Kaip filologai galėtų padėti informatikams? (programa) (0)

Konferencijos rengėjų nuotr.

Konferencijos rengėjų nuotr.

Rugsėjo 29 d. 9 val. Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g 5, Vilnius) vyks 24-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“, atversianti kalbos kelio į informacinių technologijų pasaulį problemas ir ateitį. Konferencija kviečia drąsiai įsitraukti į diskusijas tiek įvairių sričių tyrėjus, tiek informacinių technologijų kūrėjus, tiek visus kalbos vartotojus, kuriems rūpi kitoks požiūris į kalbą, svarbi kalbos ateitis, plėtra ir sąsajų su informacinių technologijų pasauliu galimybės bei reikšmė skaitmeninėje rinkoje.

Robotai jau šneka lietuvių kalba

Šiandien, įsivyravus informacinių technologijų ir sumanių mechanizmų civilizacijai, kalba, kaip ir visa kita, privalėjo prisitaikyti ir tapti skaitmeninės erdvės dalimi. Tačiau, ko gero, kompiuterių civilizacija, kaip ir kažkada žmonių, be kalbos nebūtų suklestėjusi. Ir, ko gero, tik todėl, kad šiandien kompiuteriai ir žmonės susikalba, technologijų pasaulis vystosi toliau ir galima kalbėti apie plėtros galimybes ir iššūkius.

24-oji J. Jablonskio konferencija skiriama skaitmeniniams kalbos ištekliams neatsitiktinai. Kaip teigia konferencijos idėjos ir temos autorė, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė, kalbos skaitmeninimo srityje jau iš tiesų yra nemažai nuveikta. 2015 metais buvo baigtas vienas lietuvių kalbos skaitmeninimo projektų etapas, kurio metu informacinių technologijų specialistų, lietuvių kalbos filologų ir inžinierių pajėgos sistemingai vykdė lietuvių kalba valdomų paslaugų kūrimo ir jų panaudojimo plėtros darbus. Sukurti produktai domina žmones, suinteresuotos organizacijos ieško būdų, kaip kalbos išteklius pritaikyti savo poreikiams, verslui ir technologijų pasauliui. Nepaisant to, lietuvių kalba, būdama nekomercine ir sudėtingos struktūros, keliaudama į skaitmeninį pasaulį susiduria su nemažai kliūčių. Tad šiuo metu jau yra pasiruošta naujam projektų etapui: esamų išteklių plėtrai, problemų sprendimui, naujų paslaugų kūrimui.

Kalbos lygybės problema skaitmeniniame amžiuje

Siekdami atskleisti požiūrį iš šalies į lietuvių kalbos skaitmeniniame pasaulyje problemas, konferencijos organizatoriai pakvietė dalyvauti ispanų mokslininką Rafaelį Riverrą. Europos Parlamento užsakymu R. Riverra, bendradarbiaudamas su kitais ispanų tyrėjais ir Europos kalbos technologijų bendruomene, parengė išsamią studiją „Kalbos lygybė skaitmeniniame amžiuje“, kuri vėliau Europos Parlamento nario, Nepriklausomybės akto signataro Algirdo Saudargo iniciatyva buvo papildyta „Gimtosios kalbos projektu“. Kalbos lygybės principu siekiama, kad kiekviena tauta su savo kalba būtų lygios, pavyzdžiui, kad informacinių technologijų pasaulyje visą informaciją galėtume pasiekti savo gimtąja kalba.

Konferencijos metu R. Rivera (Riverra) išsamiau kalbės apie rimtas kalbines kliūtis, kurios neleidžia Europos piliečiams ir įmonėms visapusiškai pasinaudoti integruotos Europos galimybėmis ir visa naudinga informacija. Kalbos barjerai ypač didelę įtaką daro ir tarptautinėms viešosioms paslaugoms, elektroninei prekybai, technologijų visose šalyse vystymuisi. Žinodamas, kad lietuvių kalba technologijų pasaulyje susiduria su kliūtimis, Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas konferencijoje kvies kalbinę bendruomenę diskutuoti, kokiu mastu tauta turi pati parengti savo gimtosios kalbos išteklius ir technologijas, o ką galima įsigyti jau pagamintą kitų kalbų pagrindu.

Konferencijos metu taip pat bus ieškoma atsakymų ir į daugelį kitų klausimų.

Kaip turėtų elgtis lietuviai, kad neišnyktų daugiau kaip 7 milijardų rašančiųjų ir šnekančiųjų žmonių bei ateinančių išmaniųjų mašinų okeane? Kokios naujausios balso sinteze grįstos paslaugos puikiai naudojamos kasdien ir kokios galėtų atsirasti artimiausioje ateityje? Kokias numatoma sukurti naujas lietuvių šneka valdomas paslaugas mobiliajai elektroninei terpei – išmaniesiems mobiliesiems telefonams, planšetėms, išmaniesiems laikrodžiams, robotams? Kokie dar likę neišspręsti uždaviniai ir kaip filologai galėtų padėti informatikams juos spręsti? O ar jau girdėjote apie neuronines mašininio vertimo sistemas, kurios kartais verčia geriau už vidutinišką vertėją?

Mūsų dienų lūkesčiai ir Jonas Jablonskis

Jonas Jablonskis (1830–1903) – Lietuvos kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą, nuveikęs daug reikšmingų darbų lietuvių kalbai, kūręs iki šiol tebevartojamus naujus žodžius. Jono Jablonskio vardu pavadinta mokslinė konferencija nuo 1993 m. rengiama kiekvieną rudenį.

Kaip teigia Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolantos Zabarskaitė, dar nė vienais metais šios konferencijos tema nebuvo tokia šiuolaikiška, atliepianti naujausius informacinės visuomenės poreikius. Kartu, regis, konferencijos sumanymas – aptarti kalbų ir skaitmeninių technologijų sandūroje kylančias problemas, su kuriomis susiduriama plėtojant įvairių kalbų skaitmeninius išteklius – turėtų būti kiek atsijęs nuo paties Jono Jablonskio, prieš šimtmetį stovėjusio prie bendrinės lietuvių kalbos ištakų. Tačiau šio kalbininko siekis sukurti sistemišką, patikimą, patogią kalbos atmainą visai lietuviškai kalbančiai bendruomenei, išlaikant glaudų ryšį su gyvąja žmonių kalba, yra ir mūsų dienų lūkesčiai bei Jablonskio siekių ir darbų tęsinys. Šiandien šie darbai įgauna modernų skaitmeninį pavidalą ir atveria galimybes į lietuvių kalbą pažvelgti nauju žvilgsniu, ją toliau plėtoti ir atnaujinti.“

Susipažinti su išsamia konferencijos programa galite čia.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Mokslas, Technika ir technologijos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *