Atidaryta istorinė paroda apie nepriklausomų valstybių kūrėjus – Mintaujos gimnazijos moksleivius (0)

At­mi­ni­mo len­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui An­ta­nui Sme­to­nai ant bu­vu­sios Min­tau­jos gim­na­zi­jos pa­sta­to. Au­to­rius Gun­tis Pan­da­ras. | G. Šiukš­čiaus nuotr. 2015 me­tai.

Lapkričio 16 dieną – likus porai dienų iki Latvijos Respublikos paskelbimo dienos – Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejuje atidaryta istorinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.

Parodą sudaro penki informaciniai stendai su tekstais lietuvių ir latvių kalbomis bei archyvinėmis nuotraukomis, taip pat tų laikų moksleivių daiktai ir portretai. Parodą rengė Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su Jelgavos muziejumi ir Šiauliuose įsikūrusiu Baltų centru. Parodoje tolygus dėmesys skiriamas latviams ir lietuviams, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir vėliau kūrė nepriklausomas Latviją ir Lietuvą, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.

Parodos atidaryme dalyvavo dabartinės Jelgavos gimnazijos moksleiviai, parengę smagų įvairiakalbį (latvių, lietuvių, vokiečių, rusų kalbomis) spektaklį su  vaizdais iš anuometinio gimnazistų gyvenimo. Renginyje kalbėjo Jelgavos meras Andris Ravinš (Andris Rāviņš), Šiaulių muziejaus direktorius Raimundas Balza, Jelgavos muziejaus direktorė Gita Grase ir kiti. Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas teigė, kad ši paroda labai svarbi tuo, kad mums primena, kad čia kartu mokėsi žmonės, atvedę Lietuvą ir Latviją į nepriklausomybę.

Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejus yra įsikūręs 1775 metais Kuršo kunigaikščio Peterio Birono įsteigtos „Academia Petrina“, nuo 1806 metų – Mintaujos, nuo 1917 metų – Jelgavos gimnazijos rūmuose. Būtent šioje gimnazijoje XIX amžiaus pabaigoje mokėsi ar mokė beveik visas tarpukario Lietuvos visuomeninis-politinis elitas – mokytojas Jonas Jablonskis, mokiniai Antanas Smetona, Mykolas Šleževičius, Juozas Tūbelis, Vladas Mironas, Jonas Šliūpas, Jonas Smilgevičius, Kazimieras Bizauskas, ir kiti, taip pat žymios tarpukario Lietuvos asmenybės iš ekonomikos, mokslo ir meno sričių. Lietuvių moksleiviai gimnazijoje kūrė būrelius ir draugijas, kurių žymiausia – „Kūdikio“ draugija (veikė 1890-1899 metais), prisidėjusi prie lietuviškos spaudos platinimo ir lietuviškos savimonės skatinimo.

Mintaujos gimnazija. Academia petrina | wikipedija.org nuotr.

Kartu su jais Mintaujos gimnazijoje mokėsi ne mažesnis būrys tarpukario Latvijos politinio, mokslinio ir kultūrinio elito – pirmieji Latvijos Prezidentai Alberts Kviesis, Janis Čakste, pirmasis Latvijos Saeimos pirmininkas Fridrihs Vesmanis ir kiti. Žymus Latvijos dailininkas Gedertas Eliasas, kurio vardu pavadintas buvusios gimnazijos patalpose įsikūręs muziejus, irgi baigė šią gimnaziją.

Paroda veiks iki 2017 metų sausio 25 d.