Laisvės karys. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. | Vyčio paramos fondo nuotr.
Gegužės 24 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų komisija susipažino su Vyčio paminklo projekto Lukiškių aikštėje įgyvendinimo klausimais.
Posėdyje dalyvavęs Vyčio paramos fondo pavaduotojas Vilius Kavaliauskas padėkojo komisijos nariams už išsakytą nuomonę ir Seime inicijuotą rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, kuri buvo priimta 2017 m. gegužės 2 d., tačiau dar nepanaikino iškylančių nesklandumų. Nerandama bendros kalbos su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija. Be to, iš atnaujintos „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos“, buvo apskritai išbrauktas Lukiškių aikštės sutvarkymo planas.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. Dar 1999 m. vasario 11 d. priimtame Seimo nutarime Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų įtvirtinta nuostata, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Būtent Vytis taptų centriniu akcentu, įamžinant Lietuvos laisvės kovotojus ir atspindint Laisvės kovų istoriją. Vyčio paramos fondas tiki, kad tai realiai bus pradėta įgyvendinti.
Konkurse dalyvavo geriausi Lietuvos menininkai. Nugalėtoju buvo pripažintas Nacionalinės premijos laimėtojo Arūno Sakalausko darbas „Laisvės karys“. Gali būti, kad įgyvendinti bus ir kiti konkurso darbai, nes jais domisi Kauno, Pasvalio, Biržų, Trakų savivaldybės. Konkurso modeliai buvo pristatyti ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Fondas konkurso organizavimui išleido 25 tūkstančius eurų.
Vyčio paramos fondas pakėlė žmones pilietiniam aktyvumui padovanoti reikšmingą dovaną savo valstybės sukakčiai, pabrėžė būtinybę pagerbti visų laikų kovotojus už Lietuvos laisvę ir galų gale sutvarkyti valstybei prestižine skelbiamą, tačiau beviltiškai apleistą Lukiškių aikštę. Buvo paskelbta lėšų kaupimo skulptūrai akcija. Rėmėjų sąraše – nemažai garsių Lietuvos žmonių pavardžių, tačiau fondas negali rinkti lėšų iš verslo įmonių, kol dar negautas leidimas statyti.
Komisijos nariai nutarė šį klausimą aptarti su Ministru Pirmininku ir Seimo vadovybe bei Vilniaus miesto meru.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Seimo komisija pritarė Vyčio paminklo pastatymui Lukiškių aikštėje
- Kultūros komitetas nagrinėjo Vyčio paramos fondo iniciatyvą
- Seimo komisijoje – vėl paminklo Lukiškių aikštėje klausimas
- Kultūros ministerija surengs Lukiškių aikštės paminklo projektų aptarimą (video)
- Siūloma Vyriausybei atnaujinti darbo grupę Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymui
- Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo
- Per Vėlines virš Lukiškių aikštės Vilniuje iškilo milžiniška Vyčio vėliava (nuotraukos)
- Milžiniška Vyčio vėliava grįžta į Lukiškių aikštę
- „Aktualus interviu“: V. Kavaliauskas apie Vyčio skulptūrą Vilniaus Lukiškių aikštėje
- Lukiškių aikštėje siūloma pastatyti kovų už Lietuvos laisvę ženklą
- A.Karalius. Laisvės pirkimas su varovais: Kultūros ministerija tyčiojasi iš autorių (nuotraukos)
- Visuomenininkai Lukiškių aikštėje nori matyti Vytį, o ne „Tautos dvasią“
- Nepaisydami Vilniaus mero nepritarimo visuomenininkai gamins paminklą Vyčiui (video)
- Pasirašyta sutartis dėl Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų
- Po Lukiškių aikšte bus požeminė automobilių stovėjimo aikštelė
- Lukiškių aikštės sutvarkymui – svarbiausias dėmesys?
- Lukiškių aikštė – jau pakeliui į naują gyvenimą
- Po Lukiškių aikšte ateityje galėtų atsirasti automobilių stovėjimo aikštelė
- Pagal įstatymus kultūrai Kultūros ministerija negali skirti nė lito
- Nuspręsta kas stovės Vilniaus Lukiškių aikštėje?
Simbolis turi būti lekiantis,”skriejantis”.Gal
Toks paminklas netinkamas, nes išreiškia staigų stabdymą, po kurio dažniausiai seka -kritimas nuo žirgo.Reikia Vyčio, kaip Čiurlionio paveiksle, tuomet-tauta gyvuos ir lėks , skris į ateitį
Reikalinga paminklą papildyti iki kompozicijos, kurioje matytųsi raitelio baidomos dvigalvės ir viengalvės vištos… Dabar atrodo, kad stabdo žirgą tarsi gražią paną būtų pamatęs…
Peržiūrėjus straipsnyje “Pasiūlyti Vyčio paminklo modeliai Lukiškių aikštei (nuotraukos)” patalpintas foto: už A. Sakalausko “Laisvės karį” kol kas geresnio varianto, turbūt, nėra. Mat dalis kitų – karikatūriški. O kurie vis dėlto nekarikatūriški, tai lyginant su A. Sakalausko darbu, jiems trūksta plastikos, išraiškingumo, tikroviškumo. Sakyčiau, kai kurie netgi suprimityvinti. Tačiau svarbiausia, mano subjektyvia nuomone, A. Sakalausko kūrinys turi daugiau karingumo ir didingumo. Neįsivaizduoju, kad kas nors galėtų dar ką nors vertingesnio pasiūlyti.
taip, šitas variantas tikrai neblogas (ypač palyginus su kitais) – tik, mano galva, čia labiau ne tiek Vytis, kiek “improvizacija Vyčio tema”. Man “arčiau dūšios” vis dėlto būtų tikras Vytis, naudotas nepriklausomoje Lietuvoje.
Pati ideja Vyciui paminkla statyti- nuostabi. Tikrai butinas jis, bet … Nuotraukoje pavaizduotas kazin ar tinkamiausias variantas. Daug kas pastebi, kad jis lyg stabdytu, lyg butu issigandes… Jis turi lekti, kaip lekdavo tikrieji senoves vyciai. Kazkas cia buvo imetes tarpukarini paminklo vaizda is senosios Varenos berods. Va ten- taip. Eiklus suoliuojantis raitelis, ne stabdantis o vejantis (priesa). Be to, kas gal ne maziau svarbu, nesuasmenintas, t.y. su minimaliais veido bruozais, kadangi Vytis negali sietis su tam tikra asmenybe (forma, tipazu). Jis turi buti kaip visos tautos eiklumo, drasos, narsos, slovingos praeities simbolis
Viena tik keista bėdelė – Vyčio ir Šventaragio slėnio dalies (vadinamos Lukiškių aikštės) suplakimas “piršlybomis”.
Kas “piršliai” – iš kur ir po kiek??
Čia juk atminties, pagarbos, – Laisvės memorialui sumanyta…
Negi VYTIS nebevertas savo vietos . Garbingiausios.