V. Radžvilas. Dažniausiai net nemėginama įvardinti tikrųjų JAV rinkimų rezultatų priežasčių (13)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose piliečių prezidentu išrinktas Donaldas Trampas, iki jo kadencijos dar teks palaukti kone du mėnesius. Regis, visą rinkimų kampanijos laiką D. Trampas buvo pateikiamas kaip neadekvatus žmogus, neva visiškai netikėtinas JAV prezidentas, o Hilari Klinton (Hillary Clinton) buvo piešiama kaip stabili ir patikima kandidatė. Bet rezultatai parodė ką kita. Tuojau pat po rinkimų pasipylė ne tik pasipiktinimai, protestai prieš naująjį prezidentą, bet ir patyčios.

– D. Trampui laimėjus JAV prezidento postą, imta viešai abejoti tokiu rinkėjų sprendimu, analizuojami blogiausi scenarijai ir toks laimėjimas netgi prilyginamas JAV žlugimui. Nejau tai tikrai buvo pats blogiausias kandidatas, kuris tik galėjo laimėti? – „Vakaro žinios“ paklausė filosofo prof. Vytauto Radžvilo.

– Kol kas Lietuvoje neatkreiptas dėmesys į vieną itin svarbų D. Trampo pergalės aspektą – ši pergalė yra pasiekta neįtikėtinai nepalankiomis aplinkybėmis, nes tokio kandidato puolimo Vakarų pasaulyje bent jau po II pasaulinio karo niekam neteko regėti. Nors įvairūs analitikų pateikiami skaičiai šiek tiek skiriasi, bendras vaizdas yra įspūdingas: iš maždaug 200 JAV mastu žinomų laikraščių, nors ne visus juos galima pavadinti nacionaliniais, D. Trampą palaikė mažiau nei 20. Tuo metu iš 10 įtakingiausių politinių savaitraščių – nė vienas. Nepaisant to, jis pasiekė pergalę.

Šitoks puolimas, be abejo, liudija, kad demokratinėmis save laikančių Vakarų šalių žiniasklaidoje vyrauja tendencijos, kurios aiškiai rodo objektyvios, nešališkos ir kritiškos žiniasklaidos nuosmukį.

Iš tikrųjų net nemėginta įvardyti gelminių rinkimų rezultatų priežasčių. Nors jas atspindi pačių JAV rinkėjų nuotaikos – apklausos. Jos rodo, kad nuo 2002 iki 2015 metų piliečių, tikinčių, kad Amerikoje egzistuoja tikra demokratija, arba Tautos valdžia, sumažėjo nuo 44 iki 23 proc. O asmenų, kurie save priskiria vidurinei klasei, tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo nuo 61 iki 50 proc. Taigi, jei kalbame apie priežastis, jos yra dvi – ekonominė ir politinė.

Ekonominę priežastį galima apibūdinti pasakant, kad Amerikoje nuolatos augo nedarbas, žlugo senasis gyvenimo būdas, mažėjo daugumos piliečių gerovė ir radosi visiškas netikrumas dėl ateities. Kalbant apie politines priežastis, iš esmės susvyravo tikėjimas, kad piliečiai turi balsą valdant Ameriką, o iš esmės tai reiškia, kad nebetikima, jog Amerikos demokratija iš tiesų yra autentiškas tautos valios raiškos mechanizmas.

Tokiomis sąlygomis žiniasklaidos elgesys savotiškai ne tik patvirtina šias piliečių nuotaikas, bet ir rinkimų metu greičiausiai turėjo jas sustiprinti. Juk visiškai akivaizdu, kad, žvelgdami į tokį neįtikėtiną žiniasklaidos šališkumą, pašaliniai stebėtojai yra priversti klausti, ar laisvos ir demokratinės žiniasklaidos Amerikoje, kaip, beje, ir daugelyje kitų demokratinių šalių, įvaizdis atitinka tikrovę. Net galima kelti klausimą, ar demokratija tose šalyse nevirto tiesiog galingųjų valdžios legitimavimo įrankiu ir ar nėra tapusi tik vaizduojama demokratija.

Manyčiau, kad gelminės Amerikos piliečių nuojautos ar bent jau toks situacijos supratimas ir buvo lemiama iš pirmo žvilgsnio neįtikėtinos D. Trampo pergalės priežastis.

– Ar galima tikėtis, kad po rinkimų, į valdžią atėjus visiškam politikos naujokui, šalies valdymas pasikeis iš esmės?

– Manyčiau, kad jokių grandiozinių pokyčių nebus, nes pirmiausia pats D. Trumpas, nors iki šiol pats tiesiogiai nedalyvavo politiniame gyvenime, yra JAV elito atstovas, priklausantis turtingiausių šalies žmonių sluoksniui. Lygiai taip pat jo dabartiniai paskyrimai Baltųjų rūmų administracijai aiškiai rodo, kad jis vis dėlto ieškos būdų sutarti su ta JAV elito ir savo partijos dalimi, kuri iš pradžių priešinosi jo prezidentinėms ambicijoms. Tad radikalių ar drastiškų JAV politikos pokyčių nebus. Kita vertus, šie pokyčiai bus gana rimti dėl to, kad D. Trampas kur kas daugiau dėmesio skirs Amerikos nacionaliniams interesams.

Jis puikiai supranta, kad pati Amerika, nors ir galingiausia pasaulio šalis, tam tikru laikotarpiu, ypač pastaraisiais dešimtmečiais, buvo paversta savotišku įrankiu, kuriuo naudojosi savo tikslų siekiančios globalios korporacijos. Tai yra verslo ir politinės grupės, kurios pirmiausia rūpinasi savo asmeniniais egoistiniais interesais ir buvo jau atpratusios rimtai mąstyti apie pačią Ameriką, jos besikeičiančią padėtį pasaulyje ir piliečių lūkesčius. Šiuo požiūriu D. Trampo atsigręžimas į Ameriką, nors ir nepadarys jokio stebuklo, daug ką pakeis šalies viduje ir tarptautinių santykių srityje. Tai nebus jokia radikali revoliucija, nes Amerika yra globali ir jos globalūs siekiai neišnyks. Kita vertus, net ir norėdama, Amerika negali nusišalinti nuo tarptautinių reikalų, nes pasaulyje tikrai sumažėtų saugumo ir stabilumo.

D. Trampas iš tiesų yra prezidentas, kurio išrinkimas nurodo į Amerikos ateitį, o ta ateitis yra labai aiški – jau po 10-15 metų pasaulyje bus keletas globalių galios centrų ar pagrindinių žaidėjų. Šiam klubui neabejotinai priklausys Kinija, Indija, Vokietija, Japonija, Rusija ir greičiausiai Didžioji Britanija. Gal dar viena kita šalis. D.Trampas šią padėtį aiškiai mato, tad jo išrinkimas vertintinas kaip gana palanki aplinkybė, kuri gali atverti Amerikai galimybę pamažu prisitaikyti prie šios pasaulyje besiformuojančios naujos galios konfigūracijos.

Tuo metu H. Klinton komanda rėmėsi prielaida, tarytum nauja konfigūracija nesiformuoja, ir todėl neabejotinai H. Klinton išrinkimas būtų pakenkęs ne tik pasaulio, bet ir pačios Amerikos interesams. D. Trampas bus ne tiek idealizuotas prezidentas, kiek „real“ politikos atstovas. Jis bus pragmatiškas, kietas, partneriams kartais sunkiai sukalbamas prezidentas.

 Daug nepasitenkinimo tarptautiniu lygiu sukėlė ir D. Trampo pasisakymas, kad NATO narės turėtų atsakingiau žiūrėti į savo narystę ir, prieš reikalaudamos būti apgintos, imtų vykdyti savo įsipareigojimus Aljansui. Kodėl taip kritiškai buvo priimta ši pozicija?

– D. Trampo požiūris į NATO gynybos reikalus yra visiškai natūralus, ypač remiantis prielaida, kad jis save suvokia kaip Amerikos prezidentą ir pirmiausia ketina ginti savo šalies nacionalinius interesus. Jis yra visiškai racionalus žmogus ir puikiai žino, kokias astronomines sumas suryja JAV gynybos biudžetas, kuris milžiniška dalimi yra skiriamas kitų šalių reikmėms. Todėl žinodamas, kad Amerika priklauso milžiniškam kariniam Aljansui, kurio narės yra nepaprastai turtingos šalys, neįdedančios savo indėlio Aljanso išlaikymui, jis reikalauja tokią neteisybę panaikinti.

– Kaip gali keistis Lietuvos ir JAV santykiai po JAV prezidento rinkimų?

– Manyčiau, kad mums pirmiausia reikia skubiai išmokti kai kurias pamokas. Pati svarbiausia yra ta, kad privalome pratintis mąstyti savo galva. Puikiai suprasdami, kad Amerika yra mūsų strateginis partneris ir svarbiausias saugumo laidas, privalome skirti Ameriką nuo jos valdžioje esančių skirtingas ideologijas išpažįstančių grupuočių. Kitaip tariant, buvo aklai manoma, kad ta ideologija, kurią išpažino Barakas Obama ir kurios šalininkė yra H. Klinton, yra vienintelė Amerikoje galima pasaulėžiūra, tad buvo remtasi prielaida, kad ji triumfuos visą laiką. Šis išankstinis ideologinis aklumas trukdė ramiai ir blaiviai įvertinti Amerikos šalį ir jos visuomenę, neleido suprasti, kad ta visuomenė yra labai įvairi, o JAV valdžios viršūnėse ir elite esama skirtingų pasaulėžiūrų ir ideologijų žmonių.

Todėl buvo iš anksto visiškai be reikalo nuvertinta vadinamoji tylioji Amerika, kuri B. Obamos valdymo laikais buvo gerokai prispausta, ir manyta, kad laimės B. Obamos ir H. Klinton linija. Tad buvo padarytos labai rimtos klaidos, net leisti dalykai, kurių sau niekaip neleidžia kitos šalys. Turiu omenyje nepateisinamą tyčiojimąsi iš D. Trampo, kuris atrodo labai neskaniai kai kam moraliniu požiūriu, tačiau yra pavojingas, nes turi absoliutų politinį trumparegiškumą. Mes, Lietuva, įpratę, kad mūsų elitas ar valdantieji sluoksniai visuomet gali padaryti, ką nori. Ir buvo manyta, kad ir per JAV prezidento rinkimus H. Klinton laimės vien todėl, kad šiuo metu ją remia valdžioje esantis isteblišmentas. Buvo visiškai neįvertinta Amerikos piliečių valia. Todėl rezultatas toks. Dabar beliks skubiai nusiplauti gėdą ir ieškoti būdų, kaip sutarti su naująja Amerikos administracija. Kito kelio nėra. O šių nepatogumų ir savotiškos gėdos tikrai buvo galima išvengti.

– Tiek viešojoje erdvėje galima išgirsti pasisakymų, tiek analitikai nevengia D. Trampo pavadinti pačiu palankiausiu JAV prezidentu Vladimirui Putinui. Ar verta tikėtis, kad išrinkus naująjį prezidentą JAV ir Rusijos santykiai pagerės?

– Manyčiau, neįmanoma, kad būtų palankesnis prezidentas Rusijai nei dabartinis – B. Obama. O kalbant apie D. Trampo santykius su V. Putinu bei JAV ir Rusijos santykius, draugystės ar ypatingo palankumo nebus. Amerika ir Rusija pradės kietą, dalykišką pokalbį, o jo rezultatas bus aiškiai nubrėžtos vadinamosios raudonosios linijos, kurių nevalia peržengti. Dabartiniame pasaulyje klostosi situacija, kad keičiantis sąlygoms ir nykstant vienpolio pasaulio galimybei turės būti sukurta nauja tarptautinė tvarka – taikos ir saugumo architektūra. Tad laukia sunkios ir stiprios derybos, o manyti, kad D. Trampas šiose derybose atidavinės Amerikos pozicijas, lengva ranka aukodamas savo draugus ir sąjungininkus, yra daugiau nei naivu.

Galima netgi sakyti, kad šitoks dirbtinai kurstomas D.Trampo, kaip silpnavalio ir bejėgio V. Putino partnerio, įvaizdis niekaip neatitinka tikrovės ir pirmiausia yra kenksmingas ir Lietuvos interesams. Pirmas dalykas, ką turėtų pradėti daryti Lietuvos valdantieji sluoksniai ir su jais susijusi žiniasklaida, – liautis pilti purvą ant Amerikos piliečių pasirinkimo ir naujai išrinkto prezidento. Nes jei šalies prezidentas būtų supažindintas su tuo, kokios patyčios iš jo vyksta Lietuvoje, galbūt jis Baltijos šalis, o pirmiausia Lietuvą, perleistų Rusijos įtakai. Žinoma, tai daugiau pajuokavimas, tačiau, kalbant rimtai, atėjo metas skubiai suprasti, kad neatsakingo plepėjimo laikas turi kuo greičiau baigtis.

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
kolumbas-baneris
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *