Vengrija: „ES „žagina“ savo pačios įstatymus ir vertybes“ (3)

civitas.org.uk nuotr.

Rugsėjo 5 dieną Europos Sąjunga buvo apkaltinta savų vertybių „žaginimu“, kai jos aukščiausias teismas priėmė sprendimą, jog šalys turėtų būti verčiamos priimti pabėgėlius pagal perkraustymo planą. Vis aštrėjančiame ginče dėl migracijos politikos, Briuselis pagrasino sankcijomis bausti bet kurias nurodymų atsisakančias klausyti šalis nares, po to, kai Europos Teisingumo Teismas atmetė skundą dėl šių taisyklių.

Tačiau perspėjimas buvo su įtūžių pasitiktas sistemai prieštaravusiose Rytų Europos šalyse, taip tik dar labiau paryškinant didėjančius nesutarimus dėl tvarkymosi su besitęsiančia migracijos krize.

Sprendimas buvo priimtas po to, kai Vengrija ir Slovakija kreipėsi į ETT, prašydamos anuliuoti ES sprendimą išskirstyti 120 tūkst. Italijoje ir Graikijoje atsidūrusių pabėgėlių, pačiame pabėgėlių į Europą antplūdžio įkarštyje 2015 metais.

Vengrija apkaltino Liuksemburgo teismą politiškai grįsto, „šokiruojančio ir neatsakingo“ sprendimo priėmimu. Šalies užsienio reikalų ministras Peteris Šijarto (Peter Szijjarto)pasakė: „Politika išžagino Europos teisę ir europietiškas vertybes.“ „Šis sprendimas praktiškai ir atvirai legitimuoja ES galios viršenybę šalių narių atžvilgiu.“

Nors Briuselis viliasi, jog iki šiol bendradarbiauti nelinkusios šalys priims pabėgėlius per kelias ateinančias savaites, p. Šijarto užbėgo tokiems lūkesčiams už akių ir stojo į nuožmią akistatą, teigdamas, jog sprendimui bus priešinamasi „visomis teisėtomis priemonėmis“. Jis pridūrė: „Tikroji kova dar tik prasideda.“

Vengrijos sprendimas nepriimti nė vieno pabėgėlio yra dalis jos griežtos atsakomosios politikos krizės akivaizdoje; ta pati politika sąlygojo elektros srove apsaugotos tvoros statybas šalies pasienyje.

Toks pareiškimas buvo išsakytas po kelis mėnesius trukusių politinių ginčų tarp Rytų Europos šalių ir Briuselio, kilus nepasitenkinimui dėl krizės valdymo. Nors Briuselis tvirtino, jog toks veiksmas yra būtinas siekiant susitvarkyti su 1,6 milijonu žmonių, nuo 2014 m. atvykusių į Graikiją ir Italiją, minėtos šalys tikina, jog tai nėra jų atsakomybė. Jos taip pat teigia, jog savo sienų atvėrimas pabėgėliams ir migrantams iš karo nustekentų šalių, tokių kaip Sirija, sukels jose terorizmo grėsmę.

Kadangi Jungtinė Karalystė turi autonomiją ES taisyklių dėl prieglobsčio teikimo atžvilgiu, ji nusprendė neprisidėti prie šio plano.

Beata Šidlo (Beata Szydlo), Lenkijos ministrė pirmininkė, pasakė: „Mes numatėme tokį sprendimą, tačiau tai nepakeičia Lenkijos vyriausybės pozicijos dėl migracijos politikos.“ Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robert Fico) teigė, jog jo vyriausybė „pilnai gerbia Teismo sprendimą“, tačiau pridūrė, jog nustatytos kvotos buvo „politiškai neteisingos“.

ETT sprendime dėstoma: „Teismas atmeta Slovakijos ir Vengrijos skundą dėl laikinojo mechanizmo privalomam prieglobsčio siekėjų perkraustymui.“ Šis mechanizmas reikšmingai prisideda prie Graikijos ir Italijos įgalinimo susitvarkyti su 2015 m. migracijos krizės padariniais ir yra proporcingas.“

ES komisaras migracijos klausimais Dimitris Avramopoulos teigė, jog Teismo sprendimas yra proga užbaigti vidaus nesutarimus tarp šalių narių. Nepaisant to, jis taip pat pareiškė, jog prisidėti prie plano įgyvendinimo atsisakiusios šalys galės būti traukiamos ETT svarstymui, ir galimai baudžiamos didelėmis baudomis už ES įstatymų laužymą. „Metas susivienyti ir parodyti pilną solidarumą“, – sakė p. Avramopoulos. „Durys lieka atviros, ir mes turėtume įtikinti visas šalis nares laikytis savų įsipareigojimų.“

Versta iš www.dailymail.co.uk