J. Ohmanas, V. Kapkanas. Neugdykime tautų priešpriešos (video) (29)

Jonas Ohmanas | xxiamzius.lt nuotr.

Jonas Ohmanas | xxiamzius.lt nuotr.

Atviras laiškas Vilniaus tarptautinio kino festivalio rengėjams

Rašome Jums skaudžia Ukrainai tema, persikėlusia iš Lenkijos į Lietuvą. Kalbame apie liūdnai pagarsėjusį lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtą vaidybinį filmą „Voluinė“ (Woiciech Smarzowski, „Wolyn“), pristatomą šių metų „Kino pavasaryje“.

Tai keistas akibrokštas Lietuvos žmonėms dabartinių Lietuvos ir Ukrainos santykių kontekste. Kaip tai turėtų vertinti festivalio globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė, institucinė partnerė Kultūros ministerija, pagaliau, kaip tai dera su oficialia Lietuvos pozicija Ukrainos ir Lenkijos santykių požiūriu?

Interviu Lietuvos spaudoje režisierius sakė: „…politikai dabar privalo sukurti teigiamą atmosferą lenkų ir ukrainiečių istorikams. Būtų gerai leisti jiems padirbėti ramiai, surinkti arba supriešinti įrodymus, atlikti ekshumaciją, o egzistuojant ypač skirtingiems įvykių vertinimams, nepriklausoma, bendra komisija galėtų parašyti ataskaitą, kuri pateks į ukrainiečių ir lenkų vadovėlius. Į tokią sunkią temą reikia pasižiūrėti be emocijų, o žmones parengti konfrontacijai su faktais.“

Tačiau filmo turinys, jo emocinio krūvio sankaupa paneigia šiuos gana protingus režisieriaus žodžius. „Kino pavasaryje“ žiūrovams pateikiamas filmas turi aiškią politinę potekstę, „Voluinės tragedijos“ tema, kurią dera spręsti istorikams – ir jie tai kruopščiai darė jau ilgus metus, filme pateikta vienpusiškai, su peršamomis išvadomis.

Vasilis Kapkanas_mokslolietuva.lt

Vasilis Kapkanas | Mokslolietuva.lt nuotr.

Daugelio žmonių pastangos stiprinti tautų savitarpio supratimą ir toleranciją, įskaitant Ukrainos ir Lenkijos Bažnyčių vadovų ir dvasininkų, inteligentų, pradėtos dar 1997 m. Ukrainos Prezidento Leonido Kravčuko, o pastaruoju metu – ir dabartinės Ukrainos valdžios, – pasiektos per dešimtmečius, eina perniek. Ypač Rusijos agresijos fone.

Filmo scenos sukrečia savotiškais dramaturginiais sumanymais. Ukrainiečių dvasininkai šventina partizanų atneštus kirvius ir dalgius – juk tai niūrių Viduramžių reliktas, kam jį rekonstruoja režisierius dabar? Ir tai atliekama graikų katalikų bažnyčios kunigo, nors Volynės ukrainiečių Bažnyčia buvo stačiatikiška. Vienas žinomiausių lenkų istorikų Gžegožas Motyka, nagrinėjęs Voluinės tragediją, pripažįsta: įrodymų, kad tokie dalykai buvo, nėra.

Be to, režisieriaus ekrane yra demonstruojami žiaurumai, kurių kartais neatlaiko ir Lenkijos žiūrovai. O scenos, kur rodoma mišrių šeimų idilė ir tai, kad net masinės psichozės metu kaimynai gelbėjo vieni kitus, daug mažiau tikroviškos nei vyrų, moterų, vaikų, kunigo žudynės bažnyčioje.

Taip pat, ukrainiečių vaidmuo šioje juostoje, ypač žiaurumų scenose – naudoti šūkius ir simbolius, tiesiogiai siejamus su dabartimi: himną „Dar nemirė Ukraina“, mėlynai geltona vėliavą, šūkius – „Šlovė Ukrainai. Didvyriams šlovė“ („Слава Україні! Героям Слава!“) ir panašius – o šios dienos Ukrainoje tai Nepriklausomybės, Dangiškosios Šimtinės didvyrių, karių, kurie kovoja su okupantais Ukrainos rytuose ir dėl mūsų, simboliai.

Kadras iš lenku filmo Voluine_kinopavasaris.lt

Kadras iš filmo „Voluinė“ | Kinopavasaris.lt

Bet, matyt, kažkodėl istorinė tiesa režisieriui nesvarbi, nors jis ir teigė, kad teiravosi istorikų patarimų. O atsižvelgė tik į sau palankius. Gal todėl buvęs Lenkijos švietimo ir užsienio reikalų viceministras, Tarptautinio solidarumo fondo (Varšuva) pirmininkas Kšyštofas Stanovskis (Krzysztof Stanowski) spaudoje („Gazeta Wyborcza“) yra pareiškęs, kad „Voluinė“ neprisidės prie Varšuvos ir Kijevo santykių gerinimo, nes jame vienos šalies – Lenkijos – požiūrio į tuos įvykius viršenybė. Kam tai naudinga šiandien?

Ukrainos užsienio reikalų ministerija rekomendavo atšaukti 2016 m. Lenkijos kultūros instituto rengtą filmo pristatymą šalies kultūros elitui ir diplomatiniam korpusui bei jo vėlesnį rodymą Ukrainoje. Tad kokį užtaisą atvežė Lenkijos kultūros institutas Lietuvos žmonėms šį pavasarį, kai minima, jog tai neva tarptautinius apdovanojimus gavęs filmas, o iš tikrųjų – vien tik Lenkijos, ir tik joje iki šiol demonstruotas?

Ar Lietuva ir jos žmonės, ypač dėl tam tikro istorijos nežinojimo, kartais netampa kažkieno sumanymų poligonu?

Mes, pasirašantys šį laišką, nereikalaujame filmo uždraudimo, tačiau sunku prognozuoti, kokios įtakos filmas turės lietuvių tautos, lenkų ir ukrainiečių bendrijų santykiams. Svarbu, kad visuomenei būtų žinomas tikrasis šio kūrinio kontekstas.

Kai du pešasi, laimi trečias.

Autoriai: Jonas Ohmanas yra švedų kilmės Lietuvos režisierius, Vasilis Kapkanas yra pirmasis Lietuvos ukrainiečių bendrijos pirmininkas

Kategorijos: Akiračiai, Kultūra, Laiko vinys, Menas, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

29 komentarai

  1. mociute:

    Dekui autoriams uz pastabuma.
    Is tiesu lenku pomegis zeminti kaimynines tautas meginant isaukstinti savaja niekur nedingo. Vogti svetima istorija ir nuopelnus susirasyti sau – irgi. Dar iki 2000-uju net britu BBC lenku imigrantu Britanijoje pastangomis sukurti ir rodomi,atseit,dokumentiniai filmai kur Lietuva ypac zeminama o LDK kunigaiksciu Algirdo (paversto Olgierd), Vytauto (Wytold) nuopelnai priskirti lenkams. Veliau britai susiprato kadangi viesai padaugejo informacijos apie i ES stojancia Lietuva ir ypac apie seniausia Europoje gyva islaikyta Lietuviu kalba ir panaus turinio “dokumentika” isnyko is BBC ekranu.
    P.S sia proga vertetu istraukti sena Holywoodo filma apie Ukrainos herju Tarasa Bulba ir jo kovas su lenkais ir kuriuo lenkai tiktai nepasidziaugtu. Puikiai suvaidintas labai idomaus Holywoodo aktoriaus Yul Bryner Taraso Bulbos personazas nustebino tikroviskumu. Ir tik veliau issiaiskinau kad sis aktorius buvo kiles is carines rusu imperijos austro verslininko aukso kasyklu Buriatijoje savininko ir buriates sunus .

  2. Man kilo didžiulė nuostaba, kai žiūrėdamas lenkų televiziją pamačiau kalbant vieną lenkų istoriką, kurio vardas buvo Olgierd, o pavardė berods buvo Sienkewicz. Pastebėjau kitų įdomių dalykų. Pvz vardai : Gražyna, Justyna, Tadeuš, Witold, Jerzy ir tt. Išvertus į lietuvių kalbą būtų taip – Gražina, Justina, Tadas, Vytautas ir Jurgis, o kur dar kiti vardai, kuriuos būtų galima vardinti ir vardinti. Nežinau kodėl, bet lenkai savinasi net tik mūsų istoriją, bet ir vardus.

    • Pikc:

      O, koks įdomus nusišnekėjimas! Net smalsu patapo – ar liberastiku tampama dėl psichinės būklės, ar liberastinė indoktrinacija taip psichiką paveikia? Įdomus klausimas specialistams. 🙂
      Grįžtant prie straipsnio: įdomu būtų gauti daugiau info, kas tas “Lenkijos kultūros institutas”. Čia tas, kur prie Varšuvos universiteto, ar dar koks nors? Ar tai valstybinė įstaiga (tokiu atveju kaip tokia veikla dera su oficialia Lenkijos politika Ukrainos atžvilgiu?), ar šiaip kažkokia šovinistinė kontora (tokiu atveju kaip suprasti mūsų pusės bendradarbiavimą aukščiausiu lygiu?)?

  3. Taip:

    Keisti tie Lietuvos meninkai žinovai ir pareigūnai,nepatikima ir Kultūros ministrė,kurie būdami neoliberalistinių pažiūrių nuolankiai masiškai įsileidžia užsienietišką,ypač lenkišką,kultūros kūrybą ,o lietuviškai belieka mažai vietos.Deja.O minėtas filmas ,,Wolyn”/ Volynė/- tipiškas lenkiško nacionalistinio požiūrio į istorinius įvykius pavyzdys.

  4. markas:

    // “Kaip tai turėtų vertinti festivalio globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė, institucinė partnerė Kultūros ministerija, pagaliau, kaip tai dera su oficialia Lietuvos pozicija Ukrainos ir Lenkijos santykių požiūriu?” // ——— Antiukrainietiška propaganda persunktas “Kino pavasaris” Lietuvoje? Įdomu, ar šiame festivalyje būtų įmanomas tokio paties formato Ukrainos režisierių filmas, jau su visai priešinga įrodymų baze – apie lenkų žvėriškumus Ukrainos gyventojų atžvilgiu? Festivalio globėjams turėtų būti gėda. Ypač kai Lietuvos URM iš tikrųjų stengiasi ginti Ukrainos interesus pasaulyje. Kodėl nebuvo konsultuotasi su URM?

  5. Rimas:

    Galva sukasi, bandant suprasti, už kokius „nuopelnus“ Lietuvai švedas J. Ohmanas gavo valstybės apdovanojimą
    Paskelbta: 2017-02-24 21:12:00 Autorius: Juozas Ivanauskas laivaslaikrastis . lt _______ ekspertai . eu

    • mociute:

      duok Dieve Lietuvai kuo daugiau tokiu ir panasiu lietuviu kaip kad sitas svedas!
      Gal primink,Rimai, kiek lietuviu rezizieriu emesi iamzinti Lietuvos pokario partizanus, dar gyvu esanciu liudijimus?
      O tu nuopelnu yra ir daugiau.
      Gaila.kad ne visi “diena mato”

      • Rimas:

        mažų mažiausiai keista, kad rusofobas ragina neugdyti tautų priešpriešos.
        pasidomėkite šio veikėjo (prisidengiančio Lietuvos vėliava) pasisakymus nukreiptus prieš Lietuvos kaimynę Rusiją

        • mociute:

          deja pati Rusija padare daugiau nei pakankamai kad i ja pasaulis ziuretu taip kaip ziuri. Ir tikrai niekas “neugdo” jokios tautu priepriesos o reali situacija yra tokia kokia susikure patys Rusijos vadukai ir juos palaikantys rusai. Gobsi ir besigviesianti svetimu zemiu ir turtu ,brutali apsimelavusi, grasinanti, isvogta ir degradavusi Rusija visam civilizuotam pasauliui pati sukele sleiktuli ir pasibjaurejima.
          Ir tokiu rusofobu siuo metu yra daugiau nei 75% viso pasaulio zmoniu.
          Ir kazkodel del to rusai ir tokie kaip tamsta visuomet kaltinate visus kitus taciau net nezvilgtelit i veidrodi, tai yra i savo paciu “nuopelnus” ir kaltinate lyg del to blogo kvapo kaltas “kazkas”!? Vietoje to kad prisipazintumet kad,vistik, patys priskrovete i kelnes ?

        • rimui:

          nuo taves cesnaku ir vatuvke trenkia…

          • Pikc:

            Ei, tik nereikia – česnakai yra labai geras dalykas, nėra ko juos prie koloradų kergti. 🙂
            Beje, siūlyčiau atkreipti dėmesį, kaip koloradai sklandžiai perėmė neomarksistinių liberastų žodyną: jeigu jau yra visokie homo/pedo/incesto/zoo/islamo/kseno ir kitokie -fobai, tai kodėl negali būti “rusofobų”? 🙂
            O straipsnio pabaigoje įdėtas kiek perfrazuotas pasakymas “Kai du pešasi, laimi trečias.” visiškai taikliai nusako situaciją. Beje, įdomus dalykas: dar 1999 m. lenkai sulipdė filmą (Kalaviju ir ugnimi) kaip tik su tokiu moralu – pešasi lenkai su ukrainiečiais, o laimi rusai. Tiesa, ten lenkų šovinizmas jau prieš lietuvius buvo – mat lietuvis ten buvo didelis, stiprus, bet infantilus. Žodžiu, debilai tie litvinai, prapultų be pšechų globos. 🙂

  6. Kaunietis:

    Retorinis klausimas. Kažin, ar tiems lenkų politikams žandukai nesprogs?!

  7. Kuriam galui mums Lenkijos šmeižtų filmas?

  8. protestas:

    kur galima pasirašyti dėl šito niekšiško filmo ?

  9. LosAngeles:

    Ar buvo taip kada, kad oficialus lenkas pagarbiai ziuretu i lietuvi ar ukrainieti? Taigi net ir per futbolo varzybas nepasikuklino paskelbti savo ‘padeti’, klaupk ant keliu- tada kalbesime. Kiekvienas, kuris galvoja kad klupanciojo ir ‘pano’ kalba tai lygiaverciu asmenybiu kalba, didziai klysta. Ir rezisierius, kad ir ka bekalbetu (tai nieko nekainuoja, o zmogu pazinsi pagal darbus, ne kalbas), atstovauja butent toki ‘lenka’.

  10. kaunietė:

    Ačiū Jonui už pastabumą. Džiaugiamės, kad jis čia, Lietuvoje ir mato daugiau, ir vertina rimčiau, negu mūsų kai kurie politikai. Reikalinga peticija, Tai nesantaikos kurstymas tarp tautų ir pilimas vandens ant Rusijos malūno.

    • mociute:

      is tiesu puiku kad Lietuvoje atsirado zmogus aktyviai padedantis patiems lietuviams atverti akis. Gimes ir uzauges laisvoje valstybeje ir turintis ne tik svediska issilavinima bet ir laisvo zmogaus poziuri mato tai ko mes patys ar musu kaimynai nepastebi Kadangi 20 metu salia turiu kitos Skandinavijos valstybes zmogu zinau kaip padetis atrodo anu akimis ir koki dideli darba anie atlieka Lietuvai netik savo valstybese sviesdami ir supazidndindami savo tevynainius su postkomunistine tikrove gyvai is savo patirties kadangi visose salyse oficialioji info yra su spragomis o neretai saliska.

  11. Rimas:

    vietoj to, kad Jonas keltų švedišką vėliavą iš už apkasų, jis kelia lietuvišką ir taip provokuoja tautų priešpriešą pats

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *