Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti.
Asteroidus aptikti yra viena, tačiau suvokti jų grėsmę – visai kas kita. Tai objektai, lekiantys įspūdingu 20-30 kilometrų per sekundę greičiu. Pasiekę Žemės atmosferą, asteroidai susiduria su didžiule trintimi, oro pasipriešinimu ir akimirksniu užsiliepsnoja. Manoma, jog didesni nei 140 metrų skersmens meteoritai – atsitrenkę į žemę asteroidai – gali pakeisti lokalinį klimatą, atšaldyti orą. „Mokslo sriuboje“ klausiame, kaip astronomai vykdo asteroidų stebėjimus? Ar mėgėjai taip pat gali atrasti Žemei pavojingus dangaus kūnus? Kaip užtikrinti žmonių apsaugą? Kiek laiko reikia, norint pakeisti į Žemę skrendančio asteroido kryptį?
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
