A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai? (7)

A. Ramanauskatės-Skokauskienės nuotr.

Skiriama partizanų A. Ramanausko-Vanago ir B. Mažeikaitės-Vandos suėmimo šešiasdešimtmečiui paminėti

Kaune, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtos esančiame skverelyje stovi paminklas su užrašu : „Lietuvos partizanui-generolui  Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti“  , o netoliese yra ir  paminklinė juodo granito lenta, kuri byloja:  „Šioje vietoje 1956 m. spalio 12 d. KGB operacijos metu buvo suimtas  Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo Pirmininko  pirmasis pavaduotojas, ėjęs ir LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininko pareigas, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos  Deklaracijos signataras, LLKS gynybos pajėgų vadas, dimisijos  brigados generolas, Vyčio kryžiaus I ir II laipsnių ordinų kavalierius  Adolfas Ramanauskas-Vanagas  ir jo žmona Lietuvos partizanė  Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė-Vanda,  po mirties apdovanota Vyčio kryžiaus ordino karininko kryžiumi“ . Partizanų vadas Vanagas sušaudytas 1957.11.29d., žmona nuteista kalėti“ (skulpt. Stasys Žirgulis)

Prie paminklo pasodinti  ošia šeši  ąžuoliukai…

Spalis. Vėjas. Krenta lapai. Dulksnoja lietus. Nuo ąžuoliukų tarsi ašaros byra lietaus lašai …Visa tai dar labiau paryškina prieš 60 metų  čia įvykusią tragediją ir pasiaukojamą Lietuvos partizanų kovą už Tėvynės laisvę.

Prasidėjus antrąjai sovietinei okupacijai mano Tėvai negalėjo taiksytis su Tėvynės pavergimu. Jie, kaip pilietiški lietuviai, patriotiški savo Tautos, savo Tėvynės   žmonės, išėjo kovoti su  sovietiniais okupantais ir jų talkininkais. Buvę švietimo darbuotojai tapo partizanais.

Didelė lietuvių tautos dalis tada priėmė tokį sprendimą.

Lietuvą okupavusios SSRS represinės struktūros – LSSR KGB  vienu iš esminių tikslų, kaip rodo buvusi KGB veikla, buvo – fiziškai sunaikinti šią nacionalinę, lietuvių tautos dalį, kuri priešinosi sovietinei okupacijai.

Represinės struktūros žudė ne tik partizanus. Buvo tremiami, vežami į lagerius, kišami į kalėjimus, žudomi  ir tie, kurie rėmė ir padėjo partizanams.

Oficialioji  statistika rodo:

Sovietinės oupacjos metais  metais ( 1944- 1953) Lietuvoje:

– suimta ir įkalinta 186 000 žmonių
– ištremta 118 000
– žuvo parizanų ir jų rėmėjų 21 000
– lageriuose ir kalėjimuose žuvo apie 25 000
– tremtyse žuvo   28 000 žmonių.

Tai dideli skaičiai. O už kiekvieno skaičiaus Žmogaus tragedija. Tai sulaužyti šeimų gyvenimai, sudaužytos svajonės, sutrypta jaunystė, atimta gyvybė.

Mano Tėvelis, Adolfas Ramanauskas -Vanagas, buvo tos Lietuvių tautos dalies, kuri priešinosi sovietų okupacijai vadas, Lietuvos partizanų vadas. KGB įnirtingai persekiojo ir gaudė mano Tėvus. Ilgai nesisekė kgbistams suimti ir sunaikinti mano Tėvų.

Žmonės rėmė Tėvelio  vadovaujamą laisvės kovą, padėjo  Tėvams,  todėl jie šioje laisvės kovoje išliko beveik dvylika metų. Lemtingąja diena,  mano šeimai,  tapo 1956 m. spalio 12-oji.

KGB agentas, kgbistiniu slapyvardžiu „Žinomas“, Antanas Urbonas, buvęs Tėvelio bendramokslis, gyvenęs čia, Kaune, Žaliakalnyje, Kampo gatvėje, netoli šio skverelio, išdavė KGB mano Tėvus.  Spalio 12d.  buvo įvykdyta slapta KGB operacija,  Tėvų suėmimo operacija.

Šiandien, šiame skverelyje  lietaus ašaromis verkiantys ąžuolai, to neprisimena. Jie pasodinti jau atkurtos nepriklausomybės metais, įamžinant šią istorinę Kauno vietą. Pasodinti  kaip pagarbos, ištvermės ir stiprybės simboliai, mano Tėvams prisiminti ir pagerbti. Šie ąžuolėliai, čia susirinkus gausybei žmonių, švęntinant paminklą ir atminimo lentą,  išgirdo apie tai, kaip dvylika metų KGB gaudė mano tėvus, kiek daug šiam tikslui jie skyrė dėmėsio, jėgų, klastos ir smurto. Kaip čia, Kampo gatvėje  gyvenęs KGB agentas Antanas Urbonas  ,,Žinomas“,  ilgai ir klastingai laukė savo išdaviko valandos. Kokius juodus darbus dirbo represinei KGB struktūrai, kad greičiau ta valanda ateitų. Kokius judo grašius, už tai gavo.

Ąžuolai  girdėjo….ir dabar jie tarsi vėl kalbasi apie tai su manimi,  o gal aš su jais…

O lietaus lašai vis krenta, kaip krenta prisiminimai tiesiai į širdį.

Pastaraisiais metais turėjau vėl ir vėl detaliai, daug kartų iki smulkmenų išgyventi visa tai,  kas buvo. Vyko  kgėbistų, po A. Urbono išdavystės dalyvavusių Tėvų sulaikymo operacijoje, teismai.

O tada, po išdavystės, KGB buvo sudarytas smulkus planas, kaip suimti Ramanauskus. Planas archyve išliko iki šių dienų. Jame rašoma:

„Dirbantis Ramanausko paieškoje KGB 2 skyriaus 4 valdybos agentas „Žinomas“ 1956 m. spalio 11 dienos neeiliniame susitikime pranešė, kad pas jį į Kauną dviračiais atvyko Ramanauskas ir Mažeikaitė. (…) Pats išeiti susitikti agentas negalėjo. Agentas nesutiko, kad Ramanauskas ir Mažeikaitė būtų suimti jo bute, nes bijojo išsišifruoti prieš kaimynus. Agento namelis ir gyv. ploto išdėstymas buvo iš anksto išstudijuota.

Ramanausko ir Mažeikaitės suėmimui būtina:

1. „Žinomo“ namelis turi būti stebimas iš išorės pagal pridėtą planą. Žvalgus aprūpinti racijomis ir Ramanausko bei Mažeikaitės aprašymais.
2. Organizuoti 2 suėmimo grupes. Viena 6 žmonių grupė, vadovaujama mjr. Abukausko, mašinoje GAZ-69 laukia Kampo gatvėje, maždaug už 200 m nuo agento namo. Antra 6 žmonių grupė, vadovaujama mjr. Dušanskio, mašinoje GAZ-151 laukia Algirdo gatvėje, 300 m nuo agento namo.
3. Organizuoti sutartą radijo ryšį tarp suėmimo grupių ir žvalgų grupės, stebinčios ,,Žinomo“ namą. Priedas – sutartų signalų sąrašas.
4. Jei Ramanauskas ir Mažeikaitė išeis iš namo kartu ir eis Kalniečių gatve, pirma grupė, gavusi žvalgų signalą, seka juos ir suima Ramanauską. Antra grupė juos dengia ir suima Mažeikaitę.
5. Jei Ramanauskas ir Mažeikaitė išeis kiekvienas atskirai, pirma suėmimo grupė seks Ramanauską, antra Mažeikaitę.
6. Jei Ramanauskas ir Mažeikaitė eis Kampo ar Algirdo gatve – operatyvinės grupės suima juos savarankiškai.
7. Stebėti Kalniečių g., kuria, išėję iš agento namo, Ramanauskas ir Mažeikaitė gali eiti Neries link. Atsakingas mjr. Putveinas.
8. Organizuoti Kauno UKGB pajėgomis slaptą operatyvinį stebėjimą:
   a) Aleksoto tilto (gr. vyr. kap. Krylov);
   b) valčių perkėlos prie žieminio uosto (gr. vyr. kpt. Afonin);
   c) kelto prie geležinkelio stoties (gr. vyr. ltn. Dolovas);
   d) Panemunės tilto (gr. vyr. Caplin);
   e) Petrašiūnų pervažos (gr. vyr. ltn. Naruševičius);
   f) plento Kaunas- Prienai (vyr. ltn. Urbaitis).

Stebėtojai, pagal požymius atpažinę Ramanauską ir Mažeikaitę, tuoj pat juos sulaiko. Atsakingas papulkininkis Raslanas.

9. Operatyvininkus perspėti, kad suimant Ramanauskas gali pasipriešinti. Todėl pastebėjus jį, nešauti, o tiesiog pulti ant jo, surišti ir mašina pristatyti į Kauno UKGB.

Suimant Ramanauską pagal plano 2 paragrafą – operatyvinės grupės veikia greitai ir energingai. Prisiartinus mašinai prie Ramanausko, iš jos nelauktai iššoka darbuotojai ir, neleidus Ramanauskui panaudoti ginklo, jį sulaiko ir pristato į KGB.

10. Operbūriai ir žvalgai, kurie bus Ramanausko sulaikymo vietoje, bet tiesiogiai operacijoje nedalyvaus, tarp žmonių paskleidžia gandą, kad sulaikyti vagys.

Priklausomai nuo Ramanausko ir Mažeikaitės sulaikymo aplinkybių parengti „Žinomo“ užšifravimą.

Operatyvinių darbuotojų, vykdysiančių operatyvinį planą, instruktažą praveda KGB pirmininko pavaduotojas Martavičius ir Sinycin.

1956 m. spalio 11 d. KGB 4 valdybos 2 skyriaus viršininko pavaduotojas Dušanskis (parašas)

Sutinku: KGB 4 valdybos viršininkas Abukauskas“ (parašas)

(Šaltinis: LYA. F.K-1. A.3. B. 6656. T. 6. L. 336-339)

Kaip vyko slapta sulaikymo operacija trumpai nupasakoja ištrauka iš kgbisto Nikolajaus Dušanskio atsiminimų sąsiuvinio išlikusio archyvuose:

„Operacijos vadovavimo štabas buvo lengvoje mašinoje, vienoje iš pagrindinių miesto gatvių, maždaug už 800 m nuo agento namo.

Pirmą valandą nakties KGB pirmininko pavaduotojo drg. Sinycino planas buvo patvirtintas, paskirti 4 operatyvinių grupių vadovai. Buvo greit ir dalykiškai surengtas instruktažas, o 4 val. ryto visos grupes ir kiti operacijos dalyviai užėmė savo vietas.

7 val. ryto ėmė švisti, rodytis žmonės, prasidėjo judėjimas. 8 val. ryto mūsų žvalgybininkai davė pirmąjį signalą, kad į darbą išėjo agentas ir nusiėmė kepurę. Tai reiškė, kad viskas vyksta pagal planą. Ramanauskas su žmona jau atsikėlė ir rengiasi išvykti.

8.30 val. žvalgybininkai davė antrą signalą: objektas pasirodė ant slenksčio, atidarė duris, apsižvalgė ir pradėjo rengtis. Maždaug 9.15 val. buvo gautas pagrindinis signalas: objektas su žmona išėjo, vesdamiesi dviračius,  ir pasuko į drg. Šimkaus vadovaujamos grupės pusę. Pagal planą operatyvinė grupė – šį kartą drg. Šimkaus gavusi signalą, kad jai reikės sulaikyti Ramanauską, iki objektų pasirodymo gatvėje atsargiai iš dengto sunkvežimio juos stebi, o prisiartinus – greit iššoka iš mašinos ir juos sulaiko.

Iš tikrųjų vos tik Ramanauskas ir Birutė, vesdami  dviračius, susilygino su dengtu sunkvežimiu, kuriame slėpėsi grupė, trys darbuotojai iš kėbulo šoko ant gaujos vado, o du – ant Birutės ir greit juos sulaikė. Tuoj pat privažiavo aštuonvietė mašina GAZ-63, paėmė sulaikytuosius ir nuvažiavo.“ (ištraukos iš kgbisto N. Dušanskio sąsiuninio pabaiga)

A. Ramanauskatė-Skokauskienės nuotr.

Kas sekė po to?

Ilgi tardymai su inkviziciniais kankinimais ir siaubingais sužalojimais. Tėvelio sušaudymas 1957 m.

Mamai po tardymo kančių – politinės kalinės dalia, katorgiškas darbas  SSRS RSFSR Kemerovo srities lageryje.

Visi artimi giminės tapo politiniais kaliniais, tremtiniais su savo kančių ir pergyvenimų  istorijomis.

Plevena žvakelių liepsna skverelyje prie  Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtos Kaune, Žaliakalnyje. Tie gyvi žiburėliai liudija, kad žmonės neužmiršo to,  kas čia įvyko 1956-siais spalio 12-ją.

Mano Tėvų ir visų Lietuvos žmonių, kurie kovojo su sovietine okupacija laisvės siekis savo Tėvynei išsipildė.

Laisvės kova ir tos didžiulės aukos buvo ne beprasmiškos. Lietuva laisva. Jų paaukoto gyvenimo tikslas, viltis ir svajonė šiandien – tikrovė.