R. Alaunis. Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas: Europos federalizacija pagal scenarijų „skaldyk ir valdyk“ (40)

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Katalonijos kova už „laisvę ir nepriklausomybę“ daug kam primena Lietuvos kovą už „laisvę ir nepriklausomybę, kuri Lietuvoje baigėsi 1990 kovo 11-ą. Todėl tam tikra Lietuvos visuomenės dalis reaguodama emociniame lygmenyje palaiko Katalonijos kovą siekiant nepriklausomybės ir atsiskyrimo nuo Ispanijos. Tačiau žiniasklaida nutyli, kas slepiasi už Katalonijos referendumo dėl nepriklausomybės ir kokios galimos neigiamos pasekmės Europai.

Tiek Vakarų, tiek Rytų žiniasklaidos antraštėse ir komentaruose daugiausia dėmesio buvo skiriama Katalonijos referendumui dėl nepriklausomybės paskelbimo ir Ispanijos policijos veiksmams, bei Ispanijos vyriausybės pastangoms sutrikdyti balsavimo eigą. Tačiau mažai kalbama apie tai, kokie galimi tikri Katalonijos nepriklausomybės padariniai. Ko siekia Katalonijos politikai siekdami nepriklausomybės, jei jiems pavyks ją gauti? Ar jie tikrai sukurs nepriklausomą Kataloniją, kuri atitiks daugelio žmonių lūkesčius ir interesus? O gal tik veiksmingiau tarnaus ES ir NATO interesams, nei kada nors tai darė vieninga Ispanija? Kokie galimi Ispanijos krizės sprendimo scenarijai ir kokie galimi geopolitiniai padarinius visai Europai?

Kas slepiasi už Katalonijos referendumo dėl nepriklausomybės?

Katalonų separatizmo ginčas yra gana ilgas. 1978 metų Ispanijos Konstitucija suteikė daugeliui Ispanijos regionų nacionalinį statusą. Per paskutinius keletą metų regioniniai tautiniai judėjimai išaugo Ispanijoje, ypač Katalonijoje.

Tačiau dabartinė Ispanijos Konstitucija draudžia separatizmą, todėl pagal Ispanijos Konstituciją šis probleminis referendumas dėl nepriklausomybės paskelbimo yra neteisėtas ir nėra jokių esminių priežasčių teigti, kad Ispanijos Konstitucijos neturėtų būti nesilaikoma.

Tuomet Katalonijos separatistų vadovybė ėmėsi „spalvotųjų revoliucijų“ taktikos siekdama išprovokuoti valstybę reaguoti smurtiniu būdu, kuris iš karto buvo sąmoningai iškreiptai ir klaidingai atvaizduotas greitai plintančiame informaciniame kare, kurio tikslas yra atimti teisinį statusą ar teisėtus įgaliojimus iš Ispanijos valstybės ir pritraukti tarptautinę paramą Ispanijos atžvilgiu antivalstybinei veiklai.

Deja, Katalonijos separatistų vadovybei pavyko išprovokuoti Ispanijos centrinę valdžią: Madridas ėmėsi griežtų atsakomųjų policinių priemonių tramdant Katalonijos separatistus. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija įvykius Katalonijoje apibūdino kaip Katalonijos separatistų kovą tarp „demokratijos“ ir „fašizmo“ ir pasmerkė Ispanijos Marijano Rachoi (Mariano Rajoy) vadovaujamą konservatorių vyriausybę dėl jėgos panaudojimo prieš Katalonų separatistus. Separatistai bandė pasinaudoti revoliucine pirmojo pilietinio karo 1936-1939 m. nostalgija pritraukiant kuo daugiau savo šalies ir užsienio rėmėjų. Žinoma, tarp protestuojančių Katalonijos sostinėje Barselonoje separatistų yra ir daug gerų ketinimų turinčių žmonių, tačiau kokie yra tikrieji Katalonijos „nepriklausomybės“ vadovybės argumentai pateisinantys atsiskyrimą nuo Ispanijos ir kokie tolimesni Katalonijos politinės vadovybės ketinimai?

Nors Katalonijos separatistai tvirtina, kad turi teisę atsiskirti nuo Ispanijos, nes jų istoriniai, etniniai ir regioniniai skirtumai su Madridu yra akivaizdžiai nesuderinami, kad civilizaciniu požiūriu panašūs žmonės negali gyventi vienoje šalyje vieni su kitais. tačiau tuo pačiu prieštarauja sau, kadangi Katalonijos autonominė vyriausybė pritaria daugiakultūriškam požiūriui į civilizuotai skirtingus migrantus.

Kalbėdami apie ES, Katalonijos separatistai nori integruotis su Europos Sąjunga po to, kai jie paskelbs taip vadinamą „nepriklausomybę“ ir net nori prisijungti prie NATO.

NATO aljansas noriai skatina Katalonijos nepriklausomybę ir pasveikino referendumą dėl nepriklausomybės tikėdamasis, kad iš Katalonijos gaus tvirtas karines pajėgas galinčią kariauti NATO interesams ir didesnes karines išlaidas NATO aljansui. Katalonijos Barselonos ir Taragonos uostai yra NATO aljansui strategiškai svarbioje vietoje. Katalonijos separatistinė vyriausybė jau anksčiau siūlė NATO aljansui „vertingą ir gaivų“ požiūrį į specializuotą kolektyvinę gynybą: statyti jūrų laivyną, kuris yra palyginti orientuotas į įtakingus įvykius krante.

Katalonijos politikai nepriklausomybės šalininkai entuziastingai remia Katalonijos narystę NATO aljanse. Ir siekia, kad Katalonija taptų pilnateise NATO nare. Kai kurie Katalonijos politikai separatizmo šalininkai jau anksčiau buvo pradėję planuoti Katalonijos kariuomenės integraciją į NATO.

Tai reiškia, kad Katalonijos politinis elitas iš esmės tik pakeičia savo dabartinius šeimininkus esančius Madride į šeimininkus esančius Briuselyje ir Vašingtone. Tad Katalonijos separatistinis judėjimas dėl „nepriklausomybės“ yra faktiškai žmones valdančio Barselonos ir Madrido elito kova dėl Katalonijos autonominės valdžios „nepriklausomybės“ tik nuo Ispanijos centrinės valdžios.

Referendumas dėl nepriklausomybės, tai įtikinėjimas skirtas suklaidintų Katalonų visuomenę, galvojančią, kad jie tikrai balsuoja už „nepriklausomybę“. Tačiau ekonominis elitas Barselonoje tik planuoja iškeisti Ispanijos centrinę valdžią Madride į centrinę valdžią Briuselyje.

Galimi Ispanijos krizės sprendimo scenarijai

Katalonijos separatistinė kampanija jau kirto raudoną liniją, taip kad po Katalonijos referendumo ir Madrido reakcijos į ją abi konfliktuojančios šalys nesugrįš į ankstesnę padėtį. Galimi šie trys Ispanijos krizės sprendimo scenarijai:

  1. Ispanijos centrinės valdžios represijos. Šio scenarijaus jau imasi Ispanijos vyriausybė įgyvendindama Ispanijos Konstitucijos 155 straipsnį, laikinai įvesdama tiesioginę valdžią Katalonijos regione, nors labai tikėtina, centrinės valdžios represijos gali paskatinti nedidelio masto pilietinį karą, jei Katalonai imtųsi teroristų-sukilėlių pasipriešinimo taktikos. Kilęs karas Katalonijoje gali persimesti ir į kitus Ispanijos regionus, tokius kaip Baskų jau seniai siekiančių atsiskyrimo nuo Ispanijos.
  2. Ispanijos federalizacija. Šiam scenarijui įgyvendinti reikėtų atšaukti ar reformuoti Ispanijos Konstitucijos 145 straipsnį, pereinant nuo Ispanijos centralizuotos valstybės į federaciją arba regionų konfederaciją. Šiuo atveju kiekvienas Ispanijos regionas teoriškai galėtų gyvuoti kaip mažos pusiau nepriklausomos valstybės, turinčios savo ekonominę, karinę ir užsienio politiką. Kaip ir centrinės valdžios represijų atveju, šio scenarijaus atveju gali būti sukeltas smurtas. Madridas nenorėtų prarasti savo šalies autonominių regionų kontrolės, kaip tai įvyko Jugoslavijoje.
  3. Atsiskyrimas nuo Ispanijos. Tai kraštutinis scenarijus. Katalonijos separatistinis regionas atsiskyria nuo Ispanijos ir paskelbia „nepriklausomybę“ (kurią pvz. pirmoji pripažįsta Lietuva ar kokia kita valstybė). Katalonijos BVP sudaro 20 proc. visos Ispanijos BVP ir 25 procentus Ispanijos eksporto. Katalonijos regionas turi didžiulę industrializuotą ekonomiką. Tad jei Katalonija atsiskirtų, Ispanija sunkiai galėtų išgyventi dabartiniu administraciniu ir politiniu formatu, praradusi maždaug 20 proc. savo šalies BVP. Ispanijos jaunimo nedarbo lygis šiuo metu siekia 50 proc., o šalies užsienio skola šiuo metu viršija 100 proc. BVP. Tad Ispanijos valstybė nebūtų pajėgi ilgai nešti tokią didelę skolų ir nedarbo naštą. Katalonijos atsiskyrimo atveju Ispanijoje galimas karinis perversmas siekiant išgelbėti Ispaniją nuo subyrėjimo arba vieninga Ispanija suskaidoma į atskiras valstybes, kaip buvusioje Jugoslavijoje. Katalonijos karinio konflikto atveju tai gali išprovokuoti JAV/NATO šalių karinę intervenciją, kuri gali virsti į daugiašalį pilietinį karą. Jei politinė krizė šalyje užsitęs, Ispanijoje gali kilti ir Baskų separatistų sukilimas arba blogiausiu atveju Ispanijoje gali kilti Antrasis pilietinis karas.

Kokie galimi Ispanijos krizės geopolitiniai padarinius visai Europai?

Nors dauguma žmonių galėjo manyti, kad Katalonų krizė yra tik tarp Barselonos ir Madrido, faktas yra tas, kad ši krizė iš tikrųjų apima visą Ispaniją ir gali turėti geopolitinius padarinius visoje Europoje. Galimus Ispanijos krizės padarinius galima tik prognozuoti. Jie neišvengiamai turės labai rimtų neigiamų geopolitinių pasekmių, dėl kurių gali kilti grandininė reakcija visame regione ir už jo ribų. Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos atveju domino efekto pasekmės neišvengiamai pasklistų po Prancūziją ir Portugaliją.

Neatmetama galimybė, kad Katalonijos separatistų ultra-radikalų valdžia gali perbraižyti dabartines Katalonijos regiono sienas į naująjį „Didžiosios Katalonijos“ žemėlapį įtraukiant visus ar kai kuriuos Ispanijos Aragono, Balearų Salų ir Valensijos regionus, taip pat Andoros ir Prancūzijos Rytų Pirėnų departamento dalį, žinomą kaip Šiaurės Prancūzijos Kataloniją; nors daugelis šių regionų gyventojų nenori būti “Didžiosios Katalonijos“ dalimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ispanija pradeda braškėti būtent tuo metu, kai jai reikia stipriai ginti savo sienas ir likusį Europos žemyną nuo nelegalių migrantų pogrindinių tinklų, veikiančių Maroke. Jei Ispanijos vyriausybė bus priversta pirmenybę teikti kovai su separatistams vietoj to, kad saugotų savo sienas nuo nelegalių migrantų, tuomet silpnėjanti Ispanijos vyriausybė paskatins didesnę nelegalią migraciją į ES šalis.

Sekančią dieną po Katalonų referendumo 2017 spalio 3 Britų dienraštis  „Independent“ paskelbė straipsnį su žemėlapiu, kuriame buvo atvaizduoti panašūs į Katalonijos separatistų politiniai judėjimai visoje Europoje duodant užuominą, kad tai galėtų būti kitos šalys siekiančios atsiskirti, jei tai pirmiems pavyktų Katalonų separatistams. Šio, kad ir netikslaus žemėlapio paskelbimas, tai nebylus konstatavimas, kad kai kurie iš separatistinių judėjimai bus įkvėpti Katalonų pavyzdžiu ir siekas atsiskyrimo savo šalyse ir tokiu būdu prisidės prie Europos „skaidymo į regionus“ politikos. Katalonų pavyzdys gali sukelti grandininę separatizmo reakciją Škotijoje, Šiaurės Italijoje, Vokietijos Bavarijos žemėse ir galbūt netgi Prancūzijos dalyse. Šiame žemėlapyje  yra pavaizduota ir tariamai atsiskyrimo nuo Lietuvos siekiantis Žemaitijos regionas:

„Independent“ nuotr.

„Independent“ nuotr.

Europos Federalizacija – slaptas Briuselio lobistų planas?

1992 m. milijardierius ir ES šalininkas Eurofilas Fredis Heinekenas (Freddy Heineken) sukūrė Federalinės Europos žemėlapį. Naujajame žemėlapyje buvo siūloma Europos valstybes padalyti į 75 regionus arba valstybes be pilietybės, kurios būtų tiesiogiai pavaldžios Europos Federalinei vyriausybei. Ši idėja kilo iš Londono Ekonomikos Mokyklos ekonomikos ir filosofijos dėstytojo Leopoldo Kohro. Kohras pasisakė už anarchokapitalizmą. Jis tikėjo, kad kuo mažesnė valstybė, tuo labiau demokratinės jos institucijos. Kohras pasiūlė grįžti į Viduramžių Europos mikrovalstybes kaip geriausią būdą sukuriant viršvalstybinę Europos Federaciją.

Manoma, kad Milijardieriaus eurofilo Fredžio Hainekeno (Freddy Heineken) sumanymas ikvėpė Belgijos akademiką Luką Van Langenhovą (Luk Van Langenhove), kuris  2008 metais pasiūlė regionų politiką, kuria buvo raginama atiduoti „Galią regionams, bet dar ne atsisveikinti su tautine valstybe“, (Power To The Regions, But Not Yet Farewell To The Nation State. Luk Van Langenhove, 2008). Britanijos išstojimas iš ES artimiausioje ateityje tik paspartins likusias ES nares tapti į regionines valstybes orientuotas organizacijas.

Briuselis jau dabar rengiasi tolesnei ES šalių-narių decentralizacijai apeinant pačias valstybes nares ir atskirus regionus. O tai reiškia, kad bus transformuojama ir visa Europos Sąjunga ir bendra ES valiuta euras, kuri yra tik pereinamoji valiuta. Kaip rodo Katalonijos pavyzdys, ES vadovybė nepabijos ir palaikys ES šalių – narių decentralizaciją, kurios pasekmėje gali kilti regioniniai kariniai konfliktai ar net pilietiniai karai ir iš jų toliau kylanti pabėgėlių krizė Europoje.

Tačiau atsižvelgiant į pastaruosius politinius, ekonominius įvykius Europoje, akivaizdu kad žlungančios Europos Sąjungos transformacija į regioninių subjektų grupę yra Briuselio dalinis eksperimentas skirtas suvaldyti likusias ES šalis – nares po Britanijos išstojimo.

Kohro idėjos tapo labai įtakingos Europos Sąjungos politikos srityse. Tarpvalstybinis finansinis elitas nori kad Europos Sąjunga taptų jų politinės valdžios atstovu. Federalinė Europa sudaryta iš mikrovalstybių, kurių politiką lemia pasaulinis elitas, neleistų Europos piliečiams susivienyti prieš tarpvalstybinį finansus valdantį elitą. Tad Katalonijos atsiskyrimas nuo Ispanijos centrinės valdžios rodo, kad Heinekeno žemėlapis dabar tampa realybe visoje Europoje.

Leopoldo Kohro  „mažų valstybių” vietinės demokratijos vizija yra patraukli tik paviršutiniškai. Tačiau giliau pažvelgus pagal Kohrą tautinės valstybės suskaidymas yra Europos Sąjungos ilgalaikės regionizacijos (skaidymo į regionus) politikos dalis: padalijant Europos tautas į labai centralizuotus, technokratinius, Europos supervalstybių regionus kontroliuojamus tarpvalstybinių oligarchų.

Izraelio interesai Katalonijoje

2014 metų lapkričio 24 Izraelio dienraštis „The Jerusalem Post“ rašė, kad „Izraelis ir Vokietija gali būti pradiniai ir pagrindiniai Katalonijos nepriklausomybės nuo Ispanijos finansiniai rėmėjai. Katalonijos regiono sostinės Barselonos Aukščiausiojo teismo teisėjas Santjagas Vidalas Izraelio laikraščiui sakė: „Kita valstybė (Izraelis) pasitarnaus mums kaip laikinas bankas.“ T.y. tarptautiniai Žydų finansai užtikrins „nepriklausomos” Katalonijos išlikimą. 2014 m. Izraelio „Haaretz” straipsnis pavadinimu „Viva Catalonia, Viva Israel” rašė apie Lopezą Teną, vieną iš Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderių, kuris yra Izraelio šalininkas. Šiame straipsnyje Lopezas Tena žada, kad „naujoji Europos valstybė Katalonija bus labai draugiška Izraeliui. (Katalonija) tai taip pat atsiskirs nuo savo varžovų Madride. Kaip Katalonija netrukus taps Katalonijos žmonių valstybe, Izraelis visų pirma taps Žydų valstybe. Nėra vietos binacionalistinėms valstybėms… Nei federacija, nei konfederacija, nei autonomija, nei kantonai (Katalonijai netinka). Binacionalizmas yra miręs. Tegyvuoja Katalonija, tegyvuoja Izraelis!”

Katalonijos nepriklausomybės judėjimo tėvas yra korumpuotas Katalonijos politikas Jordi Pujol. Pujol yra artimas įtakingos Katalonijos žydų bendruomenės bendradarbis. Jis pasiuntė keturis savo vaikus į Izraelio kibucą – kolektyvinį ūkį.

1985 m. Jordi Pujol įkūrė Europos Regionų Asamblėją (AER) su prancūzų istoriku ir politiku Edgaru Faureu, kuris pasisakė už Europos valstybių suskaidymą į regionus, kuriuos kontroliuotų Europos Federalinė vyriausybė.

Pastaraisiais metais Ispanijos centrinės valdžios santykiai su Tel Avivu stipriai pablogėjo dėl Izraelio kaltinimų, kad Ispanija finansuoja Izraelio išlaisvinimo judėjimus. Ispanijos teismai taip pat paragino suimti Izraelio generolus už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai.

Nuo 2014 metų Džordžo Sorošo atviros visuomenės Fondas Europai finansavo Katalonijos korumpuočiausią valdančiąją partiją CDC (Convergència Democràtica de Catalunya) ir Viešosios Diplomatijos Tarybą Katalonijoje (Catalonia’s Council for Public Diplomacy in Catalonia) siekiančia atsiskyrimo ir nepriklausomybės nuo Ispanijos. Taip pat finansavo anti-euroskepticizmo ir anti-ksenofobijos žygius Barselonoje.

Išvados

Ispanijos Katalonijos regiono ekonominis elitas planuoja pakeisti dabartinius savo „šeimininkus“ esančius Madride į naujus „šeimininkus“ esančius Briuselyje. O tai įrodo, kad Katalonija niekada nebus „nepriklausoma“, nes Katalonijos referendumo organizatoriai sąmoningai suklaidino mases įtikinėdami, kad Katalonija siekia tikros nepriklausomybės.

Ispanijos Katalonijos regiono atsiskyrimas nuo Ispanijos gali turėti globalinių neigiamų padarinių: gali sukelti domino efektą; Katalonų pavyzdžiu gali pasekti kiti ES šalių-narių separatistiniai judėjimai. Vientisos ES šalies narės skylantys regionai į atskiras mažas valstybes taptų politiškai lygiais, pavaldžiais ir ES centrinės Briuselio valdžios lengvai kontroliuojamais ES subjektais.

Ispanijos pavyzdys rodo, kad nei viena ES šalies narės Konstitucija nėra apsaugota nuo globalistų tikslų suskaidyti šalies regionus į atskiras valstybes

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

40 komentarų

  1. Aulas:

    Pagal Alaunį mums nieko 1990 metais daryti nereikėjo, nes mūsų norus pakurstė ir pasinaudojo vietinis žydelis, kurį prastūmė KGB ir mes buvome tik didelio plano dalis. Jau taip būna, kad nieko idealaus nebūna. Bet ar dėl to paprastiems Katalonams išsižadėti, to kur jie dabar vedami? Alauni, ar tik nebus Katalonijos atvejis ta pasaulėžiūrų takoskyra, kuri išryškins dar neišsiryškinusius propogandistus? Arba nebus taip: iš didelio rašto, išėjau iš krašto.

  2. Aulas:

    Pamiršau apie pabėgėlius. Sulaikyti pabėgėlius jokia problema, jei to nori. Kitas dalykas, jei to nenori. Tai jokia našta Ispanijai, jei jai nebūtų nurodyta iš viršaus, kaip ir visiems juos priimti.

  3. Bartas:

    Lietuvos pilieti , R. Alauni, kodėl lietuvišką žodį nepriklausomybė rašai kabutėse, o “separatizmas” – ne.
    Pilieti R. Alauni savo nuomonę parašei . Dabar mano eilė.
    Visos tautos turi teisę gyventi nepriklausomai. Katalonai irgi. Juk jie ne ispanai. Katalonai kalba savo kalba.
    Toliau . Aplink Vilnių gyvenantys “lenkai” , tokios teisės neturi, nes ” jie” turi “motininę tėvynę”. Rusėnai Visagine turi “istorinę maskovija”. O kurdai, išdraskyti po kelias valstybes, turi teisę į savo valstybę. Čigonai, turėdami savo kalbą, bet, nežinantys kur jų žemė – teisės neturi. Žydai žinojo iš kur buvo išvaryti. Turi savo valstybę. Visų pavyzdžiu vardinti nereikia. Manau mintis aiški.

    • Vilnietis:

      Atleisk, Bartai, gal šiek tiek ne į temą: čigonai – išeiviai iš Indostano pusiasalio. Bet jie iš ten išėjo taip seniai, kad, kažin, ar protinga kalbėti apie tą jų istorinę tėvynę…

      • Bartas:

        Tai , kad čigonai iš Indostano ginčo tarp mūsų nebus. Man tik labai knieti paklausti čigono (neturiu nei vieno pažįstamo) ar jie žino , kad jie iš Indijos išvaryti už kažką. “Šūdrai” liko, o čigoniukams vietos neliko.
        “Vilnieti” , maža pastabėlė. Aš per mažas žmogutis kreipiniui , “Atleisk , Bartai,”…, bet jausmas malonus. Jaučiuosi paglostytas. Truputi ne į temą.

        • tikras lietuvis:

          Nušneki:
          1. Lietuvoje jokių lenkų nėra, o lenkakulktūriai – tai dar ne lenkai;
          2. rusėnai yra ukrainiečiai, nes kaip tik jų Tėvynę kada tai buvo vadinama Русь;
          3. katalonų tautos nėra ir tokios valstybės kaip Katalonija niekada nebuvo (paskaityk prieš rašydamas: Istorinę Katalonijos sritį sudaro dabartinis Katalonijos autonominis regionas ir Rytų Pirėnų departamentas Prancūzijoje. Be to, katalonai istorine Katalonijos dalimi laiko ir šalia esančius Prancūzijos rajonus, t. y. Šiaurės Kataloniją (kat. Catalunya del Nord, pranc. Catalogne Nord). Radikalūs katalonų politikai Katalonijos termino taikymą plečia ir apima vadinamąsias „katalonų žemes“, t. y. Viduržemio jūros teritorijas, kurios viduramžiais buvo Aragono karalystės įtakos sferoje ir kurių gyventojai bent iš dalies kalba katalonų kalba. https://lt.wikipedia.org/wiki/Katalonija ).

    • Tvankstas:

      Pasikartosiu.
      Katalonų ‘kalba’ tėra tik ispanų kalbos tarmė, turinti ir vieną kitą prancūzų kalbos įtakėlę. Katalonai Ispanijoje tokia pat tauta, kaip žemaičiai Lietuvoje.
      Labai aiškiai keletą metų karštai užsiima G. Soros per savo The Open Society Foundations katalonų kiršinimu sukurti nepriklausomą Kataloniją.
      Trumpai noriu priminti istoriją.
      709 m. Ispanijoje gyvenę ž…. atkėlė musulmonams užkariautojams miestų vartus, buvo gidais užpuolikų kariuomenei, labai klestėjo kelis šimtmečius.
      1492 m. buvo įvykdyta rekonkista (atsiimtos paskutinės maurų musulmonų žemės Iberijos pusiasalyje) ir išvaryti ž…. iš Ispanijos, kurių dauguma persikėlė į Žemąsias Žemes.
      1566 m. Antverpeno ž…. finansavo sukilimą, kurio pergalė įsitvirtino Amsterdame ir šiaurinėse žemėse, kur buvo pervežamas kapitalas tolesniai veiklai – piratuoti Ispanijos laivus su auksu, sidabru, brangakmeniais vakarų Atlante.
      1588 m. Ispanijos ‘nenugalimoji armada’ sudužo audrose prie Anglijos krantų, likusi dalis buvo sumušta ir likučiai pro Škotiją šiaip ne taip pasiekė Ispaniją.
      Ispanija pateko po amžinuoju ž… kerštu ir dabartiniai G. Soros veiksmai tėra tęstinumas – sunaikinti Ispaniją ir islamizuoti.
      Tęsiu.
      Straipsnio autorius R. Alaunis duoda žymiai platesnę apžvalgą ir iš tai sekančias įžvalgas. Reikia dar kartą perskaityti dvejojamas vietas, pasirinkti žinių pagal duotus raktinius žodžius, ir paaiškės, kad vis tik R. Alaunis teisus – Katalonijos referendume slypi klasta, kai įaudrinta šalies dalis su sava tarme išauga į tautą su kalba.
      Būnant nuosekliu tenka tokiu atveju pripažinti, kad J. Pilsudskis įvykdė Vilniaus užėmimą 1920 m. spalyje teisėtai ir buvusi Vilniaus priklausomybė Lietuvai iki 1795 m. yra niekinė, nes atkūrus Lietuvą 1918.02.16 ir Lenkiją 1918.11.11, padėtis 1920 m. jau buvo tokia – dauguma vilniečių jau kalbėjo lenkiškai (nors didžiausioji vilniečių dalis kalbėjo jidiš ir teisingiausia būtų buvę, jei būtų Judeopolonija ar Judapoelis (ž… poilsis) su Jeruzale tremtyje Vilno).
      Vertindami Katalonijos siekius, turime būti atsargūs, išlaikyti blaivų protą ir paisyti logikos, bet nepasiduoti jausmingumui ar gatvės/MIPP įtakai.

      • Bartas:

        Prašau patikslinti. Katalonijos karalystė buvo ar ne?

        • Tvankstas:

          Per paskutinius 1300 metų yra buvusi Katalonijos karalystė.
          Žinant Ispanijos atsikūrimą po musulmonų užkariavimo, tai karalysčių buvo nemažai ir dabar jos turi vėl sugrįžti jau kaip nepriklausomos respublikos ? Navara, Aragonas, Kastilija, Leonas, Galisija, Asturija, Kantabrija, kur dar kunigaikštystės, kur dar kolonizuoti Kanarai, priklausę guanche, tai jų palikuonys su lašeliu protėvių kraujo bus kovotojai už nepriklausomybę ?
          Visi jie kalba ispaniškai su tarmiškumais, kaip ir katalonų tarmė, kuri dirbtinai iškelta į kalbos lygį, siekiant įsikalbėti poreikį atsiskirti nuo Ispanijos.
          Aš galiu suprasti ir pateisinti Baskijos atsiskyrimą nuo Ispanijos : visiškai kita kalba ir tikrai savita atskira tauta.
          Žvelkime plačiau.
          Prūsijos ir O. fon Bismarko (motina iš pirklių ž… Mencken) dėka po karo 1866 m. su Austrija, Bavarija ir dar eile vokiečių hercogysčių, kunigaikštysčių, Vokietija buvo apvienyta, o po 1870-71 m. karo su Prancūzija vokiškai kalbančios žemės suvienytos ir paskelbta Vokietijos imperija, vėliau po I pasaulinio Karo neteko Elzaso ir Lotaringijos, žemių atimtų iš Lenkijos 1772, 1793, 1795, dar Klaipėdos krašto Lietuvai, po II pasaulinio karo – visų žemių į rytus nuo Oderio – Neisės.
          Šiandien Vokietijoje yra 16 žemių, o juk kažkada nepriklausomomis yra buvę apie 200 Vokietijos žemių, galima įsivaizduoti atsiskyrimų su nepriklausomybės siekiais karnavalą ?
          Tada Katalonijos pavyzdžiu turi atsiskirti Bavarija, po to Baden-Viurtembergas, Saksonija ir t.t.
          Jei negana, tai puikesnis pavyzdys yra USA su 50 valstijų – koks tikslas išsidraskyti į tiek atskirų respublikų ?
          Man pačiam skausminga yra, kad Lietuva negali su Latvija sukurti vienos valstybės, kad trys skandinavų valstybės, kalbančios trimis tarmėmis, negali sukurti vienos valstybės, kad čekai su slovakais negali būti kartu, kad subyrėjo Jugoslavija, kad Rumunija nesusieina su Moldova.
          Žvelgiant į Lietuvą, tai turi būti nepriklausomos respublikos : Žemaitija, Aukštaitija, Dzūkija, Sūduva ar Š. Suvalkija, Pamarys, gal dar su trimis laisvais miestais : Vilnius, Kaunas, Klaipėda, tiesa, gal dalis Vilniaus su Vilenszczyzna būtų Lenkijos eksklavas, pagaliau gautųsi iš šiandieninės Lietuvos 9 nepriklausomos respublikos su atskirais seimais, prezidentais, vyriausybėmis, kariuomene, policija, universitetais,…
          Jei dar iš Jugoslavijos ardymo buvo galima kažkaip rasti pateisinimą dėl religinio priešiškumo, bet kodėl Serbų Respublika negali būti kartu su Serbija ir kodėl Juodkalnija taip pagreitintai judant žalia šviesa atskiriama nuo Serbijos, tai kaip rasti tai Ispanijos Katalonijoje ar Lietuvos 9-iose respublikose ?
          Daug atsakymų duoda R. Alaunis, o svarbiausias – plutobanksteriams lengviau valdyti Juodkalniją ar Kataloniją, ar Žemaitiją.

          • Bartas:

            Na jeigu taip. Tai katalonams špyga taukuota. Išbraukiu iš sąrašo. Tada katalonų aiškinimas; mes ne ispanai, mūsų kalba kitokia – nieko vertas putojimas.
            O kurdai? Tokia didelė Tauta.

            • Tvankstas:

              Atleiskite Bartai, neturiu dabar laiko, o noriu kiek plačiau ir išsamiau atsakyti, gal rytoj vakare ar poryt.

            • Tvankstas:

              Kurdų protėviai po Tvano (apytiksliai prieš 9550 metų) išliko Kaukazo kalnuose ir sklido link pietų, įsikurdami Tarpupyje, vėliau kūrė garsiąsias civilizacijas.
              Viena dalis patraukė į vakarus ir per dar nebuvusį Bosforą (atsirado prieš 2017+5508=7525 metus) patraukė toliau ir toliau, tai šiandieninių germanų protėviai.
              Tarp kurdų ir germanų (vokiečių, nyderlandų, skandinavų, anglų) kalbų atsekami tik joms bendri žodžiai, taip pat genetinis ryšys.
              Žvelgiant į kurdų dabartinių plotų kaimynus ir lyginant persų (iranėnų) ir anatolų (dab. turkų kalboje begalė anatoliškų žodžių), armėnų (juos reikia laikyti anatolų tarme), tenka suprasti, kad visi tie plotai Taurojos žlugimo metu (prieš 3203 metus) kalbėjo viena kalba su tarminiais skirtumais.
              7 amžiaus pradžioje su islamu pradėjo plisti ir arabų kalba, kuri pasiglemžė gerose lygumų ir kalvų žemėse gyvenusius žmones, jie suarabėjo – tai dab. šiaurės, vidurio ir pietų Irake ir pietų Irane, o šiizmas perskėlė – jis įsitvirtino pietų Irake ir pietų Irane, priėmus gyventojams su islamu ir arabų kalbą.
              Visa Persija priėmė šiizmą (su dab. Azerbaidžanu) – visa Persija kalbėjo persiškai ir tarmėmis – kurdų, beludžių,…
              Kurdai (sunitai) buvo nustumti nuo Dydžlės (Tigrio) į priekalnes ir kalnus dab. Irake ir į kairįjį krantą Sirijoje.
              1071 m. turkams prie Manzakirto nugalėjus Bizantijos kariuomenę, prasidėjo jų įtaka ir plotų užėmimai Anatolijoje, dalis patraukė į rytus ir šiandien žinomi kaip azerai (Azra – turkiškas moters vardas, reiškia Aušra). Azerų kalboje daugybė persų, kurdų, armėnų ir anatolų žodžių.
              1805-13 m. Rusija užkariauja šiaurės Azerbaidžaną, pietinis lieka Persijoje.
              Rusija per š.Azerbaidžaną įgauna norą – gauti išėjimą per p. Azerbaidžaną (šiitai), Persijos Kurdistaną (šiitai) ir arabų (šiitai) gyvenamą Chuzestaną su Abadanu.
              Tų užkariavimų metu Rusija įsitvirtinusi Armėnijoje, gavo ir kurdų (sunitų) gyvenamus plotelius.
              Rusija įgijo ginklą – armėnus ir kurdus paversti Turkijos priešais ir gauti per jų plotus išėjimą į Viduržemio jūrą, apeinant Bosforą.
              Prieš I pasaulinį karą Rusija armėnų (krikščionys) rankomis išvysto didžiulius Osmanų imperijos griovimo darbus, kurdų nepavyksta įtraukti – sunitai nekelia rankos prieš sunitus turkus – osmanus.
              1915 m. prasideda armėnų genocidas Turkijoje, kurdai aktyviai remia osmanus, užima armėnų namus, grobia turkus, žudo kaimynus armėnus.
              Sovietų Rusija 1921 m. po 1920 m. Turkijos – Armėnijos karo ir Karso užėmimo Turkijos jėgoms, atsisako Turkijos naudai Karso srities, išduodama armėnų tautos interesus, kad gautų laisvą išėjimą per Bosforą, bet Kemalis Atatiurkas niekada nevykdė šio Turkijos pasižadėjimo.
              SSSR rengėsi pasaulinei revoliucijai ir kurdams buvo skirtas svarbus uždavinys – išsprogdinti Turkijos Respubliką.
              Žmonėmis iš 200 tūkst. sovietinės Armėnijos kurdų buvo labai smarkiai ruošiamasi tam.
              Po II pasaulinio karo nuo 1960 m. vis smarkiau įsukamas kurdų nepasitenkinimas Turkijoje, išnaudojant tam esamas tikras kurdų engimo priežastis : neleidžiama kalbėti ir mokytis kurdiškai, leidžiama būti tik juodadarbiais dėl kurdiškumo, …
              PKK, komunistinis judėjimas nuo 1978 m. užsiima partizanine veikla išlaisvinti Turkijos Kurdistaną, su ateities viltimi sukurti vieningą Kurdistaną su Sirijos, Irako ir Irano kurdais ( 30 (gal ir 45) mln. žmonių – mano sutikti ‘turkai’, jei pasisakydavo esantys kurdais, visada prašydavo niekam to nesakyti, kiti – paprasčiausiai daugiau su manimi nesikalbėdavo).
              Irano islamo revoliucija 1978-79 metais.
              Kurdai turi daugybę tarpusavio susipriešinimo problemų – pirma, dėl sunitų ir Irano šiitų, antra, per daugybę metų visos keturios šalys dėjo didžiules pastangas skaldyti kurdus, kas vyksta ir šiandien.
              Kurdų tarpusavio nesutarimai yra išnaudojami daugiamečiams karams, jie ypatingai reikšmingi tampa Didžiojo Izraelio – nuo Nilo iki Tigrio (Dydžlės) sukūrimui, aukštų naftos kainų išlaikymui, panaudojant juos (kurdus) kaip karų mėsą, nes jiems patiems tai suvokti dėl daugumos žemo išsilavinimo ir intelektualų papirkimo beveik neįmanoma.
              Kurdai šiandienine įelektrinta padėtimi yra tapę lėlėmis globalistų žaidimuose.
              Kurdistanas su savo nepriklausomybe (sunitai ir šiitai vienoje valstybėje) yra įmanomas kaip Didžiojo Izraelio skydas iš šiaurės nuo Turkijos, Rusijos ir Irano.

  4. tikras lietuvis:

    Nors Vaiškūnas trina, bet tiesa yra ta, kad Alaunis tikrai ne Lietuvai dirba:
    susiraskite internete straipsnį http://kaunozinios.lt/svarbu/rusija-turi-dingti-is-politinio-zemelapio-ir-jokiu-bet_77036.html maskolių kalba ir pamatysite kas jiems jį išvertė.
    Dirba Alaunis už pinigus.
    Jonai, baik dirbti Lietuvos priešams.

    • Tvankstas:

      Aš taip pat nesu R. Alaunio gerbėjas, kažkada esu aršiai pasisakęs prieš rusamyliškas mintis. Šiame straipsnyje išdėstyti faktai yra žinomi iš kitų šaltinių, padarytos išvados taip pat žinomos iš kitų šaltinių.
      Kam ta išankstinė nuostata prieš žmogų, jei daugeliu sąlyčio taškų sutampa ir faktai, ir jų vertinimas ?
      Prisimenu iš sovietinių laikų straipsnius apie bitlus ar rolingstounus : girtuokliai, narkomanai, dar biseksualai, ištvirkimas visokiausias, prisimenu ir tuometinių savo bendramokslių pasisakymus – tai sovietinė propaganda. Kaip kaimietukas sostinėje, pradėjau domėtis pačia jų muzika, klausytis įrašų, nustebau, kad kas rašoma Komtiesoje, Tiesoje ar Literaturnaja gazeta vien dėl jų muzikos yra tiesa : pora akordų, klyksmas prisirijus narkotikų ir alkoholio, iki šiol jaučiu pasidygėjimą rock muzika dėl jos laukiniškumo.
      Ne viskas, ką sako ideologinis priešininkas ar nedraugas yra melas ir šmeižtas, reikia įsiklausyti bent retkarčiais, o pasiskaityti, išklausyti ar ne – tai kiekvienas vertins pagal savo suvokimo laipsnį.
      Mano nuomone J. Vaiškūnas atlieka gerą darbą, savo užtikrintumu ir nepalenkiamumu išgirstam ar perskaitytam dalykui leidžia ir kitiems pamąstyti, be išankstinės nuostatos – esu tiesos ministru.

  5. Bartas:

    Dar vienas prisiminimas. Viename Kauno Sąjūdžio įgaliotinių susirinkime prof. Smailys pranašiškai tarstelėjo . Ateitis priklauso mažoms valstybėms. Gal tikrai prasidėjo pradžia kažkokios pabaigos.

  6. VILNIETIS - UŽ NEPRIKLAUSOMĄ KATALONIJĄ:

    Mano nuomonė priešinga, nei to Alaunio.

    Aš už Europos Federaciją, kurios narėmis būtų nepriklausomos istoriniu-etniniu pagrindu suformuotos valstybės. Tame tarpe ir Katalonija.

  7. markas:

    Įdomu, kam naudingas tokių naujų valstybėlių, kaip šita Katalonija, atsiradimas? Gal Ispanija bus sukalbamesnė kai kuriais klausimais? Ir pačio naujo darinio savarankiškumas ir nepriklausomumas bus tik nuo Ispanijos?

    • VILNIETIS:

      Naudingas tokių valstybėlių gyventojams.
      Kam buvo naudinga Lietuvos Nepriklausomybė? Manau, kad koks tūlas amerikietis, italas ar ispanas (apie rusus – net nekalbu) taip pat kėlė panašų klausimą…

      Jei esate Lietuvos pilietis – tumet tiesiog turėtumėte jausti, kam reikalinga katalonams jų Tėvynės Nepriklausomybė.

  8. Egidijus:

    Lygiai taip, kaip čia apie katalonus, kalbėjo ir kalba apie mus – kad mes ne tauta ir tik pakeitėm vieną šeimininką kitu. Nieko naujo, imperijų argumentai visada lieka tie patys. Ir būtinas visada pagąsdinimas, kad bus ir jums blogai ir tai nenaudinga ir t.t. ir t.t. Net nuobodu ir skaityti. O faktiniai duomenys, kaip visada, pritempinėjami prie išamkstinės nuomonės.

  9. Vilnietis:

    Atsikniskite vieną kartą nuo tų katalonų! Jie nėra nei Ispanijos, nei ES vergai. Tauta pati turi nuspręsti, kaip ir su kuo jai gyventi!!!

    • Gustavas.:

      Baikit jus čia smulkinti tą Europą. Pasižiūrėk į žemėlapį kur Lietuva. Ten kažkokia Samogitija užpeizota. Sugalvos atsiskirti o atsiskyrusi pareikalaus milijardų už kelis šimtus metų ” nelaisvės” . Negavę pinigų nebeleis nuvažiuoti prie jūros. Teks į Jūrmalą kulniuoti. Durnių rankose demokratija yra pavojingesnė už Šiaurės Korėjos rėžimą. Čia ne Europos federalizacija o galinė fazė Euroazija su sostine Groznu ir prezidentu Kadirovu.

  10. S:

    Čia įdomu pasiginčyti. Aš manau, kad Katalonijos nepriklausomybės judėjimas ir šitie įvykiai yra teigiamas dalykas. Galima užmesti Alauniui, Tvankstui ir visiems kitiems priešingų įrodymų, tiesiai šviesiai:

    1. Ispanija su katalonais elgiasi kaip su šunimis. Jeigu tik kas, iškart policija atlupa su lazdom ir tiek žinių. Todėl ispanai kitaip net negalvoja elgtis, ir nemoka. Taip tęsiasi šimtus metų. Girdėjau Katalonijos lietuvių atstovės kalbą per radiją apie visa tai, jums reikėtų išgirsti. Pats žinau, kad ispanai yra bjaurūs. Tiesą sakant, tai pagrindinė priežastis, kodėl pritariu Katalonijos nepriklausomybei. Turėtumėt prisimint, kaip ispanų policija primušė Lietuvos krepšinio sirgalių vadą Sėklą, kaip trys ispanai išniekino Lietuvos vėliavą ir t.t. Jei kas nusipelnė lazdų per kuprą, tai pirmiausiai patys ispanai. Kaip baltasis europietis negaliu kitai Europos tautai linkėti būti po padu ir tokio žiauraus elgesio su jais.

    2. Katalonai turi valstybingumo pagrindą. Katalonijos grafystės (nuo 988 m., t.y. anksčiau, negu Lietuvos pagrindas), Katalonijos konstitucijos (1283 m.), Katalonijos kunigaikštystė ir t.t. Pagaliau, jei Katalonija su 7,5 milijonų gyventojų per maža, kad taptų valstybe, tai kokia ateitis laukia Lietuvos, kai mes net 3 milijonų neturim?

    3. Katalonų kalba tik ispanų kalbos tarmė? Nežinau kur jūs tai paskaitėt, bet aš visuose žinynuose randu, kad katalonų kalba yra atskira romanų šeimos kalba. Ji išsivystė iš romanų ar lotynų prokalbės (“Vulgar Latin”) ir ne tik skiriasi nuo ispanų, bet yra netgi artimesnė italų kalbai, negu tų ispanų.

    4. Čia Gustavui, kuris bijo, kad panašiai Žemaitija atsiskirs. Galiu jus nuraminti, kad mums tas negresia. Gentys su skirtingomis tarmėmis, tautos elgiasi kitaip. Žemaitija jeigu nori, tegul atsiskiria! Čia mūsų jėga, nes jie patys to niekad nedarys. Vien todėl, kad mes su žemaičiais kaip broliai, niekad jų nelupom su lazdom ir šunimis nelaikėm. Paprastai visi suvokia, kad mūsų jėga vienybėje. Ir kol žemaičiai nepatiria Lietuvos priespaudos ir prievartos, tol jie Lietuvą tik sustiprina, ir taip turi būti. Tuo tarpu Katalonija ir Ispanija visiškai kitaip “bendrauja” (žr. 1-ą paaiškinimą). Be to, mums kyla didesnis pavojus, jeigu Katalonija neatsiskirs. Tada Lietuvai kils grėsmė iš Lenkijos arba Baltarusijos, kurie gali pradėt su mumis elgtis kaip Ispanija su katalonais. “Maža tautelė be valstybingumo pagrindo”, “susigalvota žmudzinų tarmė”, “visada buvo slavų valdomi”, “Lenkijos ar Belorusijos valdomi bus geriau apsaugoti nuo glabalistų diktato ir migrantų”. Aš sakyčiau, susikiškit savo tokią slavišką pagalbą, patys susitvarkysim. Lygiai taip pat ir su dabartiniu Katalonijos – Ispanijos ginču.

    5. Teiginys, kad ES ir globalistai lengviau valdys Kataloniją, patogiau užveš migrantus, ir kad todėl jie remia katalonų Nepriklausomybę yra keistas. Dabar ES pasmerkė Katalonijos “separatistus”, jie Ispanijai iš esmės leidžia susidorot su Katalonija. Kad Katalonijoj pilna kairiųjų pažiūrų ir migrantų mylėtojų dar nieko nesako. Ispanijoj yra tas pats. Madride taip pat kabo didžiulis plakatas “migrants welcome” ir t.t. Šiaip tai už dabartinę padėtį pirmiausia atsakinga Ispanija. Tai jie įlindo į ES, įsivedė eurą, prisileido migrantų. Muša ne atibasčiusius musulmonus, o katalonus, savo piliečius. Reikia už tai atsakyti… Dar vienas dalykas, kuris turėtų Alauniui patikti: Katalonijos atsiskyrimas gali sugriauti ES. Pirmiausia tai kirs ekonomiškai, nes viena Ispanija neišsilaikys. Tai bus žymiai didesnė euro krizė, negu Graikijos. Ir teisingai. Jūs man paaiškinkit, kodėl Katalonija turi už dyką šerti visą likusią Ispaniją. Kad lazdų gautų, kai tik ispanai netingi? Velniop tuos maurų perkryžmintus tinginius ispanus. Laikas patiems užsidirbt savo išlaikymui! 🙂

    6. Alaunis: “Katalonija nori į NATO, gali ten įstoti”… Tai ką? O dabar Ispanija su ta pačia Katalonija ne NATO? Iš kur toks atsilikimas nuo tikrovės, aš nesuprantu. Pagaliau, aš palaikau NATO, tegul Katalonija ten būna, tai puiku. ES yra nereikalinga, bet tik jei yra NATO. Tai karinė sąjunga, kuri nesikiša į savo narių vidaus reikalus. Turkija, pvz., gali daryt karinius perversmus pas save, niekam neįdomu, gali gyvent kaip nori. Jeigu NATO būtų baltųjų rasės savigynos organizacija, būtų puiku. Tada Europoj gali būt daug tautų ir valstybių, kurios NATO pagalba apgina Europą nuo galimo kitų rasių ar civilizacijų puolimo (Arabų musulmonų, Kinijos, Rusijos, ir ko tik nori, nors ir ateivių). Šiaip tai Europa visada buvo susiskaldžiusi į >25 nepriklausomas valstybes, tokia yra prigimtinė Euorpos būsena, ir tegul taip būna.

    7. Bet koks tautiškumo protrūkis yra gerai. Nežinia kaip baigsis su ta Katalonijos Nepriklausomybe, bet toks judesys bus į sveikatą. Mes turėtume palaikyti tautų apsisprendimo teisę. O dėl Ispanijos “konstitucijos ir teisės viršenybės”, tai neatitinka tarptautinės veiklos. Serbija irgi turėjo konstituciją ir įstatymų viršenybę, kuri neleido Kosovui atsiskirti. Bet tada Belgradas buvo už tai subombarduotas. Atitinkamai, dabar prašosi bombardavimo Madridas… 😉

    Gal ką praleidau? Jeigu su kažkuo nesutinkat, ar yra dar kokių nors įrodymų prieš Katalonijos nepriklausomybę, parašykit, pasiginčysim. Bent jau kažkas įdomaus vyksta: ką Lietuviai palaikys?

    • markas:

      // “S”: “Ispanija su katalonais elgiasi kaip su šunimis. Jeigu tik kas, iškart policija atlupa su lazdom ir tiek žinių. Todėl ispanai kitaip net negalvoja elgtis, ir nemoka. Taip tęsiasi šimtus metų. Girdėjau Katalonijos lietuvių atstovės kalbą per radiją apie visa tai, jums reikėtų išgirsti. Pats žinau, kad ispanai yra bjaurūs. Tiesą sakant, tai pagrindinė priežastis, kodėl pritariu Katalonijos nepriklausomybei. Turėtumėt prisimint, kaip ispanų policija primušė Lietuvos krepšinio sirgalių vadą Sėklą, kaip trys ispanai išniekino Lietuvos vėliavą ir t.t. Jei kas nusipelnė lazdų per kuprą, tai pirmiausiai patys ispanai. Kaip baltasis europietis negaliu kitai Europos tautai linkėti būti po padu ir tokio žiauraus elgesio su jais.” // ————— Nežiūrint labai stipraus moralinio užtaiso komentare, bent pora teiginių man atrodo prieštaringi. Iš komentaro matau, kad vadovaujatės “patinka-nepatinka” principu. Tai jau nėra objektyvu. Kad ispanai su katalonais elgiasi kaip su šunimis, abejoju. Tarkim, policija šiuo atveju persūdė, bet ar tai leidžia daryti tokius plačius apibendrinimus? Šiaip, man atrodo, kad Ispanijos policijos elgesys su už Katalonijos “laisvę” pasisakančiais, yra tipiškas demokratijos mechanizmo pavyzdys. Tai – primityvu. Juk, kad bus referendumas, buvo aišku, turbūt, prieš gerą pusmetį. Tačiau demokratinė mašina lėtai virškina ir lėtai įsibėgėja. Demokratinės vyriausybės veiksmai iš anksto nuspėjami. Tai – “nezgrabaila” milžinas, iš anksto pranešantis, kur ir kada smogs. Jeigu Ispaniją valdytų frankistai, šitie kataloniečių “didvyriai” būtų spectarnybų seniausiai pagrobti ir nudanginti į nežinią. Judėjimas būtų užgniaužtas savo užuomazgoje. Bet ne, demokratija leidžia dramai vystytis iki galo. Kad visi matytų, piktintųsi ir pergyventų. Viskas kaip ant delno. O dėl lietuvių atstovės, tai teko matyti per “libano” TV panašų lietuvės pasakojimą. Beliko stebėtis: kaip antitautinė TV, nesistengianti bent kiek atspindėti teisėtų lietuvių tautos interesų, taip staiga susirūpino katalonų tautinėmis aspiracijomis. Rašote, kad Žemaitija neatsiskirs, nes nepatyrė tokios priespaudos kaip kad katalonai iš Ispanų. Manau, kad jokiai kitai valstybės daliai per istoriją nebuvo taip pataikaujama, kaip Žemaitijai. Nuo pat Mindaugo laikų. Visada su ja skaitėsi, dėl jos keitė savo nusistatymus svarbiausiais klausimais Lietuvos valdovai. Tiek Mindaugas, tiek Gediminas pasidavė žemaičių įtakai. BET tam buvo svari priežastis. Katalonija savo dydžiu ir įtaka Ispanijai nė iš tolo neprilygo Žemaitijos įtakai ir svoriui lietuvių etninėse teritorijose ir valstybės plotuose praeityje. Kas tokia buvo Katalonija Ispanijos kontekste? Koks jos politinis svoris? Ką jie nuveikė? Kur jie buvo, kai Ispanija nešė europinę civilizaciją į P. Ameriką, į Filipinus? Tik po frankistų režimo žlugimo Katalonijai buvo suteiktas didesnis vaidmuo. Dabar dėl neva kilsiančio didesnio pavojaus iš Lenkijos ir Baltarusijos pusės jei Katalonija bus prievarta priversta likti Ispanijos sudėtyje. Agresoriai ras 100 ir vieną argumentą Lietuvai aneksuoti, jei jėga bus jų pusėje. Jei nusistovėjęs jėgų balansas kardinaliai pasikeis. Jokie Katalonijos nepriklausomybės tarptautiniu pripažinimu ir teisės į apsisprendimo laisvę įgyvendinimu paremti argumentai nepadės Lietuvai, jei agresoriai nuspręs paminti mūsų valstybingumą. Teigiate, kad nepriklausoma Katalonija paranki globalistams nei daugiau, nei mažiau negu Ispanija. Nežinau, koks nusistatymas šiuo klausimu Katalonijos vadovų, kiek jie linkę būti parankiais globalistams. Bet manau, jog viena Ispanija būtų kietesnis riešutėlis globalistams negu kelios valstybėlės jos vietoje. Tvirtinate, jog bet koks tautiškumo protrūkis yra savaime gerai. Sunku su tuo ginčytis. Bet ar “laisva” Katalonija bus labiau tautiška nei kad yra Ispanijos sudėtyje. Vargu. Rasi, nėra žemėje palankesnės vietos tautiškumui negu Ispanijos suteikta oazė katalonams. Gal turėjote omenyje patriotizmo ir nacionalizmo pakilimą šiuo Katalonijos konflikto su centrine valdžia metu. Tačiau ar gavus “laisvę”, šie reiškiniai nenuslūgs ir katalonai neatsipalaiduos. Ar nebus taip, kaip buvo pas mus po 1991 m. Kai mūsų nacionalizmas buvo greit užgesintas. Įtampa atslūgo. Ir pagaliau prieita iki to, kad tautiškumas, kuris egzistavo pats savaime kaip natūralus reiškinys, yra naikinamas. Ar nebus taip, kad gavę “viską”, iš tikrųjų katalonai liks prie suskilusios geldos. Nacionalistinis ir patriotinis pakilimas nuslops, nes tikslas kaip ir pasiektas. O tautiškumas, kuris dabar, kol stiprios nacionalistinės nuotaikos, priešpastatomas viskam, kas ispaniška, išsivadavus iš ispaniškos “priespaudos”, iš visko, kas ispaniška, po truputį nyks, veikiant ne konkrečiam priešui, o globalistams. Netikiu, kad katalonai sugebės atsispirti globalistams.

      • markas:

        Dėl Žemaitijos norėčiau patikslinti. Turėjau omenyje, kad ji buvo lygiavertė, kaprizinga, įnoringa šalies dalis. Jai pataikavo, į jos norus įsiklausydavo ir žemaičiai ist. šaltiniuose (tiek vokiečių chronikose, tiek rusų metraščiuose) aprašomuose kariniuose veiksmuose bei politiniuose sandėriuose dalyvavo kaip atskiras, savarankiškas dalyvis. Nuo Žemaitijos priklausė ir Lietuvos likimas. Kol galų gale buvo rastas būdas ir Žemaitija galutinai įsikomponavo į Lietuvos valstybės procesą. Kaip matome, kataloniečiai šiuo klausimu buvo nulis. Lyginant su žemaičiais. Ir tik dabar, kai jau Ispanija įklimpusi į ES ir tik ką į pakrantes prasidėjo “pabėgėlių” išlaipinimas vidur baltos dienos, apstulbusių poilsiautojų akivaizdoje, Katalonija ėmė veikti.

      • S:

        Logiškos mintys. Žinoma, ispanai dar kol kas nesielgia kaip Franko ar inkvizicijos laikais, bet yra tikimybė, kad bus ir taip. Iš vienos pusės galima paimt pavyzdį iš SSSR Stalino laiko ir sakyt, kad ispanai dar pusė velnio. Iš kitos pusės, yra Škotijos pavyzdys, kur anglai leido referendumą ir Nepriklausomybė ten nelaimėjo. Katalonijoj pagal apklausas irgi nebūtų laimėję. Todėl, vien jau toks Ispanijos nusistatymas, kad “geriau primuškim su lazdom, tada bus tvarka” nemažai pasako apie jų santykius. Dabar dar viskas prieš akis, pamatysim kaip “demokratija” ten pasisuks.

        Dėl Žemaitijos, man visai nepavydu jų įtakos, man ji atrodo labiau teigiama. Jie visada buvo už senų papročių išlaikymą ir tegul toliau turi tokią įtaką Lietuvai, mums visiems bus nuo to tik geriau. O dėl šito tai pasiginčysiu: “Kur jie buvo, kai Ispanija nešė europinę civilizaciją į P. Ameriką, į Filipinus?” O kurių velnių jiems reikėjo nešt tą civilizaciją? Čia ir yra tas “patinka – nepatinka”, kodėl ispanų iš tiesų nemėgstu. Jeigu jau atnešei tą civilizaciją, tai jos ir laikykis, turėk savo tapatumą. Ispanai yra turbūt vienintelė baltųjų tauta, kuri taip susikryžmino su kitomis rasėmis. Meksika yra pusiau ispanų ir vietinių indėnų hibridai (metisai). Panašiai yra ir kitose atneštos “ispanų civilizacijos” vietose. JAV ispanų net baltaisiais nebelaiko (yra rasinė sąvoka “non-hispanic whites”).

        “Ar nebus taip, kaip buvo pas mus po 1991 m.” Nežinau, gali visaip būt. Pas juos dabar bent jau yra migrantų keliama įtampa. Pas mus to nebuvo. Man atrodo neteisinga taip užgniaušt visus tik todėl, kad “gal bus dar blogiau”. Dabar bus kažkoks veiksmas. O jeigu viskas liktų kaip yra dabar, tai vis tiek nieko gero ateityje nesimato.

        • markas:

          // “S”: “Dabar bus kažkoks veiksmas. O jeigu viskas liktų kaip yra dabar, tai vis tiek nieko gero ateityje nesimato.” // ————— Kai mišką kerta, skiedros lekia toli. Sekant šiuo posakiu, manau, kad šiokio tokio pozityvo galima tikėtis. Mat, prasidėjus masiniams susidorojimams su Katalonijos nepriklausomybės šalininkais ir kilus smurto protrūkiui, smuktų žmogaus teisių standartai. Logiška, kad taip vadinamų “pabėgėlių” teisių irgi per daug nebebūtų paisoma. Niekas nebesismulkina su pašaliniais, kai buto šeimininkai aiškinasi santykius. Jeigu nacionalistinis nusiteikimas ir nuožmumas tarp priešiškų stovyklų didėtų, tai ilgainiui tas galėtų peraugti į nacionalistinį sąjūdį. Jo metu imigrantams gali susidaryti nepalankios sąlygos gyventi Ispanijoje. Tačiau, žinoma, gali būti ir kitaip. Atvykėliai ir jų rėmėjai gali tapti tuo trečiu, kuris laimi, kai du pešasi.

  11. Tvankstas:

    Galiu pritarti dėl 1. – man pačiam koktus yra Ispanijos policijos elgesys Katalonijoje, lyg tai būtų noras paspartinti katalonų atsiskyrimą nuo Ispanijos.
    Dėl 2.- gal Jums žinoma, kad mandžiūrų tautinė mažuma virš 100 mln. (oficialiai 11)žmonių yra didžiausia Kinijoje, dar vietnamiečių mažuma gal 50 mln. (kur rasti tokius skaičius – kalbėjausi su Kinijos vienamiečiu – tai 200-300 km nuo Vietnamo sienos kaimuose žmonės kalba tik vietnamietiškai), mongolų 20 mln. (oficialiai 6) ir t.t.
    Tai kiek tada valstybių gautųsi iš Kinijos ?
    USA vėlgi su 50 valstijų – kodėl ne 50 respublikų, juk skirtingai anglo-american kalba Kalifornijoje, Teksase ar Niujorke ? Kodėl ne kaliforniečių, teksasiečių ar niujorkiečių germanų kalbos ?
    Afrikos ar Azijos valstybės dėl kolonizatorių veiklos išvis su perskirtomis tautomis, kalbomis, tai kiek ten naujų tautinių valstybių ? 200 ar 400 ?
    Lotynų Amerika vėlgi gali plėšytis pagal čiabuvių tautas – štai Meksika į kokias 20 valstybių, Gvatemala – gal į 5,…
    Tai kiek metų turi vykti toks draskymasis ir koks tai tikslas ?
    Tikslas žinomas – banksterių noras lengvai taršytis tokias “Perlojos respublikėles’, mažais pinigėliais supirkti vyriausybėles ir intelektualėlius – čiulbuonėlius.
    Dėl 3. – kaip suprasti kalbą ? Žmogui, nesuprantančiam daniškai, švediškai, norvegiškai, islandiškai tai yra atskiros kalbos, nes taip skelbia visi be išimties žinynai ir enciklopedijos.
    Man, kaip galinčiam skaityti tomis kalbomis ir pirmosiomis trimis susikalbėti, atrodo taip – tai tarmės.
    Einant toliau – man (galinčiam skaityti, suprasti ir geriau ar prasčiau bendrauti) anglų, vokiečių, nyderlandų ir skandinavų kalbos tėra vienos kalbos – germanų – tarmės.
    Dėl 4. – Jums niekada neteko pasidomėti, kas taip nori žemaičių tarmę paversti kalba ir Žemaitijai iškovoti nepriklausomybę nuo Lietuvos, kieno pinigais tai atliekama ?
    Kiekviena valstybė yra veikiama išorinių išcentrinių draskančiųjų jėgų, kurios naudoja tam pinigus, propagandą, apmokamus išdavikus kvislingaičius, nesibodi ir politinių žmogžudysčių. Didelei valstybei prieš mažą valstybę tai yra juokų darbas, jei tik noras ir siekis atsiranda.
    Dėl 5. – visais laikais marksistus apmokėjo banksteriai – pradedant nuo K. Markso ‘Kapitalo’ (R. šeima), iki šiol marksistai atnešė begalinius kraujo praliejimus (virš 200 mln. žmonių), skausmą, širdgėlą, šeimų išdraskymą, dorovinį nuosmukį, ir šis verslas – investuoti į revoliucijas, perversmus, nepriklausomybes (pradėkime Panamos nuo Kolumbijos) – visada atsiperka su kaupu žmonių nelaimėmis : auksas iš kraujo.
    Dėl 6. – prigimtinė Europos būsena būti susiskaldžiusia į daug valstybių ? Tai vis Taurojos karo liepsnos 1196-1186 m. pr. Kr., tai vis brolžudiškų karų pasekmės dėl tikėjimo perskyrų, dėl Europos užkariautojų atskirų sričių nuniokojimo ir suskaldymo.
    Paimkime Vokietiją, kuri dar prieš 200-300 metų susidarė iš 200 valstybėlių, tai sekant Jūsų mintimis, ji dabar turi subyrėti į tiek pat valstybėlių, bent jau 16 žemių ir Bavarija su Baden – Viurtembergu turi pradėti šį Vokietijos suplėšymą skutais, nes tik jos dvi moka daugiau į bundesbiudžetą, negu gauna, nes visos kitos žemės atvirkščiai – moka mažiau, gauna daugiau.
    Dėl 7. – sovietiniais laikais kalbantis su rusais ir man reiškiant nepasitenkinimą esama Lietuvos padėtimi SSSR, tuoj rusai įsiusdavo ir pradėdavo šaukti : ‘tik 5 atominės bombos ir tavo Lietuvos su nepriklausomybės reikalavimu daugiau nelieka, su tavimi, žinoma, pagalvok blaiviai’. Keiksmažodžių dusyk tiek, kiek žodžių, atsiprašau, nesurašiau.
    Šiaip, tai įdomu man pasiskaityti Jūsų mintis, gilius įsitikinimus pažinti, besiremiančius naująja marksistine šaka liberal-marksizmu, turinčia begalę panašumų su marksizmu – leninizmu, kurį teko studijuoti 4 metus aukštojoje kaip mokslą.
    Dėl Katalonijos esu rašęs keletą pasisakymų, kai kurie mano požiūrio taškai nebuvo paminėti kritiškai Jūsų 7-iuose vertinimuose.
    Ginčas, pagal Aristotelį, vyksta tuomet, kai abi dalyvaujančios pusės vis daugiau įrodančiųjų dalykų įtraukia, nesistengdamos kitą pusę apgauti.
    Man asmeniškai tikrai įdomu su Jumis pasiginčyti, gerb. S.

    • Gustavas.:

      Puikus komentaras. Nebėra ką ir pridurt.

    • S:

      Man irgi įdomu pasiginčyti, atrašysiu vėliau. Čia vertos dėmesio mintys, bet labai išsiplėsta nuo Katalonijos į viso pasaulio klausimus. Dabar kol kas laukiam vakaro, pažiūrėsim ar katalonams nebus kinkos per silpnos pagaliau paskelbt Nepriklausomybę… 🙂

    • S:

      Gerai, kol viskas nusikėlė vėlesniam laikui ir ispanai sprendžia ar jau prismaugt katalonus, ar dar palaukt, pakalbėkim apie kitus klausimus iš eilės:

      2) Kinija? Šiaip ten ne mūsų reikalas, išskyrus vieną dalyką. Mažiausiai kas turėtų atsiskirt nuo Kinijos, yra Tibetas. Nes jie ten tiesiai šviesiai vykdo tibetiečių genocidą. Todėl tai jau ne atskiros rasės, o visos žmonijos reikalas. Šiaip tai Kinija seniai prašosi spaudimo ir ekonominio karo. Taip reiktų ir daryt, o Tibetas yra puikus svertas – kol neduoda Nepriklausomybės, uždaryt visus kanalus kiniškoms prekėms ir t.t. Trampas ir juda į panašų ekonominį karą. Dėl mandžiūrų nežinau, o mongolai ir vietnamiečiai turi šalia savo valstybes. Be to, kitos rasės žmonių persiskirstymai yra jų reikalas, ten per daug nereiktų kištis. Kinai įpratę gyvent po imperijos padu tūkstančius metų. Jiems primesi Europos taisykles, tai gali neišgyvent. 🙂
      JAV turi vienintelį pagrindą – baltųjų europiečių nacionalizmą, anglų kalbos pagrindu. Tai ir yra “Amerikietiškas nacionalizmas” ir patriotizmas. Todėl atsiskirt kas nors gali tik tuo pagrindu, ir tai yra Kalifornija, nes ten baltieji ne ispanų kilmės yra mažuma. Taip greičiausiai ir bus, nes skilimas rasiniu-kalbiniu pagrindu neišvengiamas. Kitos valstijos ir pati JAV liks tol, kol baltieji bus dauguma.
      Šiaip tamstai reiktų daugiau pasidomėt apie Meksiką, pvz. Ten yra daugmaž vientisa tarprasinių mišrūnų grupė – meksikiečiai. Nėra pagrindo skilimui. Afrika, Azija, Gvatemala ir kitos čiabuvių tautos tegul išsiaiškina pačios. Jie ten turi savo suvokimą ir reikia tik netrukdyt.

      3) Ne visada taip būna, kaip pačiam norėtųsi. Yra pripažintas skirstymas. Be to, daug reiškia valstybingumo papročiai ir ilgas gyvenimas atskirai. Danai ilgai gyveno atskiroj valstybėj, tarkim, nuo norvegų. Kodėl jų atskira tauta dabar turėtų pavirst norvegų tarmine grupe, ar atvirkščiai? Nes Tvankstas taip nori? Arba islandai. Jie nuo 12 amžiaus turi savo genealogijas, su kitas išvis nesikryžmino, gyveno atskirai. Tai jie jau ne atskira tauta? Anglai ir vokiečiai – viena tauta su skirtingom tarmėm? Aš manau tai paistalai. Yra tos visos tautos, kurios yra žinynuose, jos skiriasi.

      4) Čia apie kažkokią saujelę ruskių iš Klaipėdos ar keletą žemaičių veikėjų, kurie mėgsta Rusiją? Aš pažįstu žemaičių, tarp jų tų pačių “samogitų”, ir jie tų galimai apmokamų veikėjų nemėgsta. Ten tokiems nėra visiškai jokio palaikymo. Svetimi pinigai ten niekiniai, jeigu jie apskritai yra mokami. Na, o jeigu pradės mokėt po daug, tai gi tam turim saugumus visokius, greitai “užkardys”…

      5) Čia jau ne į tema. Panama ir Kolumbija per toli, kad naudot pavyzdžiu. Kokie banksteriai rėmė Lietuvos Nepriklausomybę (1918, o kad ir 1990)?

      6) Per toli grįžai laiku. Europos tautų vystymasis lėmė tautinių valstybių susidarymą prieš 100 ar 150 metų, jis yra logiškas ir juo galima remtis. Tai pagaliau pagrįsta genetiškai, nes tautos Europoje beveik nesimaišė. 90% žmonių kilmė genetiškai nustatoma kelių šimtų kilometrų spinduliu, daugumos – iki 300 kilometrų. Ir to Vokietijos subyrėjimo neišvengsi. Bavarijai būtų pravertus Nepriklausomybė. Tada jokia Merkel iš Rytų Vokietijos nebūtų prisiuntus jiems tų arabų ir juodžių. Jie gi buvo tuo labai nepatenkinti, maištavo partijoj, bet jau šaukštai po pietų… Ateityje irgi subyrės dėl tų pačių priežasčių – tikėjimo ir rasinių. Tai kai musulmonai Vakarų ir Šiaurės Vokietijoj pasidarys dauguma, ką kiti darys? Rytų Vokietija atsiskirs, ir ne dėl to sumauto biudžeto (koks ten bus “biudžetas” su milijonais afrikiečių?). Bavarija gal irgi turės galimybę. Panašiai dabar vyksta Brazilijoj, trys valstijos pietuose bando judėt link atsiskyrimo, nes ten baltųjų dar dauguma (apie 60%).

      7) Ir kaip tai prieštarauja Katalonijos nepriklausomybei? Ar mums prieš ruskių atomines bombas reikėjo klauptis, o katalonams dabar prieš kažkokias ispanų gvardijas? Sakyčiau, laikas katalonams pradėt rinkt savanorių savisaugos būrius, o policiją apginkluot kariuomenės ginklais. Lengviau susiderėtų… 🙂

      Atleisk, bet Tavo įspūdis, kad aš atseit remiuosi kažkokiu liberal-marksizmu yra klaidingas. Niekad jokiu marksizmu-leninizmu nesidomėjau ir užjaučiu tą, kuriam teko to mokytis. 😉 Aš pripažįstu tautų ir rasių teises savo žemėje, esu prieš jų naikinimą, priespaudą, išnaudojimą, ir t.t. Bet tame tarpe aš ir prieš baltosios europiečių rasės genocidą, kuris vyksta visam Vakarų pasaulyje. Manau tai su liberal-marksizmu yra nesuderinama, nes jų pagrindinis tikslas išnaikinti baltuosius žmones kaip grupę. Aišku, kai aš to brudo nesimokęs, galiu klysti, pataisykit. Bet manau, kad pagrįstai sprendžiu iš liberal-politinių veiksmų.

      Taip, aš ne visus Tavo pasisakymus dėl Katalonijos skaičiau. Ten tikrai sudėtingas klausimas ir bent jau mano nemažai draugų labiau palaiko ispanus. Bet ginčytis sveika, o aš ir nesu iki kaulų smegenų įsitikinęs savo teisumu, juo labiau nesistengiu čia nieko prigaut.

      • Tvankstas:

        Istorijos sąsajose su dabartimi niekada negali būti vertinimai tik siaurai nukreipti į kurią tai šalį, sritį ar veiksmų supratimą – susiaurinus atsiremiama į sofistiką (įsimylėjimą), pasiduodama jausmams – pykčiui, neapykantai, meilei, susižavėjimui,…
        Visada reikia prisiminti karaliaus Solomono žodžius prieš 3000 metų : ‘šiame pasaulyje nieko naujo’ ir tai tikra tiesa.
        Dėl vietos stokos nesinori dar kartą kartotis, nes man atrašytame pasisakyme buvau davęs daugybę atsakymų.
        Kad ir dėl Kinijos. Iš karto šokote minėti Tibetą, nes žiniasklaida dūzgia apie tai dešimtmečius, tai politiškai korektiška, bet kad smaugiami uigurai, tekalba musulmoniška žiniasklaida, kad užgniaužti mandžiūrai, vietnamiečiai ar mongolai, Jums net neteko girdėti, tikriausiai kaip ir apie badaujančius prie prezidentūros, tiesa, jau išvaikytus.
        Jūs tiesiog nesuvokiate kaip mėgdžiojate viešojoje žiniasklaidoje gautas žinias, kurios įrėdytos liberal – marksizmu, o kad suvoktumėte gaunamą žinių srautą, turite būti gerai susipažinęs su Sokrato, Platono ir Aristotelio darbais vien tam, kad galėtumėte savarankiškai mąstyti, daryti išvadas, nenugrimsti į kažkurio -izmo liūną.
        “Kokie banksteriai rėmė Lietuvos Nepriklausomybę (1918, o kad ir 1990)?”
        Patikėkite, jie buvo, yra ir bus.

        • S:

          Nepaisant to, kad mūsų požiūriai kai kur nesutampa, aš visai nenoriu pyktis. Daug teisybės rašai, o Katalonijos klausimas ar kažkokie nedaug besiskiriantys vertinimai, pagaliau, yra smulkmenos. Pvz., karalius Solomonas man ne autoritetas, bet pasakė teisingus žodžius (na, iš dalies), jais galima naudotis. Apie uigūrus žinau, bet tik tiek kad jų nepriklausomybės judėjimo vėliava lygiai tokia pati kaip Turkijos, su islamo ženklais, išskyrus spalvą. Pritariu, kad uigurų smaugimas blogai, gali būt panašiai kaip Tibetas. Viešinimas daug kur nepakenktų. Apie badaujančius girdėjau, vėlgi nedaug. Dėl banksterių, tai kad jie buvo ir yra aš nesiginčiju. Tik jie rėmė ne Lietuvos Nepriklausomybę. Ką jie galėjo remti, tai tas viršūnėles (buvę komunistai, konservų Landsbergio šaika ir kt.), kurios užėmė vadovaujančias pareigas, ir paskui nukreipė Lietuvą jau į kitą priklausomybę. Tokiu būdu jie panaudojo išdavikus su patirtim ir jau esamu “geru” įdirbiu. Aš viešosios žiniasklaidos nebeskaitau ir nebežiūriu jau gana ilgą laiką. Tiesa, paklausau kartais važiuodamas propagandinio radijo žinių, dažnai susinervinu, ir tiek. 🙂 Ką mes turim padaryt, tai nustot kautis interneto pasisakymais.

          Kur vis dėlto esi neteisus, tai kad visi aplinkui turi privalomai viską išmanyt. Na, negali paprastas žmogus būti GERAI susipažinęs su Sokratu, Platonu ir Aristoteliu. Aš mokiausiu apie juos ir esu susipažinęs, bet jokiu būdu ne pakankamai “gerai”. Lietuvos žmonėms reiktų tikrų žinių šaltinio, kuris kasdien pateiktų viso pasaulio įvykius, kurie svarbūs Lietuvių tautai ir baltąjai rasei (Vakarų civilizacijos pagrindui). Taip pat reikia paprastai paaiškinti, kodėl jie svarbūs, tarkim iš lietuviškos “Lietuva-lietuviams” pasaulėžiūros pusės. Tai turi būti nukreipta į jaunimą, paliečiant jiems dabar įdomias temas. Be to, turi būti gyvenimo prasmės klausimai, ir taip toliau. Pas mus nėra tokių žiniasklaidos šaltinių. Alkas apie pasaulio įvykius beveik nerašo, Propatria tik vieną kitą žinią. Respublika parašo apie pačius pagrindinius, bet daugiau tik nuotrupas. Dar priedo tie visi žiniasklaidos šaltiniai yra gana bailūs, kiekvienas turi trūkumų. Tai iš kur man, po velnių, žinoti kas ten dedasi kurioj pusėj? Aš pradėjau užsienio puslapius skaityt, angliškai (labiau nacionalistinius). O tai ką kitiem žmonėm daryt, kaip sužinot kažką tikro, mastyti savarankiškai? Ypač jaunimui, kuris juk yra Lietuvos ateitis.

          Mes turėtume galvot, ką mes galim padaryti patys. Aš su malonumu paskaičiau kitus pačio pasisakymus. Manau, Tau reiktų ne tik vien atsiliepimus po straipsniais rašinėt, o dirbt kažkokiam žinių puslapyje. Iš panašesnių tinklo puslapių apie pasaulio žinias yra Lebionkos “blogas”. Dar kažkokia Lidžita palyginti puikiai rašė, pastebėjau. Bet jie pavieniui neatsvers viešos žniasklaidos, be to, ir pas tą Lebionką yra tam tikrų trūkumų. Ta prasme, kad tai nėra taip paveiku, patrauklu ir įtikinama kaip galėtų būti. Tai tik toks klausimas man kilo: ar pats sugebėtum padirbėt pasaulio žinių apžvalgininku? Aš tada būčiau nuolatinis skaitytojas, beveik užtikrintai. 😉 Nieko nesiūlau, čia šiaip tik klausimas Tamstai. Turbūt kiekvienas mūsų turim pagalvot, kuo galėtume Lietuvai padėti asmeniškai, mūsų vaikų labui. Noriu pabaigt geriausiais linkėjimais, nepraraskite įkvėpimo!

  12. žmogiškasis faktorius:

    Jau kelinta diena nebegaliu įkelti komentarų Respublikoje, todėl pabandysiu perkelti čia. Įdomu, ar yra , šiam veikėjui, akiplėšiškumo ribos? Jis pažeidinėja viską kas tik įmanoma. Priimtojo referndumo įstatymo priėmimo tvarka pažeidė netgi pačios Katalonijos įstatymus. Tokios svarbos įstatymui priimti reikalinga dvi trečiosios parlamentarų balsų. Į kokius rėmus gali įtilpti referendumo rezultatas kuris skaičiuojamas nuo atėjusių balsuoti skaičiaus, bet ne nuo balso teisę turinčiųjų skaičiaus? Tai jei būtų atėję šimtas ir penkiasdešimt vienas pasisakytų už, tai irgi reikštų pergalę? Kad tokius fokusus išdarinėti, reikia turėti labai, labai stiprų užnugarį. Dar viena mažai žinoma įdomybė. Karlas ketina, vietinę policiją – mossos d’esquadra apginkluoti karo ginkluote. Mėgstantiems Palyginti Lietuvą su Katalonija: Jai Lietuva būtų išsidirbinėjusi net ir maža dalimi to ką matome Katalonijoje, iš jos būtų likę tik šlapia vieta. Lietuva nepažeidė net ir TSRS įstatymų, pasinaudojo esančiomis nišomis įstatymuose ir aplenkė jų redagavimą.

    • S:

      Bet tai atėjo ne šimtas balsuot? Galim paskaičiuot. 2,26 milijono balsų suskaičiavo, iš jų virš 2 milijonų už nepriklausomą Katalonijos respubliką. Dar apie 770 tūkst. balsų sugebėjo atimt ispanų policija. Tai jau gaunasi, kad balsavo 3 milijonai iš 5,3 milijono galimų. Dauguma yra. Tada net jei tie visi ispanų paimti būtų balsavę prieš, tai vis tiek Nepriklausomybė laimi apie 2:1. O greičiausiai ir ten buvo 90% už, tada gaunasi kad už Nepriklausomybę balsavo dauguma nuo visų (2,7 mln. iš 5,3 mln.). Tai daugiau negu “Brexit’e” (38% nuo visų). Pagaliau parama ryškiai matosi gatvėse: (1) Barselonoj demonstracija palaikanti Nepriklausomybę po “bananų baliaus” – apie 700000; (2) ten pat po kelių dienų už vienybę su Ispanija – apie 350000 žmonių. Kaip neskaičiuok, gaunasi 2:1 už Nepriklausomą Katalonijos Respubliką. 😉

      Dėl akiplėšiškumo, tai dar klausimas kas didesni akiplėšos. Ispanai dabar pareiškė, kad nesiduos “šantažuojami”, nors katalonai prašo tik derybų. Ispanijos mąstymas aiškus: arba mes katalonus atlupam su bananais, iššaudom ir susodinam vadus po 15 metų kalėjimo, arba jie pasiduoda “mūsų teisei” ir tolesniam valdymui be jokių savo reikalavimų. O kai nei taip, nei kitaip nesigauna, tada rėkia “šantažas”. Tai skamba kaip juokingas beraščių riksmas, todėl Ispanija jau pralaimi.

      O pats žmogiškasis “faktoriau”, ar sau neatrodote juokingas? Kam patiks tokie “žmogiški” argumentai, kad privaloma laikykis Ispanijos įstatymų taip pat, kaip laikėmės TSRS įstatymų, o jei ne, tai iš katalonų “liks šlapia vieta”? Žinokite, šiais laikais gali paklausti tokio “faktoriaus”: “iš kokios pelkės tamsta išlindai”? 🙂

  13. Tvankstas:

    Labai geras paaiškinimas yra šiandienos dr. Lebionkos blogspot’e : ‘Kas finansuoja Katalonijos separatistus ?’, kai kuriuos dalykus esu anksčiau rašęs pasisakymuose, kai kas nauja, bet man žinoma, nes negali kad ir ‘paklodėse’ surašyti visų daugiabriauniškumų Katalonijos klausimuose.

    • S:

      Įdomus tas jo puslapis, aš ten net užsiskaičiau. 🙂 Taip, tas klausimas tikrai daugiabriaunis. Jeigu tvirtinti, kad Izraelis remia, tai “gali būti” dar nereiškia, kad taip yra. Be to, jei tai kerštas už jų išvarymą iš Ispanijos, Rekonkistą ar kažkas panašaus, tai tą gali padaryt tik aškenaziai. Bet išvarė ne juos, o Sefardus. Ir kaip rašo, kad persikėlė į Olandija, tai ten tik maža dalis. Dauguma persikėlė į Artimuosius Rytus ir pan., jų intelektas liko mažesnis, ir turi žymiai mažiau įtakos, negu aškenaziai. Todėl reiktų labai giliai knisti 15 a., kokie tų grupių santykiai, ir pan. Bet taip, visko gali būt, pagyvensim pamatysim.

  14. Kemblys:

    Blogiausia būna kai užmojai sustabdomi……………………

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *