgsta nei sunitai nei šiitai. Tai yra mažuma, nors ir labai teisinga. Todėl kalbant apie musulmonus “apskritai”, nereikėtų naudotis mažumos pasiekimais.

              • Tvankstas:

                Tikrai neblogai žinau musulmonų pasaulį, tikrai neblogai žinau apie jų tarpusavio neapykantą, panieką vienų kitiems, tikrai neblogai žinau ir meną, ir dar eilę dalykų. Matau musulmonų pasaulį tokį, koks yra – su dvigubu dugnu, kuriame kitatikiui – gyvuliui nėra vietos šiame pasaulyje.

          • markas:

            // EJ: “Nenuilstantis Dievo ieskojimas, daugybe sventu Mokytoju ir filosofu Indijoje, Kinijoje. Musulmonai karstai ieskantys Alacho. Turime pripazinti, kad rytieciai dvasingumui skyre zymiai daugiau demesio negu vakarieciai. ” // ————— Visiškai sutinku. Bet, man atrodo, kad arabai čia nelabai ką nuveikė. Ir tai, kad jie įprastai priskiriami Rytams, mano subjektyvia nuomone, yra ne visai teisinga. Gal Rytai dvasine prasme labiau būtų Kinija, Indija. Ar musulmonų religija dvasinga? Abejoti tuo verčia Korane minimas po mirties kiekvienam teisuoliui priklausysiančias hurijas (nepaprato grožio sužadėtines). Taigi, poligamija perkeliama į rojų. Reiškia, ir žemiškai siauras praktiškumas perkeliamas. Galų gale, kas turėjo įtakos musulmonų civilizacijai? Užkariaudami teritoriją nuo Ispanijos iki Indijos, musulmonai formavosi patirdami Egipto, Graikijos, Romos ir Persijos civilizacijų įtaką. Iš paminėtų, tik Persija yra Rytai. Tad aš abejočiau musulmonų dvasingumu. Vienintelis dalykas, kuris stebina ir žavi (ir, galbūt, daugelį verčia priimti tai kaip dvasingumą), tai – nuožmumas ir fanatizmas. Kaip terminatorių – ranką robotui nurėžė, o ta vis tiek kruta, siekdama užbaigti pradėtą užprogramuotą darbą, ketinimą ir nors minimaliai, bet vis tiek sužeisti nugalėtoją. Jeigu jie pamaldūs dėl fanatiško tikėjimo, jog teisingas gyvenimas atves į rojų, kur po nepriteklių laukia seksualios sužadėtinės, tai ar galima tokį tikėjimą laikyti dvasingu? Bet pasikartosiu, jų nuožmumas žavi daugelį. Tokio nuožmumo nukrikščioninti ar nuliberalinti (nes krikščionybė visgi buvo nuožmi) europiečiai nebeturi – gerovės propaganda daro savanaudžiais ir abejingais bet kokiai su tuo nesusijusiai idėjai. Nors dar taip neseniai europiečiai buvo idėjiški ir dėl idėjos galėjo guldyti galvas, pvz., prie Stalingrado.

            • markas:

              // “Užkariaudami teritoriją nuo Ispanijos iki Indijos, musulmonai formavosi patirdami Egipto, Graikijos, Romos ir Persijos civilizacijų įtaką.” // ————- Kad nelikti neteisingai suprastam, reikėtų patikslinti sakinį: turėtų būti “Užkariaudami teritoriją nuo Pirėnų kalnų iki Indo upės, musulmonai formavosi patirdami kažkada gyvavusių antikinių Egipto, Graikijos, Romos ir Persijos civilizacijų įtaką.”. Na va, taip kur kas geriau.

  6. Nelytiškumas yra ne fizinė, o jutiminė, jausminė, dvasinė negalia, sąlygojanti ir tam tikrą indvido psichiką, psichologiją, kurios vienas iš ryškesnių požymių – siekti lyderiavimo, valdžios. Valdžia, lyderystė – natūrali šios negalios individų socialinės veiklos niša. Atsidūrę valdžioje jie ir susikūrė savo principus įtvirtinančius įstatymus, kurių pagrindu daro politiką. Manau, kad toks paaiškinimas įtikinamiau atsakytų į čia keliamą klausimą dėl genderizmo paveikumo, rimtos pažiūros į jį politikoje. Be to, juk ta negalia individams gali būti ne vienodai išreikšta. Iš čia platesnė galimybė rastis prijautimui pačiai šiai idėjai visuomenėje. Manau, kad toks supratimas leistų protingai spręsti genderizmo keliamus iššūkius.

    • EJ:

      Labai sutinku, kad genderizmas dvasine negalia. Pernelyg didelis sekso sureiksminimas ir piktnaudziavimas priveda prie nesubalansuotos asmenybes. Jis tampa neadekvaciai emocionaliu ir cia pat gali tapti agresyviai ginanciu savo pasauleziura- nera pusiausvyros. Na, o pusiausvyra yra Dievo dovana zmogui, gyvenanciam harmonijoje su gamta. Mokslas ir technologijos gali zmogui tarnauti, bet gali ir prazudyti- priklausys nuo to, ar spesime pazinti savo tikraji, dvasini As. Jei suprasime, kad sis kunas yra tik duotas laikinas rubas; kad emocijos skirtos ne kancioms ar selsmui, bet geretis nuostabia muzika; kad protas yra duotas ne naikinimo irankiu tobulinimui, bet atrasti savyje dar nepazinta Dievo pasauli. Taciau tai imanoma tik mums tapus dvasingais. Tik dvasingas zmogus yra reiksmingas Dievo akyse- tai teige visi sventi zmones. Pazinkime Save Dvasinga. Sachadza Joga (Sahaja Yoga).

      • Matau, kad ne taip yra suprasta. Lytinis kurtumas (nelytiškumas) yra prigimtinė dvasinė negalia “galvoje” – apsigimimas. Jis tokio paties tipo kaip nebylumas – fiziškai (kūniškai) ausys turimos, tačiau negirdima. Taigi praktiškai nelytiškumo dvasinės negalios atveju kalbų apie seksą įprastine prasme negali būti. Dvasinę lytį turinčiųjų gyvenime tarp dvasingumo ir seksualumo prieštaravimų nėra, jie vienas kitą tik papildo, sukuria vyro ir moters bendro gyvenimo darną ir laimę.

  7. Artojas:

    O kokios orentacijos prezidentė, kad ji į tai nekreipia dėmsio ?Gal jos nedomina tautos likimas, kam ji atstovauja ? Gal jau priėjo toks lakas, kad pradėtų dirbti lietuvių tautai ir valstybei. Kas pareikalaus ? Apie premjerą ir seimo pirmininką aš jau nerašau, nes jie, mano nuomone, nesavarankiški. Inteligentija, o jūs kur ? Gal jums irgi nesvarbu ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: