T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai? (33)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu karštai aptarinėjami Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio atrasti Vasario 16-osios akto originalai lietuvių ir vokiečių kalbomis tarsi ir nėra didelė sensacija turinio požiūriu – juk 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas yra gerai žinomas dokumentas, daugelio bemaž mintinai mokamas. Vis dėlto naujai surasti akto egzemplioriai šį tą patikslina ir mūsų žiniose apie patį dokumentą ir jo atsiradimo bei naudojimo aplinkybes, o taip pat leidžia šį bei tą pasakyti apie kitus, dar nežinomus egzempliorius.

Suprantama, kad daug kam netikėta buvo jau vien jo forma – šalia visiems žinomo ir įprasto mašinraštinio Vasario 16-osios akto egzemplioriaus atsiranda rankraštinis egzempliorius. Tai, žinoma, neliko nepastebėta ir jau susilaukė interpretacijų – nuo nemokšiško Alfredo Bumblausko pareiškimo, kad tai esąs tik „posėdžio protokolas ir viskas“, iki gan racionalaus Raimundo Lopatos pastebėjimo, kad surasto rankraščio ypatybės rodo, jog tai yra „originalų originalas“. R. Lopatos argumentai verti dėmesio: „Pirma, Lietuvos Taryba visuomet turėjo problemų su mašininkėmis, todėl dažnai rašydavo ranka, mašininkės kartais ateidavo, bet protokolavimas buvo labai prastas. Antra, kai matome mašinėle spaustą originalą, tai spausdinant buvo daromos klaidos. Tuomet būdavo taisoma ranka. Pavyzdžiui, buvo spausdintame variante buvo praleistas žodis „kaipo“. O pagal ką taisė? Pagal ranka parašytą tekstą“.

Vasario 16-osios akto originalas lietuvių kalba | www.facebook.com nuotr.

Vasario 16-osios akto originalas lietuvių kalba | www.facebook.com nuotr.

Visų pirma, reikėtų atsakyti į klausimą, kam skirti L. Mažylio surasti egzemplioriai? Saugojimo vieta Vokietijoje, o taip pat ir greta byloje esantis egzempliorius vokiečių kalba, tarsi neleistų abejoti, kad šis akto egzempliorius skirtas Vokietijos vyriausybei, kuri yra vienas iš pačiame akte nurodytų šio dokumento adresatų. Tačiau atidžiau pažiūrėję, matome, kad vieta, kuri akte buvo palikta valstybės pavadinimui įrašyti, šiuose egzemplioriuose kažkodėl palikta tuščia. Kaip tai galima paaiškinti?

Visų pirma atkreipkime dėmesį į tai, kas buvo šio akto adresatai. Jie nurodyti mažiausia trys: Lietuvos Taryba kreipiasi į „Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes“, nors trečiasis, konkrečiai neįvardytas adresatas („kitų valstybių vyriausybės“) iš tiesų gali išplėsti potencialių adresatų skaičių ir iki didesnio skaičiaus.

Antra, reikia atsakyti į klausimą, su kokių valstybių vyriausybėmis Lietuvos Taryba 1918 m. vasarį galėjo palaikyti kokius nors santykius? Atsakymas paprastas, bet jo reikia neišleisti iš akių – žinoma, tik su Vokietijos. Lietuva tuo metu buvo visiškai kontroliuojama vokiečių okupacinės valdžios, be kurios leidimo Lietuvos Taryba ne tik su kokiomis nors užsienio valstybėmis, bet ir su Lietuvos provincija negalėjo palaikyti ryšio.

Iš to seka paprasta išvada: visi Vasario 16-osios akte nurodyti adresatai, kiek jų bebūtų, šį aktą galėjo gauti tik per Vokietijos vyriausybę. Todėl ir egzemplioriai, skirti visiems potencialiems adresatams, turėjo būti perduoti Vokietijai, kuri toliau galėjo su jais elgtis savo nuožiūra – perduoti juos kam nors arba neperduoti.

Tuo metu Vokietija vedė derybas su neseniai valdžią užgrobusia bolševikine Rusijos vyriausybe dėl Bresto taikos, kuri buvo sudaryta 1918 m. kovo 3 d. Jeigu Rusijai skirtą egzempliorių Vokietija iš tiesų perdavė Rusijai, tai galėjo padaryti būtent šių derybų metu. Tokiu atveju jis galėtų būti saugomas kartu su Bresto taikos derybų dokumentais. Bet Vokietija galėjo to ir nepadaryti, nes ir pati apsisprendė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę tik kovo 23 d., ir tai ne Vasario 16-osios, o 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Tarybos nutarimo pagrindu.

Visgi, abejotina, ar Berlyne rastieji Vasario 16-osios akto egzemplioriai yra skirti Rusijai, nes juose neįrašytas ir Rusijos pavadinimas. Be to, tikėtina, kad Rusijai galėjo būti parengta ir rusiška šio akto versija, nes rusų kalba tikrai nesudarė problemų Lietuvos Tarybos nariams. Tad rastieji egzemplioriai galėjo būti skirti įteikti kuriai nors iš „kitų valstybių vyriausybių“, jei Vokietijai pasirodytų reikalinga juos kam nors dar įteikti.

Reikėtų atkreipti dėmesį į rastųjų egzempliorių fizinę būklę. Jie buvo sulankstyti, o lietuviškasis egzempliorius dar ir pastebimai apsitrynęs per sulenkimo linijas. Vargu, ar taip apsitrinti dokumentas galėjo vien tik perdavimo Vokietijos vyriausybei metu. Greičiausiai jis buvo nemažai vežiojamas Vokietijos diplomatų portfeliuose po įvairias derybas, kuriose galėjo iškilti Lietuvos statuso klausimas. Tai buvo koziris, kurį galima, esant reikalui, ištraukti ir parodyti kaip Lietuvos apsisprendimo įrodymą.

Lietuvos nepriklausomybės akto ekzempliorius, saugotas Lietuvoje (dingęs). Publikacija A. Šapokos redaguotoje Lietuvos istorijoje (1936).

Lietuvos nepriklausomybės akto ekzempliorius, saugotas Lietuvoje (dingęs). Publikacija A. Šapokos redaguotoje Lietuvos istorijoje (1936).

Pabaigai grįžkime prie R. Lopatos minties, kad atrastasis egzempliorius gali būti pirmasis originalas, kurio pagrindu paskui buvo parengti mašinėle spausdinti egzemplioriai. Iš tiesų žinomoje Vasario 16-osios akto mašinraštinėje versijoje, be ranka įterpto spausdinant praleisto žodžio „kaipo“, yra ir daugiau klaidų, kurių nėra rankraštiniame variante (akto egzempliorių palyginimą žr. čia).

Frazėje „kitų valstybių vyriausybes“ mašinraštiniame variante žodis „vyriausybes“ klaidingai parašytas su raide „ė“ („vyriausybės“), frazėje „kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas“ žodis „greičiau“ mašinraštyje parašytas „graičiau“. Be to, žinome, kad Lietuvos Tarybos nariai pasirašinėjo abėcėlės tvarka, bet signatarai Jurgis Šaulys ir Kazimieras Šaulys mašinraštiniame egzemplioriuje pasirašė pažeisdami abėcėlės tvarką (Kazimieras prieš Jurgį). Tačiau nei dabar atrastame rankraštiniame variante, nei „Lietuvos aide“ vasario 19 d. skelbtame akto tekste ši tvarka nėra pažeista. Taip pat galima pastebėti, kad mašinraštiniame variante pilnai ar dalinai išskleistos dvi santrumpos, buvusios Lietuvių Vilniaus konferencijos datoje („rugsėjo m. 18-23 d. 1917 m.“ pakeista į „rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais“). Pastaroji skirtybė, skirtingai nei prieš tai aptartos, gal kiek „pagerina“ tekstą, bet klaidų buvimas mašinraštyje ir jų nebuvimas rankraštyje iš tiesų leidžia galvoti, kad prieš mus – ir pirminis, ir šiaip kokybiškesnis Vasario 16-osios akto egzempliorius.

Vasario 16-osios akto originalas vokiečių kalba | www.facebook.com nuotr.

Vasario 16-osios akto originalas vokiečių kalba | www.facebook.com nuotr.

Viena iš L. Mažylio atradimo naujovių – Vasario 16-osios akto vokiškosios versijos suradimas. Bene įdomiausias joje yra Mykolo Biržiškos parašas. Abiejuose žinomuose lietuviškuose egzemplioriuose signataras pasirašė kaip „M. Biržiška“, tuo tarpu vokiškame – „M. v. Biržiška“. Raidė „v.“ – žodžio „von“ („iš“) santrumpa – yra būdinga kilmingųjų asmenų pavardėms, tad M. Biržiška čia paliko užuominą apie savo bajorišką kilmę. Beje, vokiškojo akto signatarų sąraše irgi yra įvykusi ir viena abėcėlinę tvarką pažeidžianti „rokiruotė“ (A. Stulginskis pasirašė prieš J. Staugaitį), o signataras Jonas Vileišis tik šiame egzemplioriuje pasirašė pilnu vardu. Pats vokiškojo akto tekstas gan tiksliai atitinka lietuviškąjį, tik galima pastebėti, kad vietoje, kurioje kalbama apie „Lietuvos valstybės pamatus“, vietoj lauktino žodžio „Lietuvos“ („litauischen“) parašytas žodis „šios“ („dieses“). Taip pat įdomu, kad pati Lietuvos Taryba šiame dokumente save įvardija lietuvišku žodžiu („Taryba“), ir tik pirmą kartą minint šį terminą skliausteliuose nurodomas vokiškas atitikmuo („Landesrat“), nors, pavyzdžiui, 1917 m. gruodžio 11 d. akte buvo tik pastarasis terminas.

Visa tai, kas pasakyta, leidžia manyti, kad Vokietijos archyvuose gali būti išlikę ir dar keli Lietuvos nepriklausomybės akto egzemplioriai. Galbūt ir Rusijai skirto egzemplioriaus (lietuvių ir, galimai, rusų kalba) reikia ieškoti ne Rusijoje, o Vokietijoje. Taip pat ir Vokietijai skirtas egzempliorius (su įrašytu Vokietijos vardu) greičiausiai dar nėra surastas.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

33 komentarai

  1. Alvydas Butkus:

    Minint skirtumus, derėtų paminėti ir rankraštyje vartotą tarmišką (resp. senoviškesnę) bendraties formą “kreipties”; mašinraštiniame tekste yra “kreiptis”. Be to, mašinraštiniame tekste esančios korektūros klaidos ir ypač forma “graičiau” (su kietuoju “r”) leidžia įtarti, jog mašininkės būta nelietuvės.

  2. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Tiesiog malonu matyti, kad artėjant 100-mečio jubiliejui yra taip susirūpinta Lietuvos valstybės teisiniais pagrindais. Prof. Liudas Mažylis yra nepaprastas žmogus, jis išsprendė sudėtingą uždavinį gana paprastai, na gal tik atrodo paprastai. Tai parodo, kad jo galvelė dirbo labai ilgą laiką ir gavo sprendimą, ką, kur ir kada daryti, kad surasti. Eureka.

    Tas pats būna ir su išradėjais, sprendžia, sprendžia ir štai netikėta mintis, sprendimas. Todėl labai vertinu prof. Liudo Mažylio indėlį į Lietuvos teisinį pagrindą, surandant originalius dokumentus.

    Kaip visada ponas Tomas Baranauskas tinkamai analizuoja situaciją ir čia jam labai tinkamai į pagalba ateina Alvydas Butkus. Abiems didžiulė pagarba.

    Esu gal visiškai nieko nežinantis, tačiau kalbėdami apie surasto dokumento “NUTARIMO” eksponavimą turėtume niekaip nepamiršti kartu eksponuoti ir 1990 kovo 11-tos akto ORIGINALĄ. Gal dar neprapuolė, o gal prapuolė, kad mirtina tyla? Čia gal būt Tomas Baranauskas galėtų ką nors pakomentuoti? Labai būčiau dėkingas.

    Tai kai dabar, artėjant 100-mečio paminėjimui, kai kalbame apie Lietuvos valstybės teisinius pagrindus, tai leiskite man čia šiek tiek įsiterpti su tuo ką pats pastebėjau ir su tuo, ką kiti pastebėjo anksčiau. Apie tai, kad Lietuvos valstybė dabar yra okupuota antikonstitucinių jėgų. Paaiškinu vertybių hierachijos seką, kuri yra išdėstyta 2016-10-31 straipsnye “Valdžios vertybių degradacija” http://www.ekspertai.eu/valdzios-vertybiu-degradacija/

    Tai toji vertybių seka yra Tauta, Nepriklausomybė, Valstybė, Konstitucija, piliečiai ir valdžia. Šita hierarchija funkcionuoja taip. Tauta siekia laisvės, nes niekas nenori būti vergu. Tauta, jos atstovai, paskelbia nepriklausomybę savo aktu ar aktais priklausomai nuo aplinkybių. Taip pradedama kurti Valstybė, kuri susikuria sau pagrindinį įstatymą – Konstituciją. Būtent Konstitucija suteikia atitinkamas teises ir pareigas piliečiams ir jau piliečiai, turėdami konstitucines teises formuoja VALDŽIĄ taip, kaip jų Konstitucijoje yra numatyta. Lietuvoje taip NĖRA ir tai yra FAKTAS. Lietuvoje valdžia, Seimas yra renkami ne pagal LR Konstitucijoje nustatytas ir pasaulyje ir Europoje visuotinai pripažintas vertybes, o pagal idiotšką, antiteisinį, antidemokratinį ir antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą, kurį 1992-07-09 priėmė tarp savęs “susipjovę” AT-AS Nepriklausomybės akto signatarai ir jį pasirašė ne kas kitas, o AT-AS pirmininkas Vytautas Landsbergis. Tikrieji “patriotai” pagatavi mane su viskuo suvalgyti už šitą pasakytą tiesą. Jie nenori prasikrapštyti savo akių, išgirsti kas jiems sakoma, suvokti, kad jie yra PAGRINDINIAI Lietuvos valstybės teisinių pagrindų SUGRIOVĖJAI, nors ir priėmė šventą Lietuvai 1990 m. Kovo 11-osios nepriklausomybės aktą. Šis aktas niekaip neįrodo, kad Seimo rinkimų įstatymas yra geras, konstitucinis. Tai kai valdžia yra suformuojama, išrenkama taip, kaip NĖRA parašyta Konstitucijoje, tokia valžia yra NETEISĖTA, ANTIKONSTITUCINĖ ir NELEGITIMI. TAŠKAS.
    Beje, vienas signataras bandė BLŪDAIS tai pagrįsti, tai kviečiu paskaityti 2016-9-19 straipsnį “Politikos liūto blūdai” http://www.ekspertai.eu/politikos-liuto-bludai/ arba
    2016-9-17 straipsnį “Profesoriaus išminties perlai” http://www.ekspertai.eu/profesoriausismintiesperlai/

    Tam, kas nori detaliai, nuosekliai susipažinti su tuo ką pasakiau aukščiau, prašau studijuoti 2016-9-11 dokumentą, straipsnį “Ultimatumas Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo”, studijuoti 2017-2-16 straipsnį “Rinkimų kodekso projekto aferizmai” ir 2017-3-11 straipsnį “Okupuota nepriklausomybė” na ir t.t.
    http://www.ekspertai.eu/ultimatumas-seimui-del-lr-teisiniu-pagrindu-griovimo89825/
    http://www.ekspertai.eu/-rinkimu-kodekso-projekto-aferizmai/?comm=1
    http://www.ekspertai.eu/okupuota-nepriklausomybe91670/?comm=1e
    http://www.ekspertai.eu/besiblaskanciam-seimui-teiseta-rinkimu-sistema/
    http://www.ekspertai.eu/bulvarinis-rinkimu-balaganas/

    Tai labai rimti dalykai. Lietuva yra okupuota antikonstitucinių jėgų ir jų ABSOLIUTI tyla tai įrodo, ta tyla yra labiausiai iškalbinga, nes neturi jie jokių teisinių argumentų paneigti tai, kas tuose straipsniuose yra parašyta ir kurie visi yra oficialiais emailais išsiuntinėti visoms valdžios šakoms, visiems be išimties Seimo nariams.
    Manau, kad Valstybės teisinių demokratinių pagrindų atkūrimas yra irgi ypatingos svarbos klausimas atėjant Lietuvos valstybės 100-mečio paminėjimui. Ar iki to laiko pavyks atkūrti teisėtą valdžią Lietuvoje? Kviečiu NETYLĖTI arba teisiškai mane sudirbti į šipulius.

    • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

      Prašau mane teisiškai sudirbti į šipulius, už tai, kad aš manau ir siekiu, kad Lietuvos valstybėje Valdžia turi būti formuojama Konstitucijos pagrindu. Vienas rinkėjas – vienas balsas. Jeigu nesudirbsite, tai tada išvada pati pasidarys, kad Lietuvą valdo nepaprasto rango Valstybės nusikaltėliai, grupiniai nusikaltėliai, okupantai ir kolaborantai. Lietuvą valdo asmenys be garbės, sąžinės, nužmogėję, priesiėkė vykdyti Konstituciją ir jos nevykdo. Jų sąrašai jau paskelbti.

  3. Juozas P.:

    Puikus straipsnis, bet tobulumui ribų nėra. Manau, ne vien man įdomu- kalbame apie AKTĄ, o matome NUTARIMĄ.

    Gal kas paaiškins?

    • P A G A L I A U …
      🙂
      net Mokslų Akademijos vadovybė, nuo pat “viršaus” ir su šia akivaizda supažindinta,
      – akivaizdu,
      ne “mitologizacija kažkieno” aktu aktacija… “ekšennu”, o – NUTARIMAS.
      apie
      paskelbimą
      a t s t a t y m o
      nuo 1795 m. užgrobtos d a l i e s,
      Abiejų Tautų respublikos (unijinės valstybės),
      iki Liublino unijos buvusia santvarka,
      su sostine Vilniumi, t.y. yra atskiros savarankiškos, su niekuo
      nesusaistytos Valstybės Lietuvos.

      Lietuvių Tarybos NUTARIMAS!!!

      Ne koks tai “modinis-modifikuotas’ pramanas Act-React-Impact “stiliuku”.

      Padėka gerb. Juozui P. ..ledus pralaužus.
      Sveikinimai sveikinimai sveikinimai, NUTARIMĄ radus … ir P E R S K A I Č I U S.
      Kalbėsim, skaitysim, gyvensim jau labiau, su kalba, su Žodžiu!

    • Bartas:

      Šitą ir aš pastebėjau.
      Galvoju, kad tais laikais mūsų Tautos Didžiavyriai, Lietuvos valstybės Kūrėjai dar gerbė Lietuvišką žodį, kalbą.

      • Taip gerb. Bartai,
        ir netgi dirstelėjus žemiau n u o s t a b a suima, –
        kaipgi galima taip “dergtis”, – taip savęs, kalbos
        savosios negerbt atsiliepimuose (gal, kad po “komentaro”
        nuožodžiu jie slapstinėjami ir Alko …pagrūsti vardan, ko gi ??)
        skelbta atstatymas
        – o
        “užaktuojama” visai, visiškai net mintį, galią, valią
        Tarybos sąstato i š p r i e v a r t a u j a n č i u nuožodžiu
        “deklaracija”, brr… kraupu, grubu. Nepadoru ir tiek
        – paskelbimą grūst, pagrūst-nugrūst po s v e t i m y b e. Brrr…
        ir gerb. T.Baranauskui už “ekspo-eksponentinius” savos kalbos
        nuožodžius “originalai-egzemlioriai” ramu būt neturėtų. Nuopuoliškai
        svetimybiškai, pakilt į savą būseną, Tautos Atgimimą “ant svetimo” tikrai
        bus labai labai nelengva, kam gi temptis tą bereikalingą KITŲ naštą, kai
        esame dorai bei garbingai SAVŲ, SAVO Žodyno begaliniu turtu t u r t i n g i.

        Nebent, neturime (kai kas neturi), nes turto ir turėjimo šaknis viena.

    • Žemyna:

      Nesuvereni, savo politikos neturinti valstybė negali turėti savo politologijos terminų žodyno, politikos specialistų.
      Net ir tokios erudicijos ir išsilavinimo asmenybės, kaip signatarai, šia tema skaitė tik užsienio literatūrą (o svetimas žodynas tai ne gimtosios kalbos). Tokios veiklos praktikos jie neturėjo, šios specifikos darbų organizuoti irgi nemokėjo.
      Savo PRANEŠIMĄ / PAREIŠKIMĄ pasauliui suformulavo geriausiai, kaip tomis konkrečiomis aplinkybėmis galėjo – SKUBĖDAMI, JAUDULIO apimti: pranešė pasauliui apie savo SPRENDIMĄ / NUTARIMĄ.
      Taip pat turėkime galvoje, kaip stipriai kinta, juda žodžių ir sąvokų prasmės. Leksikologas neaiškins tų laikų žodžių prasmės pagal šių dienų prasmę. Pakanka palyginti tų, sovietmečio ir šių laikų grožinės literatūros žodynus – skirtumas milžiniškas. Be to, 20 a. pr. – visų šakų mokslų ir technologijos žaibiško šuolio laikotarpis. Visa tai teko galvotrūkčiais „įrėminti” žodžiais, o galvos nespėjo taip greitai perprasti, kas aplink tave vyksta, kad žodžiai natūraliai rastųsi.

      • Žemyna:

        Pardon, teksto pradžioje nesąmonę parašiau: … savo politikos neturinti TAUTA negali turėti savo …

        • Bartas:

          “Žemyna” . Su pasakojimu , Tamstos, paklausiu. Taigi. Viename suėjime , vienas išsilavines tautietis , užstalėje pirstelėjo. Na ir kas čia tokio. Kam nebuna, kaip žmonės sako. Tačiau , man, mažiau išsilavinusiam, labai patiko tautiečio laisvumas. Tarstelėjo:”pardon ” ir viskas. Valgom toliau. Tai dabar man neaišku . Kada sakyti “pardon” , po pirstelėjimo ar “Pardon, teksto pradžioje….”?

  4. Saulius:

    Kai kurie neaiškumai dėl Akto šiame straipsnyje yra paaiškinami, tačiau vis dar lieka daug atvirų klausimų. Kiek, kokiom kalbom, naudojimas, adresatai, keliai,… Prašytųsi apibendrinančio straipsnio apie daugybę fragmentinių straipsnelių.
    Akto atradimas, suradimas yra iš tikro fantastiškas mums visiems Įvykis. Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentas YRA, niekam ir niekada nekils abejonių dėl to. Sveikinu su VISAIS lietuviais suradėją prof. Liudą Mažylį. Džiaugiamės ir švenčiame VISI! Kiek keista, kad šiuo metu viešoje erdvėje neatskleidžiama (tiesiog neaiškinama plačiai visuomenei, o tai yra įdomu ir ne tik man) kokie dokumentai (rašytiniai, spausdinti, pasirašyti, visų Tarybos narių ar ne,…) turėjo egzistuoti ir kokie egzistuoja, kuriais iki šiol remiamasi. Šis straipsnis taip pat ne viską atskleidžia. Nėra esminis klausimas, bet visuomenėje kažkoks nesusipratimas kilęs dėl D. Mockaus paskelbtos premijos. Gal “Alkas” galėtų atskleisti apie ką ten kalbama detaliau ir sustabdyti tuščius samprotavimus apie tą klausimą. Kai buvau jaunesnis ir dar žaisdavau teniso turnyruose, 20 metų už mane jaunesnis Darius Mockus buvo stiprus ne tik žaidime, bet ir strateginiame mąstyme, planavime. Tad šiuo metu man kyla abejonė ar skiriama premija yra tik “lietuviško (nuosavo) egzemplioriaus’ radėjui ir pristatytojui. Kaip diletantui man atrodo, kad turėjo būti bent 3 komplektai (Letuvai (sau, visom liečiamom kalbom), Vokietijai (dviem kalbom), Rusijai (dviem kalbom). Gal premija bus skiriama tik “SAVO, Lietuvos” egzemplioriaus atradėjui, suradėjui (su pristatymu)? Jei ir dėl kitų egzempliorių, tai iškiltų papildomų klausimų dėl išsiuntimo adresatams artefaktų. Bet tai jau smulkmė lyginant su ESAMA PUIKIA ŠVENTE LIETUVAI !!!

  5. Naras:

    Kodėl mašinraštis su klaidomis ir rankraštis be klaidų turėtų rodyti, jog rankraštis yra pirminis? Juk iš pirmo karto parašyti be klaidų nėra lengva. Gal tekstas buvo padiktuotas mašininkei (ar kažkam panašaus), tada ištaisytos klaidos ir po to teisingai perrašytas ranka. Aišku, kadangi užsienio valstybei perduodamas rankraštinis variantas, vadinasi jis ir yra svarbesnis (pagrindinis).

    • Žemyna:

      Vieną dalyką rankraštis garantuoja – medžiagų ir braižo ekspertizė patvirtins, jog tai ne klastotė, nustatys autorių.
      Visgi susilaikyčiau nuo šio dokumento saugojimo vietos keitimo.
      Apsiribočiau iškilmingu jo fotokopijų patvirtinimu ir išsiuntinėčiau jas kuo plačiau po pasaulį – ne tik į Europos šalis.
      O šis aktas tegu guli, kaip gulėjęs, ir laukia ramesnių laikų, kai pas kaimynus jų brogas bus išsiputojęs, ar pagaliau kas nors išdrįs tramdomuosius uždėti….

  6. Juozas P.:

    Manau, perskaičius šitą pasidarys dar … neaiškiau 🙂

    Vytautas Plečkaitis: Neatsakyti klausimai – kaip ir kiek Vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktų atsidūrė Vokietijoje?

    Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/vytautas-pleckaitis-neatsakyti-klausimai-kaip-ir-kiek-vasario-16-d-nepriklausomybes-aktu-atsidure-vokietijoje-500-777236

    Vokiečių valdžios tada buvo dvi.

    • JUOZAS:

      jei nori, kad pasidarytų aiškiau, paskaityk senesnius Plečkaičio rašinėlius, ir, jei suprasi, viskas atsistos į vietą. Žodžiu, įtakos agentas daug metų drumstė vandenį, todėl rimtai žiūrėti į jo rašinėlius- tai negerbti savęs

      • Juozas P.:

        Tamstos teisė yra vertinti Plečkaitį, bet bent kažkiek reiktų paskaityti:

        * ”JAV lietuvių savaitraštyje „Dirva“ J.Šaulys 1947 m. vasario mėn. 28 d. rašė: „Nutarus 1918 metų Vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbti nepriklausomos Lietuvos atstatymą ir pasirašius visiems jos nariams nepriklausomybės deklaraciją, buvo pasirūpinta, kad patirtų apie ją taip Lietuvos visuomenė, taip užsienis.”

        ** ”Vokietijos karinė vadovybė, rezidavusi Kaune, neretai konfliktavo su Berlyno civiline valdžia.”

        ***”Iš J.Šaulio atsiminimų teksto galima daryti išvadą, kad 1918 m. vasario 16 d. vakare Nepriklausomybės Akto tekstas su parašais buvo perduotas dviems adresatams į Vokietiją.”

        O paskutinis straipsnio sakinys liudija Plečkaičio nedorumą?

        Visos mūsų valdžios struktūros mielai dalinasi laurais ir žiniasklaidos dėmesiu, bet retai padeda Lietuvos mokslininkams tuos laurus pelnyti.

      • Jonas:

        Kas per ,,įtakos agentas”? Už tai iš VU pašalintas? paskui tapęs signataru? Tamsta Juozai, reikia argumentų drabstantis purvais, ar tik pats nebūsi senas kėgėbistas?

  7. Vytis:

    Kiekvieno istoriko “garbė” iškelti savo, naujas versijas čia, vietoje. Pajudėti kitur: į Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, Baltarusiją tingisi? Tuoj visus jaunus ir pusjaunius istorikus užgrauš pavydas…

  8. Romas:

    Dėl saugojimo tai būtų garbės reikalas jį parsivežti jei vokiečiai sutiks grąžinti jų nuosavybę. O jei grąžins, ar neiškils klausimų dėl nepriklausomybės pripažinimo. Kitas momentas dėl saugojimo. Prašydama kitų pasaugoti savo turtą (dokumentus, auksą, …) valstybė pripažįsta savo neįgalumą ar nepasitikėjimą savo žmonėmis.

    • JUOZAS:

      deja, bet pasakei tai, kas šiandien yra Lietuvoje

    • Žemyna:

      Valstybė pademonstruotų, jog bent šiuo atveju atsakingai vertina net tik realią LT geopolitinę situaciją, bet ir tikimybę išsaugoti dokumentą agresijos metu, t. y., kas yra jos galioje, o ko ji negali pakeisti.
      Kaip žinia, „savi” įdarbinami ar nuperkami valstybės pažeidžiamiausiose, strateginėse tarnybose. Dar ir asmeninių savybių neužmirškime: psichopatui labai knieti ką nors tyčia erzinti, žeminti, skaudinti ir mėgautis jo bejėgiškumu. Šiandien mes esame jam tik figūra ant šachmatų lentos, kurią būtinai nori kirsti – kirsti taip, kad ilgam visi įsimintų. Nors jo atsakomojo smūgio NATO pajėgoms atgarsis būtų stipresnis, tačiau būtų malonu pakeliui dar ir tokią „мелочь пузатая” pamokyti, kad kiti ateityje žinotų, jog carui neverta priešintis

  9. Jurgis:

    Liuks!
    Kai radau si straipsni jis pabaige tai ka pradejau. Palyginti pavardziu eile, palyginti visus tris variantus ir teksto klaidas.
    Dar autoriui siulau palyginti su Lietuvos aide esanciu variantu, kur idomiai nera paskutinio sakinio, bei pradzioje zodzio nutarimas. Galbut dar kils is to kokiu minciu apie tekstus.

  10. Vaitas:

    Anot kauniečių Mažylis rodo kelius, o tai reiškia – užmirški mūsų Tautos Didžiavyrius, Lietuvos valstybės Kūrėją karalių Mindaugą, Šiaulių įkūrėją kunigaikštį Vismantą… bei valstybės atkūrimo didvyrius Basanavičių, Šliūpą ir kitus „Aušros” ir Vasario 16-osios kūrėjus.

  11. Jonas:

    Vistiek niekas dorai negali įrodyti ,kad Akto atradėjas ne Mažylis, o interpretacijų, žinant ir tą, ko gero nešvarų masiulinį milioną, bimbaliauskiniai ir mockiniai ir prigalvos.;..

  12. Vaitas:

    Šiandien sukanka šimtas dešimt metų, kai 1907 m. balandžio 4 d. Vilniuje įkurta Lietuvių mokslo draugija, kurios pirmininku išrinktas Jonas Basanavičius. O š. m. rugsėjyje sukanka šimtas metų, kai buvo jo įkurtas Valstybės laikraštis „Lietuvos aidas”, kuriame paskelbta Lietuvos Tarybos Vasario 16-osios nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės. Tai tapo Valstybės atkūrimo triumfu. Viso to nedera užgožti antraeilėmis diskusijomis.

    • TRUPUTUKĄ ATIDOS MOKSLUI (asmeniškai žinias kaupiant) IR GYVŲ, POLITIŠKŲ, TIKYBIŠKO
      mato k o k y b i š k e s n i ų atsiliepimų linkint (na, …kol kas skoliniu “komentar’ai” prislėgtu… )

      🙂
      Lietuvių mokslo draugijos įsteigimą minint
      “Voruta Data: 2013-08-16, 08:33

      Balandžio 7 d. (senuoju stiliumi kovo 25 d.) sukako 90 metų kai įkurta Lietuvių mokslo draugija (LMD). Ji buvo vienas iš svarbiausių dvidešimtojo amžiaus pradžios lietuvių kultūros raidos veiksnių. LMD ugdė tautinę savimonę, padėjo kelti lietuvių švietimą bei mokslą, kovojo už kultūros paminklų išsaugojimą. Užsibrėžusi tikslą įvairiais aspektais tirti su Lietuva susijusius dalykus, rinkti materialinės bei dvasinės kultūros eksponatus, sudarinėti Lietuvos geologijos, botanikos ir zoologijos rinkinius, ji savo veikla šių tikslų ir siekė – turėjo biblioteką (įsteigtą 1909 m., 1938 m. joje buvo 33 000 tomų), rankraštyną, tautosakos archyvą, muziejų (įkurtas 1937 m.). LMD 1907-1936 m. leido tęstinį mokslinį leidinį „Lietuvių tauta“ (išėjo 5 knygos), 1915-1920 m. parengė ir išleido 115 vadovėlių Lietuvos mokykloms. Po lenkų okupacijos LMD buvo lietuvių kultūros bei lietuviškumo Rytų Lietuvoje židinys.”

      Tad truputuką ties klaida “wikine”, kur dėl LNM Signatarų namuose kažkodėl slepiamo beveik viso
      viso 1912 m. Mokslo draugijos garbiųjų dalyvių sąrašo (antimažylinė “posijoninė kažkokia”, – visai ten
      nepaiškinama tų u ž s i t u p ė j u s i ų vadovių veika: kai vieni iš po žemės randa, jos atrastą nukišę!?)
      tolimesnio paviešinimo galim ieškot, lygint, atskleist, kas nuo 1907-04-07 veikusioje draugijoje veikė:
      http://www.mab.lt/Pirmasis-pasaulinis-karas-pradzia/10-konservatoriai.html
      http://www.mab.lt/Pirmasis-pasaulinis-karas-pradzia/vaizdai/10-konservatoriai/F391-693-1v.jpg

      ir tuo pat dvasiai …regračiams 100 -110 metų atstu pačių prasiplėst (prisimint):
      http://www.skyscrapercity.com/showthread.php?p=110109329
      http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=7515&page=14&langid=1

      Atidžiau mielieji, nes ir mokytojai retsyk suklyst-paklysta irgi
      (ypač jei jie “istitutuotai pedagogintai” ar “edukiniai universuotai”
      išmanginti …Mokytojų Mokyklų – lietuviškų lietuviškai vis
      neturint Lietuvoje; pasteb. – dėl manginimo-mankštinimo s e n ž o d ž i o,
      gyvo net italuose: jų “mangiare” = maitintis, valgyti nuo mūsų tekę jų kalbai
      – jaunai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: