Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis? (3)

Dr. Milena Medineckienė | Rengėjų nuotr.

Dažnai Lietuvos mokslininkas įsivaizduojamas kaip labai ribotas žmogus – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio, praradęs ryšį su aplinkiniu pasauliu.

Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikras? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad būtų prasklaidytas įsigalėjęs požiūris, buvo pakalbinta Lietuvos jaunųjų

mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Mileną Medineckienę, kuri papasakojo, koks yra šiuolaikinis mokslininkas(-ė) ir kokios jo(s) darbo galimybės.

„Visų pirma, jaunasis mokslininkas (-ė) – tai veiklus ir ieškantis naujų galimybių ne tik mokslinių darbų rašyme – tad jis(ji) laiką leidžia tikrai ne vien bibliotekose – sutiksime jį(ją) įvairiose paskaitose, posėdžiuose, dalyvaujant įvairiuose sumanymuose – ten kur kuriama vertė, priimami svarbūs sprendimai Lietuvos mokslo ateičiai,“- sakė Dr. Milena Medineckienė.

Be to, jaunieji mokslininkai išties veiklūs – jie rengia įvairias išvykas, mokymus, stovyklas moksleiviams. Taip pat dalijasi gerąja patirtimi, dirbdami su bendraminčiais – panašiomis sąjungomis – užsienyje. Be to, palaiko glaudžius ryšius su stambiomis įmonėmis, verslininkais, kuriems gali būti svarbūs ir naudingi praktiškai pritaikomi mokslinių darbų rezultatai.

Darbas Lietuvoje ar užsienyje?  

Sustabarėjęs aukštojo mokslo pertvarkymas, itin skurdūs ne vien mokytojų, bet ir dėstytojų atlyginimai – verčia dažną mokslininką susimąstyti apie darbą užsienyje. Tačiau prošvaisčių jauniesiems mokslininkams Lietuvoje visgi yra, o svarbiausia, kad – daug galimybių išnaudoti įgytus gebėjimus ir sužibėti savo šalyje.

Kaip teigė dr. Milena Medineckienė, galimybių jaunam mokslininkui Lietuvoje išties daug. „Apstu įvairių programų, sumanymų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurie leidžia tęsti, plėtoti mokslinius tyrimus, susipažinti su naujomis kultūromis, užmegzti ryšius su mokslininkais visame pasaulyje – tereikia domėtis ir nebijoti žengti iš už saugios zonos ribų.“

Vienas iš būdų mokslininkams sulaukti pripažinimo – tai Geriausių mokslinių darbų varžytuvės, kuriose, kasmet skatinami dalyvauti visuose mokslo srityse, doktorantūros darbus rašantys mokslininkai.

„Sumanymu siekiama skatinti doktorantus ruošti aukšto lygio mokslinius darbus, kurie pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, skatinti visuomeninį ir mokslinį bendradarbiavimą, skatinti Lietuvos mokslininkus vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą,“ – sakė dr. Milena Medineckienė.

Apie ką rašo jaunieji mokslininkai?

Geriausių mokslinių darbų autorius renka ir vertina komisija, sudaryta iš nepriklausomų ekspertų. Ir čia verda ne ką mažesnės kovos, ne tik tarp jaunų mokslo daktarų, bet ir tarp aukštojo mokslo įstaigų.

Šiais metais, į geriausiųjų gretas pateko 11 mokslinių darbų – tai Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Kauno Technologijos Universiteto, Vytauto Didžiojo Universiteto, Klaipėdos Universiteto, bei  Lietuvių kalbos instituto jaunųjų mokslininkų darbai.

Pasak dr. Medineckienės, jaunieji mokslininkai nagrinėja išties įdomias ir labai skirtingas sritis. Štai humanitarinių ir socialinių mokslo sričių darbų temos pavyzdžiai: rašoma apie asmeninių ir organizacinių vertybių varžymosi stiprinimą; kitame darbe nagrinėjama vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų laikų koklininkystė Klaipėdoje – inovacijų ir kultūrinių papročių persipynimas bei daugelis kitų temų.

Fizinių, technologinių, biomedicinos ir žemės ūkio mokslo sričių temos, skamba dar neįprasčiau. Pavyzdžiui, „Terahercinių vaizdų užrašymo matricos, veikiančios kambario temperatūroje“ arba „Kompaktiško spektroskopinio terahercinio vaizdinimo sprendimai, naudojant GaAs/AlGaAs ir InGaAs puslaidininkinius nanodarinius“.

Iš vienuolikos apdovanotų, bus atrinkti du geriausi 2016 metų darbai. Kas nugalės varžybas ir kurie darbai bus pripažinti geriausiais, sužinosime rudenį vyksiančiame renginyje, Prezidentūroje, kur nugalėtojai bus apdovanoti pačios Ekselencijos Prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Save

Save

Kategorijos: Mokslas, Mokslo darbai, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Pikc:

    Lietuvių kalboje nėra reikalo kopijuoti angliškos “mados” ir būtinai kišti abiejų giminių įvardžius ir galūnes – ir nenatūralu, ir tekstas perkraunamas.

  2. Mokslo vaisiai (jei jis “nehumanišku-nehumanitarišku” pagrindu, – vien ANT NAUDOS vedinas) gali būti l.l.kartūs:

    (1853 m. Ignaco Łukaševičiaus tyrimų veiklos proveržio laikotarpis. Per šį laiką, dirbdamas su Janu Zahu dėl naftos distiliacijos, jis gavo apšvietimo žibalą, kartu su Adamu Bratkowskiu jis taip pat pastatė pirmąją žibalinę lempą…”
    IR PRASIDĖJO – Džiną buv. LDK paveldo plotuose išleidom į paviršių!!!

    “The year 1853 was a breakthrough period in the research activities of Łukasiewicz. In this period of time, while working with Jan Zah on destilation of oil he not only obtained lighting kerosene, but together with Adam Bratkowski he also constructed the first oil lamp which was first used at Mikolasch’s pharmacy in March 1853. Public lighting of kerosene lamps in the Lvov hospital on July, 31, 1853 was generally recognized as the beginning of the national oil industry. That day Łukasiewicz, his collaborator pharmacist Jan Zah and Adam Bratkowski – the main constructor of the lamp, entered the annals of the Polish and the world petroleum industry. Besides, the Love hospital bought 500 kilos of kerosene from themwhich in fact was the first kerosene transaction in the world.”

    Ir da-bar sėkminga nesėkmingo LDK paveldo (po Liublino unijos sunykus bendrai Dviejų Tautų Valstybei 1795 m.)
    žemių gelmėse išgauto pirmojo žibalo sklaida …T V O S K I A ant mūsų – per labiausiai Kiniją su JAV,
    ir mus pačius (ES “gamtos teriotojus”) …ant mūsų pačių CO2 vėzdu, žudo, teršia naikina – visai “nehumaniškai”

    Todėl mokslo siekis, per Teisę, per “humaniškojo” mokslo grąžą – apsivalyt ir i š l i k t pamėginti. Bent. Išgyvent…
    Labai labai silpni mūsų jaunieji teisininkai, o tai jau bėda, didelė bėda. Vienas D. Žalimas
    pats “patempt” nei Teisės, nei Mokslų, nei Konstitucijos (be studentų su dėstytojais valios)
    nevalios.

    Taip ir nepasimokę būsim iš “kierosininko” – LDK žemių pavelde naftą rafinuot pradėjusio klaidų ir
    vargsim-dusim su tapačia K.Simonavičiaus pažangiausia technologine “nuožangą” į kosmosus.
    Bet ar kam tai svarbu. Kam (tas paveldas nagrinėt, prisimint)?

    99,5 metų Antram Lietuvos Valstybingumui sugrįžus (ką tik);
    p r a s i d e d a gerb. mokslininkai ir visuomenininkai
    2017-08-17 / 2018-08-16 Mūsų Valstybės atkūrimo
    100-mečio a b e j i pusmečiai.

    Gal jau tuo neabejodami – kursime IR ŠVĘSIM!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *