Prie Tautininkų sąjungos prisijungė Respublikonų partija (4)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Birželio 27 d. Teisingumo ministerija (TM) išplatino pranešimą, kad prie Tautininkų sąjungos (TS) prisijungė Respublikonų partija (RP), vienijanti beveik 1 300 narių. TM patvirtino šių partijų reorganizavimui skirtų dokumentų tikrumą. Dabar ši politinė partija vadinsis Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS).

Respublikonų partija neatitiko Politinių partijų įstatymo reikalavimo – savo gretose turėti ne mažiau kaip 2000 narių, todėl nusprendė susijungti su TS. Vasario  24 d.  vykusiame neeiliniame suvažiavime buvo priimtas sprendimą dėl partijos pertvarkymo – prisijungti prie Tautininkų sąjungos pagal suvažiavimo patvirtintas sąlygas.

RP buvo įkurta 1990 m. 2012 m. RP pirmininku išrinktas Valdemaras Valkiūnas. 2015 m. RP sąrašas „Už ateities Biržus“ laimėjo rinkimus Biržų rajone ir iškovojo 8 vietas rajono savivaldybės taryboje. Mandatus iškovojo Valdemaras Valkiūnas (išrinktas meru), Ramunė Čigienė, Arūnas Butėnas, Sigutis Štrėmas, Danutė Martinkėnienė, Vilius Trečiokas, Mindaugas Balčiūnas, Linas Vaitkevičius.

Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS, taip partija vadinosi – 1924–1940 m., 1989–2008 m. , o nuo 2011 m. iki 2015 m. vadinosi Tautininkų sąjunga) dešinioji Lietuvos politinė partija. 2008 m. TS buvo prisijungusi ir veikė kaip Tėvynės sąjungos Tautininkų frakcija. 2011 m. TS-LKD Tautininkų frakcijos konferencija nutraukė Tautininkų frakcijos veiklą ir atkurė Tautininkų sąjungą.

LTS ištakos siekia „Varpo“ laikraščio leidėjų grupę veikusią XIX a. pabaigoje. 1916–1917 m. buvo įkurta Tautos pažangos partiją, kuri 1924 m. rugpjūčio 17-19 d. vykusioje konferencijoje, susivienijusi su Lietuvos žemdirbių sąjunga ir tapo Lietuvių tautininkų sąjunga. Pirmuoju LTS vadovu buvo išrinktas prof. Vincas Krėvė-Mickevičius (1924-1925). 1925–1926 m. LTS pirmininku buvo Antanas Smetona. Po 1926 m. perversmo LTS vadovui vėl tapo šalies prezidentu LTS kartu su krikščionimis demokratais suformavo vyriausybę.

1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, tautininkų partija buvo uždrausta, o jos žymesni nariai represuoti.

1989 m. kovo 14 d. Lietuvių tautininkų sąjungą liaudies dainų klube „Raskila“ atkūrė Rimantas Matulis, o 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narių-sąjūdinininkų grupė susibūrė į Tautininkų frakciją. 1990 m. LTS pirmininku buvo išrinktas Antano Smetonos brolio Igno anūkas – Rimantas Smetona. 1990 m. vasario 23 d. tuometinė Lietuvos Ministrų Taryba Sąjungą įregistravo kaip politinę partiją.

1992 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėse apygardose buvo išrinkti: tautininkai Leonas Milčius bei Mečislovas Treinys, partijos rėmėjas, vėliau – narys Alvydas Baležentis, taip pat LTS sąraše dalyvavęs Nepriklausomybės partijos atstovas Kęstutis Skrebys.

1995 m. kovo 25 d. į Seimą buvo išrinktas vienmandatėje apygardoje laimėjęs R. Smetona.

1997 m. kovo 23 d. savivaldybių tarybų rinkimuose tautininkai laimėjo 23 savivaldybių tarybų narių vietas, iš kurių du tapo Akmenės ir Vilkaviškio rajonų merais.

2000 m. kovo mėn. rinkimuose į savivaldybių tarybas tarybų nariais išrinkti 13 tautininkų, o tautininkas Anicetas Lupeika vėl buvo išrinktas Akmenės rajono savivaldybės meru.

2002 m. gruodžio 22 d. savivaldybių tarybų rinkimuose Akmenės rajone LTS gavo daugiausiai balsų ir laimėjo 8 mandatus iš 25,. Tautininkas A. Lupeika vėl buvo perrinktas Akmenės meru. Vilkaviškio rajone tautininkai tuomet gavo 3 mandatus iš 27.

2017 m. Tautininkų sąjungos pirmininku buvo išrinktas Sakals Gorodecks, kuris ir liko reorganizuotos sąjungos –LTRS pirmininku. LTRS vicepirminikais išrinkti V. Valkiūnas, Gediminas Navaitis ir Marijus Čekavičius.

Visos prie Tautininkų sąjungos prisijungusios Respublikonų partijos teisės ir pareigos po reorganizacijos perėjo LTRS, kuri dabar vienija 3 416 narių.

Lietuvoje yra įregistruotos 37 politinės partijos, iš jų 23 partijos dalyvauja politiniame gyvenime ir 2 kartus per metus teikia narių sąrašus Teisingumo ministerijai. Trys partijos turi likviduojamo arba pertvarkomo juridinio asmens statusą, 11 partijų inicijuojamas likvidavimas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

Šiuo metu Lietuvos politinių partijų nariais yra daugiau kaip 122 tūkst. asmenų.