Vasario 10 d., penktadienį, 15 val. Kudirkos Naumiestyje (Vinco Kudirkos g. 29) duris atvers atnaujintas Vinco Kudirkos muziejus. Taip Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginius. Tarp muziejaus eksponatų – asmeniniai V. Kudirkos daiktai, vertimų rankraščiai, knygnešių epochą menantys eksponatai ir pirmą kartą pristatoma šiaurės suvalkiečių – zanavykų – XIX a. apranga. Vinco Kudirkos muziejaus ekspozicijoje lankytojai taip pat galės susipažinti su Kudirkos Naumiesčio istorija, knygnešių, V. Kudirkos ir varpininkų veikla.
Muziejuje – modernumas ir klasika
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės teigimu, V. Kudirkos svajonė buvo atkurta Lietuvos valstybė, todėl atnaujinto muziejaus salėse pristatoma reikšminga, su Lietuvos istorija ir etnografija susijusi medžiaga.
„Muziejaus ekspozicija suskaidyta į pirmą ir antrą aukštus. Pirmas aukštas išlaiko labiau klasikinę stilistiką, būdingą Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuriam ir priklauso Vinco Kudirkos muziejus. Čia matome ir Kudirkos Naumiesčio istoriją. Antras aukštas – šiuolaikiškesnis. Jame lankytojai ras tris terminalus, kuriuose elektroniniu būdu galima pavartyti „Varpą“, „Ūkininką“ ir kitus ano meto leidinius“, – sakė ekspozicijos autorius, Lietuvos nacionalinio muziejaus dailininkas Eimantas Ludavičius.
Gausią ikonografinę ir istorinę ekspoziciją pagyvina XIX a. pabaigos tradicinė zanavykų apranga. „Zanavykų apranga sukomplektuota iš Lietuvos nacionalinio muziejaus etnografinės aprangos rinkinyje saugomų autentiškų eksponatų. Muziejaus atidarymui parodų salėje dar paruošėme XX a. 3–4 deš. tautinio kostiumo ikonografijos parodą, kuri atskleidžia mažai žinomą stilizuoto kostiumo istoriją ir parodo jį kaip išskirtinį ano meto reiškinį“, – teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė B. Kulnytė.
Knygnešių keliai ir kelias į nepriklausomybę
Antrojo aukšto ekspozicija skirta V. Kudirkos gyventam laikotarpiui, knygnešystės ir XIX a. antros pusės tautinio judėjimo veikėjų – varpininkų – istorijai. Būtent jie subrandino lietuvių tautą laisvės ir nepriklausomybės siekiui.
„Antrame muziejaus aukšte lankytojai pateks į savotišką labirintą, vesiantį juos knygnešių keliais. Juk XIX a. pabaiga ir buvo toks labirintas, per kurį reikėjo eiti, atrasti duris ir pro jas išeiti į nepriklausomybę“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė B. Kulnytė.
Tarp muziejaus eksponatų – 1863 m. Juozapo Zavadskio spaustuvėje išleista maldaknygė, kurią V. Kudirka padovanojo savo šeimininkės Naumiestyje Petronėlės Krūzaitienės dukrai Marijai, taip pat V. Kudirkos vertimų rankraščiai: Džordžo G. Bairono „Kaino“, Fridricho Šilerio „Orleano mergelės“ ir „Viliaus Telio“ vertimai į lietuvių kalbą.
