Vos prieš 300 metų pagrindinė susisiekimo rūšis buvo pėsčiomis. Miestų dydis buvo toks, kad galima būtų susisiekti pėsčiomis. XIX a. pabaigoje Vilniuje buvo tramvajus. Jis vadinosi Vilniaus arklinis tramvajus. Jis turėjo 2 arklio galias. Nuo kalno pradėdavo važiuoti greičiau, o į kalną lėčiau.
„Sunku pasakyti, kokios grūstys buvo su vežimais, bet šiandien kamščiai miestuose yra tikras galvosūkis. „Tiesiog neįmanoma“, – sako Kinijos kelių policijos pareigūnas. Kinijos greitkeliuose kamščiai kartais pasiekia net per 100 km. ilgį. Vairuotojai keliuose praleidžia kelias paras, nes greitis siekia vos 5 km/h. Vilniuje, per piko valandą važiuoja apie 65 000 automobilių. Mes, šimtai tūkstančių gyventojų, deginame savo laiką ir energiją spūstyse. Ar žinojome, kad per metus vidutiniškai susidaro nuo vienos iki dviejų savaičių, kurias praleidžiame tiesiog stovėdami kamštyje?“ – sudomina „Mokslo sriubos“ savanoriai.
TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą trečiadienį 22:00 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Patronažą šviesiai suteikia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Idomi laida. Sėdėsim tarp kompiuterių, švitinsimės laimėje.