Mirė profesorius Algirdas E. Čižas (0)

Algirdas Eduardas Čižas | VGTU nuotr.

Algirdas Eduardas Čižas (1929-2016) | VGTU nuotr.

Spalio 21 dieną, eidamas 88-uosius metus Vilniuje mirė Algirdas Eduardas Čižas – habilituotas mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas ir vienas jo aktyvių kūrėjų.

A. E. Čižas gimė 1929 m. rugsėjo 16 d. Užupiečiuose, Anykščių valsčiuje. Ankstyvojoje vaikystėje augo Tauragėje, Pagėgiuose ir kitur, kur prie geležinkelio tarnavo jo tėvas. Porą metų mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, trejus metus – Anykščių liaudies mokykloje, 1940–1947 m. mokėsi Anykščių progimnazijoje ir gimnazijoje. 1947–1952 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete, įgijo inžinieriaus statybininko išsilavinimą. 

1953 m. Valstybinėje politinės ir mokslinės literatūros leidykloje A. Čižas organizavo naują Techninės literatūros redakciją ir 1953–1957 m. buvo pirmasis jos vedėjas, leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas.  1957–1958 m. dirbo Valstybiniame statybos ir architektūros reikalų komitete Respublikinės statybos parodos direktoriumi.

1959–1964 m. dirbo Lietuvos Mokslų akademijos Enciklopedijos redakcijoje skyriaus vyriausiuoju redaktoriumi, 1963–1964 m. buvo vardyno, mokslo ir literatūros kontrolės skyriaus vedėjas.

1964–1969 m. A. Čižas dėstė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale. 1964–1967 m. jis taip pat studijavo šios aukštosios mokyklos aspirantūroje. 1967 m. Kauno politechnikos institute jis apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Matematinio programavimo metodų taikymas tampriųjų plastinių sijų ir rėmų skaičiavimui su deformacijų ribojimu“.

1969 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus fakulteto vietoje įkūrus Vilniaus inžinerinį statybos institutą, A. Čižas buvo jo dėstytojas, docentas, nuo 1977 m. – profesorius.

1974 m. Kauno politechnikos institute A. Čižas apsigynė disertaciją „Optimalių tampriųjų-plastinių tiesiškai stiprėjančių sistemų skaičiavimo teorija ir metodai“, o įkūrus Vilniaus inžinerinį statybos institutą,  buvo ilgametis dėstytojas, docentas, nuo 1977 m. – profesorius, 1980-1987 m. statybos fakulteto dekanas.

1989 m. jis buvo išrinktas ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto Tarybos pirmininku, 1990 m. – įsteigto Vilniaus technikos universiteto laikinosios Tarybos pirmininku. Jis buvo darbo grupės, 1990–1992 m. parengusios šio universiteto Statutą, pirmininkas.

1995–2001 m. A. Čižas dirbo 1995 m. sausio 24 d. įsteigto Studijų kokybės vertinimo centro direktoriumi, buvo pirmasis jo vadovas. Jis buvo Mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo ekspertų tarybos pirmininkas.

Nuo 2001 m. iki gyvenimo pabaigos jis buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas.

Moksline ir akademine veikla paklojęs savo disciplinos – medžiagų atsparumo – pamatą kelioms inžinierių ir architektų kartoms, profesorius A. Čižas nuolat tobulino Lietuvos aukštąjį mokslą – vadovavo Sąjūdžio seimo Švietimo komisijai, koordinavo Baltosios knygos „Lietuvos aukštasis mokslas“ projekto rengimą,  rengė aukštojo mokslo įstatymų projektus, šešerius metus vadovavo Studijų kokybės vertinimo centrui.

Lietuvos Atgimimo laikotarpiu A. Čižas buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Sąjūdžio tarybos pirmininkas, 1989 m. išrinktas į Sąjūdžio Seimą, vadovavo jo Švietimo komisijai. 1998–1999 m. A. Čižas koordinavo Baltosios knygos „Lietuvos aukštasis mokslas“ projekto rengimą,  rengė įstatymų, reguliuojančių aukštąjį mokslą, projektus. Jis buvo Lietuvos mokslo tarybos Mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo priežiūros komisijos primininko pavaduotojas.

Svarbiausi A.E. Čižo moksliniai ir mokomieji leidiniai:

1958 m. – „Šriftai ir jų naudojimas brėžiniuose, plakatuose, sienlaikraščiuose“ (su Kostu Dockumi).
1959 m. – „Elementarios žinios apie namo dalis“.
1962 m. – „Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas“ (1 dalis, su Algirdu Jurevičiumi).
1974 m. – „Tempimo-gniuždymo uždavinių sprendimas : metodiniai nurodymai“, „Ženklų taisyklės. Statiškai išsprendžiamų strypinių sistemų įrąžų diagramų sudarymas. Medžiagų atsparumo metodiniai nurodymai“ (su V. Zakarevičiumi).
1977 m. – „Medžiagų atsparumo namų darbų atlikimo tvarka : metodiniai nurodymai“.
1979 m. – “Aiškinamasis medžiagų atsparumo uždavinynas“ (su Vytautu Viršilu ir Jonu Žekevičiumi, antroji dalis – 1981 m., kiti leidimai: 1985, 2000 m.), „Dieninio skyriaus studentų einamojo pažangumo kontrolės ir valdymo sistema“ (su V. Tulevičiumi, kitas pataisytas ir papildytas leidimas – 1982 m.).
1984 m. – „Aleksandras Čyras : literatūros rodyklė“ (su kitais autoriais).
1989 m. – „Tempimas ir gniuždymas : paskaitų ciklas“.
1993 m. – „Medžiagų atsparumas. Konstrukcijų elementų mechanika“ (vadovėlis aukštųjų technikos mokyklų studentams).
2001 m. – „Rimantas Kačianauskas : literatūros rodyklė“ (su kitais autoriais).
2002 m. – „Aleksandras Čyras ir optimizacija statybinėje mechanikoje : analitinė apžvalga“ (su Juozu Atkočiūnu).
2006 m. – „Juozas Atkočiūnas : biografijos puslapiai ir bibliografinė rodyklė“ (su kitais autoriais).
2008 m. – „Mechanics of materials : study guide“ (anglų kalba, „Medžiagų mechanika : studijų vadovas“), „Medžiagų mechanikos elektroninis vadovėlis“ (interaktyvus elektroninis leidinys kompaktine plokštele).
2009 m. – „Netamprių konstrukcijų mechanika : vadovėlis“ (su Juozu Atkočiūnu).
2013 m. – „Medžiagų mechanika : sudėtingų uždavinių sprendimas : mokomoji knyga“ (su Stanislavu Stupaku).

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *