Balandžio 10 d. Seimo narys Naglis Puteikis papildydamas pateiktą prašymą ginti viešąjį interesą, kurio sąskaita bandoma patenkinti privačius Dariaus Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus, paprašė Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atsižvelgti į Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) 2017 m. balandžio 7 d. pareikštą nepritarimą D. Nedzinsko ir Trakų raj. savivaldybės planuojamai plėtrai Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje bei šios komisijos darbuotojų parengtą pažymą.
Seimo narys N. Puteikis informavo, kad VKPK, kuri yra valstybės ekspertė ir patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais, jo ir visuomeninio judėjimo „Gelbėkim Trakus“ prašymu 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. posėdžiuose apsvarsčiusi Trakų senamiesčio teritorijos ribų keitimo ir planuojamos ūkinės plėtros klausimą (t. y., D. Nedzinsko planus rekonstruojant autobusų stotį pastatyti valstybinės žemės sklype „Rimi“ prekybos centrą ir kitus privačius komercinius objektus), bendru sutarimu priimtame nutarime įvertino šiuos plėtros planus kaip agresyvius ir prieštaraujančius paveldo išsaugojimui.
VKPK nutarime nurodyta: Planuojama rekonstruoti Trakų autobusų stotis patenka į Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio teritoriją. Šio draustinio tikslas yra išsaugoti, atkurti ir eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų urbanistinės struktūros ryšį su gamtine aplinka, jos elementų ir formų visuma.
Pasaulio kultūros paveldo vietų bei vietovių priežiūros gairės nurodo, kad intarpų statiniai (šiuolaikinė architektūra) turi atsižvelgti į istorinio konteksto formą: turėti ritmą, masę ir siluetą, atitinkantį vietos charakterį. Šių kriterijų neatitinkančios planuojamos statybos yra agresyvi fizinė ir destruktyvi regimoji svetimybė, pakeisianti ne tik urbanistinę, bet ir gamtinę senamiesčio aplinką. Numatomas erdviškai agresyvus užstatymas prieštarauja įsteigto nacionalinio parko koncepcijai, urbanistinio draustinio tikslams, Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatoms, Pasaulio kultūros paveldo vietų bei vietovių priežiūros gairėms.
Be to, VKPK nurodė, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių keitimas buvo atliktas ne dėl pasikeitusios ar planuojamos miesto plėtros strategijos, reikalingos visuomenei, bet tam, kad būtų įteisintos vieno konkretaus objekto statybos. Tokį, jau nebe pirmą kartą Lietuvos urbanistikoje pasitaikantį strateginio planavimo dokumento pakeitimą galima laikyti ydinga ir trumparegiška praktika.
Todėl VKPK kreipėsi į Vyriausybę, siūlydama įpareigoti Kultūros ministeriją, atsakingą už Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio apsaugą, pavesti jai pavaldžioms institucijoms nepritarti sprendimams, neatitinkantiems Trakų istorinio nacionalinio parko steigimo bei išsaugojimo tikslų bei darnios plėtros ir prieštaraujantiems Vyriausybės suformuluotai nuostatai – saugoti bei atkurti kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą.
Taip pat, reaguodama į ydingos ir trumparegiškos praktikos pavyzdžiu įvardintą Trakų m. bendrojo plano sprendinių pakeitimą, Valstybinė kultūros paveldo komisija pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją nustatyti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimo principus, atsižvelgiant į kultūros paveldo išsaugojimą ir visuomenės interesus.
Be to, Seimo narys N. Puteikis Generalinei prokuratūrai ir STT kaip papildomą medžiagą pateikė VKPK darbuotojų parengtą pažymą „Trakų senamiesčio teritorijos ribų keitimas ir planuojama ūkinė plėtra“. Šioje pažymoje, kuri buvo parengta išanalizavus faktines ir teisines aplinkybes, nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, 2016 m. vasario 9 d. aktu sumažinusi Trakų senamiesčio pietinę dalį, ir pats departamentas sudarė sąlygas vykdyti statybų plėtrą, nesuderinamą su Trakų istorinio nacionalinio parko bei Trakų senamiesčio draustinio išsaugojimo principais. Pažymoje rašoma:
Pirmoji vertinimo taryba, nepaisydama atliktų tyrimų išvadų, prieštaraudama visuotinai pripažintomis vertybėmis, nustatė, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis ties Lukos ir Totoriškių ežerų sąsmauka nėra vertinga ir tuo pagrindu pakeitė Trakų senamiesčio pietinės dalies ribas. Savo sprendimu Vertinimo taryba sudarė sąlygas statybų plėtrai Trakų senamiesčio draustinio pietinėje dalyje. Pirmoji vertinimo taryba, priešingai nei prieš tai Trakų senamiesčio vertingąsias savybes nustačiusi kita Vertinimo taryba, atsisakė pasinaudoti atliktų tyrimų medžiaga – „Trakų miesto centrinės dalies regeneracijos projektas. Architektūriniai-meniniai tyrimai. Trakų ežeryno ir miesto vaizdų apžvalgos galimybių analizė“ (Vilniaus apskrities archyvas, F1019, Ap.121, B4046). Šioje tyrimų medžiagoje nurodyti panoraminiai apžvalgos taškai, iš kurių pozicijų reikėtų atlikti vertinimą planuojant ūkinę plėtrą Trakų senamiesčio teritorijoje. Panoraminės nuotraukos, atliktos iš nurodytų apžvalgos taškų paneigtų Pirmosios vertinimo tarybos nuostatą, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis nėra senamiesčio vertingoji savybė. Tikėtina, kad dėl šios priežasties Pirmoji vertinimo taryba atsisakė minėtos tyrimų medžiagos.
Vertinimo tarybos akte pateikiamas šaltinių ir literatūros sąrašas, kurių pagrindu Vertinimo taryba priima atitinkamus sprendimus. Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas), atsakydamas į Valstybinės kultūros paveldo komisijos prašymą nurodyti Trakų senamiesčio ribų keitimo pagrindimą, 2017-03-23 raštu Nr. (1.23)2-655 informavo, kad Trakų senamiesčio teritorijos ribos apibrėžtos (pakeistos) vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 str. 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis, nes tyrimų duomenų ar šaltinių apie vertingąsias savybes neturėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Departamento nurodyta įstatyminė nuostata įpareigoja teritorijas apibrėžti vadovaujantis istorinių ar kitų tyrimų duomenimis. Ši nuostata nesuteikia teisės neatlikus tyrimų ir neturint tyrimų duomenų apibrėžti kultūros paveldo vertybių teritorijų ribų, tačiau Departamentas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, nustatė kitus teritorijų ribų nustatymo kriterijus, – tyrimų duomenų ar kitų šaltinių neturėjimas bei daiktinių teisių ribų nesutapimas. Atkreiptina, kad pastarasis kriterijus yra vienas iš kelių šalutinių, kuris taikomas tik įvykdžius pagrindinį kriterijų, t. y. atlikus tyrimus.
Kultūros paveldo departamento ir Vertinimo tarybos sprendimai sudarė prielaidas šiuo metu ginčo objektu tapusių ir abejonių sukėlusių teritorinio planavimo dokumentų bei ūkinės plėtros projekto atsiradimui.
Seimo narys N. Puteikis paprašė atsižvelgti į aukščiau pacituotus argumentus, priimant sprendimus dėl 2017 m. balandžio 6 d. pateikto prašymo atlikti tyrimą dėl nesąžiningos mainų sutarties, du įstatymus galimai pažeidžiančių, neteisėtai priimtų teisės aktų – tuometinio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio (dabar Seimo nario) 2016 m. birželio 15 d. įsakymo ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. akto – bei galimo viceministro Renaldo Augustinavičiaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant viešojo intereso sąskaita patenkinti privačius D. Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus.
