Gegužės 22 d., siekiant stiprinti dvišalį Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą, skatinti abiem šalims aktualių klausimų sprendimą, Žagarėje rengiamas Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės narių susitikimas su Latvijos Respublikos Saeimos Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės nariais. Susitikimo metu bus svarstomi branduolinės elektrinės Astrave, regioninės dujų rinkos, Rail Baltica projekto, Lietuvos ir Latvijos jūros sienos sutarties, Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės 100-mečio minėjimo ir kiti klausimai.
Renginyje taip pat numatoma aptarti glaudesnio pasienio regionų bendradarbiavimo aktualijas. Susitikimo metu rengiama konferencija „Glaudesnis Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų bendradarbiavimas“, kurioje bus pristatyta LatLit bendradarbiavimo per sieną programos atstovai pristatys 2014–2020 m. finansinė perspektyva ir galimybės, Žagarės regioninio parko ir Tervetės gamtos parko atstovai pasidalins saugomų teritorijų, rekreacinių zonų vystymo ir bendradarbiavimo patirtimi.
Į susitikimą Žagarėje vyksta Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininkas Kęstutijos Masiulis, pirmininko pavaduotojas Algimatas Dambrava, grupės nariai Kęstutis Bartkevičius, Rima Baškienė, Vitalijus Gailius, Raimundas Martinėlis, Valerijus Simulikas, Audrys Šimas ir Povilas Urbšys.
Renginio programa
11–11.55 Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės ir Latvijos Respublikos Saeimos Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės susitikimas.
13.30–15.45 Konferencija „Glaudesnis Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų bendradarbiavimas“. Dalyvauja Lietuvos ir Latvijos parlamentų tarpparlamentinių ryšių grupių ambasadoriai, pasienio savivaldybių, pasienio valstybinių saugomų teritorijų atstovai.
13.30–13.45 Konferencijos atidarymas, sveikinimo žodžiai: Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininko Kęstučio Masiulio, Latvijos Respublikos Saeimos Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininko Romualdo Ražuko, Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Latvijoje Artūro Žurausko, Latvijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje Einario Semanio sveikinimai.
13.45–14.15 Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa 2014–2020: pažanga, projektai, galimybės. Latvijos Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos Vystymo departamento direktoriaus pavaduotoja Lyga Lacė, Latvijos Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos Vystymo departamento Lietuvos ir Latvijos programos padalinio vadovė Zanda Mangulė.
14.15 – 14.30 Diskusija.
15.00 – 15.45 Regioninių parkų vystymas: geroji patirtis. Latvijos valstybinių miškų Rekreacijos ir medžioklės direktorius Egilas Ozolas, Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.
15.45 – 16.00 Diskusija.
16.00 Konferencijos pabaiga.
Seimo 2012–2016 m. kadencijos metu Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės ir Latvijos Respublikos Saeimos Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės nariai buvo sutarę rengti vienos dienos trukmės susitikimus Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose. 2013 m. toks susitikimas vyko Joniškyje (Lietuva), 2014 m. – Rucavoje (Latvija), 2015 m. – Pakruojyje (Lietuva). 2017 m. vasario 3 d. susitikimo su Latvijos Respublikos Saeimos Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininku R. Ražuku metu nutarta tęsti tradiciją rengti tarpparlamentinių ryšių grupių susitikimus Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose.
Įvardijant Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų bendradarbiavimą per sieną tariama LatLit, tačiau vienos programos įvardijimui labiau pridera „Latuvos“ pavadinimas pagal abu kraštus jungiančio Latuvos upelio pavadinimą.
Kaip žinome Lietuvos pavadinimas kilo nuo socialinės grupės pavadinimo “leičiai”, lotyniškai “laeti”, tariama “laiti”. Prūsai Lietuvą ir vadino Laitava. Gali būti, kad Latvijos pavadinimas kilo ne nuo Latgala, bet nuo Laitgala. Taigi bendra valstybė turėtų vadintis Laituva.
Kas dėl “Rail Baltica”, tai parlamentarų susitikime keltinas protingesnis, naudingesnis jos projekto vystymo kelias, t.y. siūlyti Latvijai, kad pirmiausiai būtų tikslinga Baltijoms šalims už ES lėšas nusitiesti “Rail Baltica” atkarpą, jungiančią Vilnių-Rygą-Taliną ir ją naudoti susisiekimui tarp šalių, turizmo paslaugų šalyse vystymui, o kai už kiek laiko Helsinkis užsinorės – ją pratęsti į Šiaurės pusę ar kai Lenkija išsirangys – į Pietvkarių pusę. Pagaliau reikalinga veikti konkrečiau, kad tie susitikimai neliktų tuščiomis kalbomis.
Bendradarbiavimą būtina stiprinti,kažkodėl niekaip neišsprendžiamas Latvijos TV matomumo Lietuvoje klausimas.