J. Basanavičiaus skulptūrą „MG Baltic“ padovanojo Signatarų namams (0)

Skulptorius Algirdas Bosas su J.Basanavičiaus skulptūra | „MG Baltic“ nuotr.

2015 metais Vyriausybei duotą pažadą padovanoti Vilniui paminklą Jonui Basanavičiui koncernas „MG Baltic“ išpildė kiek kitaip nei tikėjosi. Šiandien, pagal 1926 m. skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus eskizinį modelį sukurta Nepriklausomybės patriarcho 51 centimetro bronzos skulptūra, buvo neatlygintinai perduota sostinėje veikiantiems Signatarų namams. Sėdinčio J. Basanavičiaus skulptūrai surasta vieta šalia patriarcho darbo stalo jam skirtame muziejaus kambaryje.  

Signataro skulptūrą pagal jį pažinojusio R. Jakimavičiaus eskizus 2016 m. sukūrė skulptorius Algirdas Bosas.

A. Bosas jau buvo sukūręs ir natūralaus dydžio modelį iš molio,

tačiau Vilniaus savivaldybei atsisakius „MG Baltic“ dovanos ir paskelbus naują konkursą J.Basanavičiaus paminklui, jis buvo sunaikintas.

„Kartais svajonės sudūžta, tačiau šiuo atveju mūsų svajonė tiesiog gerokai sumažėjo. Kita vertus, šio kūrinio simbolika ir meninė vertė dėl to nė kiek nenukentėjo, o jos buvimas Signatarų namuose suteikia naujų prasmių. Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau Vilnius vis dėlto praturtės ir garbingoje vietoje stovinčiu J.Basanavičiaus paminklu“, – skulptūros įteikimo iškilmėse sakė koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.

„Džiaugiuosi, kad verslas supranta būtinybę kalbėti apie savo tautos istoriją,“ – kalbėjo Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė,“ – Viliuosi, kad tautos ir valstybės išlikimas globaliame pasaulyje taps vis svarbesnis ir suprantamesnis visiems.“

Skulptūrą muziejui padovanojęs koncernas „MG Baltic“ šiemet taip pat parėmė Algirdo Grigaravičiaus knygos apie J.Basanavičių „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos“ leidimą.

„MG Baltic“ jau daug metų remia knygų, skirtų Lietuvos istorijos tyrinėjimams bei kultūros paveldui, leidimą. Bendrovės finansuotų leidinių kataloge yra „Lietuvos istorija. Nepriklausomybė (1918–1940 m.)“; „Lietuvos medinės bažnyčios“; Senojo Vilniaus fotografijai skirtas Jano Bulhako tritomis; „Stanisław Filibert Fleury: fotografijos“; V. Drėmos „Dingęs Vilnius” (pakartotinis leidimas); 6 Mykolo Römerio dienoraščių tomai ir kiti.