Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Rubavičius. Rinkimų spindesys ir liūdesys

Vytautas Rubavičius, www.tiesos.lt
2016-10-08 12:19:53
5
Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaizduojamosios demokratijos sąlygomis rinkimai taip pat įgauna perdėto teatrališkumo – rinkimų kampaniją aptarnaujančios viešųjų ryšių bendrovės kuria partijoms ir politikams tinkamus ar reikalingus įvaizdžius, skleidžia juos žiniasklaidoje, stebi, kaip jų aptarnaujama „mėsa“ įgauna prekinę išvaizdą įvairiausiuose debatuose. Nepaliaujama kalbėti, koks svarbus yra rinkėjo balsas, tačiau ir tuose įtikinėjimuose vis labiau jaučiama vaidyba bei prievolė – kiek ir kokių tų rinkėjų bebūtų, partinei nomenklatūrai užteks. Svarbu tik, kad vadinamasis elektoratas nesikištų į išmaniojo ir ekspertinio politinio elito tvarkomos valstybės valdymo reikalus. Tačiau kad ir ką galvotum apie elektoratą, vaidmenis privalu atlikti – to reikalauja pati Demokratija. Tad ir kalbama – daugiausia iš tuščio į kiaurą, nesvarbu kad, atrodytų, iš pažiūros protingais sakiniais. Tačiau įdėmesnis klausytojas bei žiūrovas netrunka pajusti, kad kalbama apie kažkokią šalį, kuri tik vadinama Lietuva, tačiau beveik nieko bendra su ja neturi. Net apie didžiuosius skaudulius jei jau užsimenama, tai atrodo, kad jie taip pat skleidžiasi kažkokioje kitoje erdvėje. Kitoje, nuo Vilniaus atsietoje teritorijoje.

Daugiausia kalbų apie ekonomiką, tačiau visiškai striuka su šiuolaikinės ekonomikos išmanymu. Net premjero, kuris ima ir prabyla „kaip ekonomistas“, pasisakymuose to išmanymo – tik senokai į praeitį nuėjusių pradžiamokslio sąvokų kratinys. Ekonomika jau tapo pajungta finansiniam spekuliaciniam kapitalui, tad naiviai atrodo kalbos apie šalį neva galinčios išgelbėti gamybos plėtrą. Gal ir galėtų, jei turėtume savą monetarinę politiką, tačiau juk esame visiškai priklausomi nuo tarptautinių bankų. Kitaip tariant, nuo to paties finansinio spekuliacinio kapitalo, kuriam dieną naktį dirba ir Europos Sąjungos Centrinio banko pinigų spausdinimo mašinos, kas mėnesį išleidžiančios ar tik ne 80 mlrd. eurų. Akivaizdu, kad tie milijardai niekaip nepagerina Lietuvos varguolių gyvenimo nei mažina socialinę atskirtį. Drįsčiau manyti, kad yra kaip tik atvirkščiai. Kokia begali būti Lietuvos ekonomikos ateitis, jei taip sparčiai mažėja vartotojų, o didžioji dalis biudžeto kaip tik iš vartojimo ir surenkama. Tačiau pensininkų mažėja ne taip sparčiai, kaip gyvosios reprodukcinės ir vartojimo „jėgos“, o koks iš pensininko vartotojas.

Iš kalbų apie ekonomiką gali susidaryti aiškų vaizdą, kad ekonomika egzistuoja visiškai atsietai nuo socialinio gyvenimo, tačiau keistu būdu yra to socialinio gyvenimo pagrindas. Todėl ir visos kalbos ne apie valstybę ir jos likimą, ne apie tautą bei visuomenę, o apie BVP, eksporto didinimą ir „šventąjį investitorių“, kuris tik vienas ir begalįs mus išgelbėti. Tačiau juk ekonomika jau senokai nebėra nacionalinė – ji globali, investitorius taip pat tautybės neturintis ar bent jau sunkiai identifikuojamas investicinių fondų bei didžiųjų bankų kapitalas, tad kur čia lietuviškoji politika? Juk politiką mes vis dar suvokiame kaip su šios valstybės, šios tautos ir visuomenės reikalais susijusius ir vietinei bendruomenei svarbius sprendimus. Vadinasi, politinis elitas jau tiek atsidavė kapitalui aptarnauti, kad net nebesistengia šito pridengti. Tiesa, kaip priedangą galima suvokti „auksinius“ iš visų partijų lyderių lūpų žliaugiančius gero gyvenimo pažadus.

Kapitalo, tad ir vadinamųjų darbdavių (tik pagalvokime, kokie geriečiai – iš savo kišenės traukia darbą ir dalija varguoliams) aptarnautojų tikslai ir paskatos kuo puikiausiai atsiskleidė priimant naująjį Darbo kodeksą. Naujo kodekso reikėjo, tačiau klausimas – kokiais principais jis grindžiamas. Mūsiškis gi – darbuotojų išlaisvinimu nuo socialinės apsaugos. Klausydamasis darbdavių ir juos palaikančių politikų galėjai susidaryti aiškią nuomonę, kad didžioji dalis Lietuvą ištikusių bėdų kyla dėl to, kad darbdaviai turi vergiškai paklusti savo darbuotojams. Nesvarbu, kad dirbantiems už minimalų atlygį, nes ir toks jis pernelyg didelis dėl menko konkurencingumo beigi darbo našumo. Tad būtina kuo greičiau laisvinti darbdavius nuo darbuotojų, o darbuotojams jų pačių išlaisvinimas nuo perteklinės valdžios duosiąs neabejotiną naudą – sumažinus išmokas atleistiesiems iš darbo versis svaiginamos galimybės susirasti naujus geriau apmokamus darbus. Šitai kaip tik ir paskatins mases grįžti iš emigracijos. Tačiau beveik niekas nekalba apie sukurtosios pridedamosios vertės dalybas, nes darbdavių įsitikinimu jie vieni tą vertę ir kurią. Taip pat mano ir didžioji dauguma politikų. Todėl darbuotojai yra tik prašytojai, kuriems, geriausiu atveju, patariama veiksmingiau kovoti už savo teise. Net nemirktelėjus kalbama apie darbdavių už darbuotojus mokamus mokesčius. Atrodytų, kad geriečiai darbdaviai pinigus tiems mokesčiams atsiveža iš „kitur“, tad tuos mokesčius derėtų kuo greičiau mažinti. Daugelis net iš tiesų nebesuvokia, kad darbdavys moka iš bendrai sukurtos pridedamosios vertės, nesumokėdamas jos dalies darbuotojui. Paprasčiau kalbant, iš darbuotojo atlygio.

Kai tik imama kalbėti apie mažus atlyginimus, tuoj pasigirsta „neatremiamas“ argumentas – menkas darbuotojų darbo našumas, tad jie ir uždirbą tiek, kiek verti. Tačiau vėlgi – darbo našumas nėra svarbus sukurtosios vertės dalybų proporcijai. Tarkime, darbdavys kartu su darbuotoju uždirbo 100 eurų ir pasidalijo taip: 10 darbuotojui, o 90 darbdaviui. Po kurio laiko pakilus darbo našumui jie uždirbo 1000 ir lygiai tokiu pat santykiu pasidalijo. Atrodytų, darbininkas ėmė gyventi geriau, tačiau juk drastiškai padidėjo socialinė atskirtis ar turtinė nelygybė. Tad akivaizdu, kad naujomis sąlygomis darbininkas gyvens ne geriau, o blogiau. Ekonomikoje prakutęs žmogus galėtų paprieštarauti – juk darbdaviui iš jo dalies tenka investuoti plečiant gamybą. Suprantama ir pagirtina, tačiau šitaip jis didina savo turtą. Galėtume sakyti, kad investavimas nuslepia tai, kad darbininkui nesumokama dalis paverčiama darbdavio turtu. Užsienio kompanijos ir jų darbuotojai šitai gerai supranta, todėl plečiant gamybą išleidžiamos akcijos, kurių dalis atitenka darbuotojams – jie tampa dalies bendrovės turto savininkais. Suprantama, supaprastinu, tačiau pasikartosiu – svarbu dalybų proporcija, tad artėkime bent jau prie ES vidurkio.

Nekalba mūsų politikai nei ekonomistai apie vieną svarbų dabartinės ekonomikos ypatumą – finansiniam spekuliaciniam kapitalui labai svarbu tapti realia verte. Kitaip tariant, popierius būtina paversti apčiuopiama vertybe. Tačiau tokia, kuri nepaliaujamai dirba to kapitalo naudai. Valstybės skola ir yra tokia vertybė. Vieni stengiasi kuo daugiau valstybėms skolinti, o kai kurių valstybių politinių elitų tikslas yra kuo daugiau pasiskolinti, tad ir valstybę praskolinti. Tada skolintojams jau nenuilsdami dirba visi tos valstybės piliečiai. Kaip jau įprasta, įsisukama į nesibaigiantį skolos aptarnavimo ratą. Lietuva taip pat buvo praskolinta finansų krizės metais. Ir už labai dideles, ar tik ne 8 proc. siekiančias palūkanas. Net Vakarų ekspertai baisėjosi mūsų ryžtu atsisakyti tarptautinių finansų institucijų paramos už keliskart mažesnes palūkanas. Mums būtinai reikėjo brangių pinigų iš laisvų finansų rinkų. Kitaip tariant, iš bankų už didžiulius procentus. Tokia buvo mūsų prezidentės Dalios Grybauskaitės valia, kurią klusniai įvykdė premjeras Andrius Kubilius. Ant kokio skolos kablio buvo pakabinta Lietuva, gerai matyti lyginant mūsų ir Latvijos būseną skolos požiūriu. Latviai sugebėjo to kablio išvengti. Šiuo metu konservatoriai lyg niekur nieko rinkiminėje kampanijoje Kubilių siūlo į būsimos vyriausybės finansų ministrus. Čia jau galima įžvelgti istorijos patyčią. Tiesa, bankininkai linkę dosniai atsilyginti valstybių praskolintojams – juk praskolintojams tenkantį užmokesčio procentą taip pat sumoka tų pačių valstybių mokesčių mokėtojai. Tačiau apie tai kalba tik užsienio ekspertai ir, suprantama, ne apie Lietuvą.

Rinkimų kampanija buvo paskelbta gerokai anksčiau nei derėjo – ėmė sproginėti įvairūs skandalai. Dabar jau galima pasvarstyti ir apie tam tikrą scenarijų, per Seimo rinkimus pereinantį į Prezidento. Atkreiptinas dėmesys į kelis akivaizdžius dalykus. Mušant socdemus ir liberalus kilo konservatorių galimybės. Algirdo Butkevičiaus reitingai smuko, tad jis iškrenta ir iš būsimų Prezidento rinkimų. Iškrito ir liberalų vadas Eligijus Masiulis, kuris jau galėjo pretenduoti ir į Premjero postą. Liberalų žiburį pražudė godumas. Jei teisūs manantys, kad jis pinigus ėmė partijos kasai, tai buvo vienintelis lyderis laikęs tokią kasą. Jokios organizacijos vadovai, net nusikaltėlių, patys kasos nelaiko. Manau, sveiko proto nepraradę supranta, kodėl nelaiko. Kas ją priglobia, tas jau vagia ir iš savų. Tačiau Lietuvos tokiais dalykais nenustebinsi – čia svarbu, kas ir kada duoda komandą – išsiaiškinti. Dabar jau laisva vieta ir konservatorių premjerui. Tiesa, aktyviai žaidžia Ramūno Karbauskio į premjerus siūlomas Saulius Skvernelis, tačiau prezidentė po rinkimų tokį pasiūlymą suvoktų kaip asmeninį įžeidimą. Tad vargu ar būsimoji koalicija ryžtųsi tokiam žingsniui. Kita vertus, tapęs premjeru Skvernelis gerokai pasikeltų savo reitingus. Kadangi lietuviai įpratę mylėti pirmuosius asmenis, jis galėtų tapti rimtu konkurentu ir Prezidento rinkimuose. Tačiau neabejotina, kad Prezidento rinkimų kampanijos vadelės jau senokai tvirtose Prezidentūros rankose. Galima numanyti, kad ir formuojant būsimą vyriausybę pagrindinis bus virš visų pakeltas „išsiaiškinti“ bizūnas. Informacijos apie visus sukaupta per akis – tereikia tik komandos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Rubavičius. Rinkimų kodeksas – be realios savivaldos
  2. V. Rubavičius. Pražūtingas pastovumas
  3. V. Rubavičius. Kovos su „homofobais“ ypatumai ir tikslai
  4. T. Bakučionis. „Rinkimų“ farsas ant politinės santvarkos puvėsių
  5. V.Turčinavičius. Savivaldos rinkimų sistema pažeidžia piliečių konstitucines teises
  6. Prezidentė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl beprecedenčio Seimo rinkimų atvejo
  7. Konstitucinis Teismas: rinkimų rezultatai Zarasų-Visagino apygardoje panaikinti teisėtai
  8. Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ prabilo apie rinkimų demokratijos pažeidimus (video)
  9. Blogeris Zeppelinus. Įvadinė LTV rinkimų laida. O gal biudžetinės teležvaigždės Ritos Miliūtės užgaidų koncertas?
  10. Premjeras ragina netoleruoti rinkimų rezultatų klastojimo, Policijos generalinis komisaras – griežtinti įstatymus
  11. N.Puteikio rinkimų štabas apskundė D.Grybauskaitę VRK
  12. Partijos išsitraukė Seimo rinkimų numerius
  13. Tautininkai – grąžins „bambalius“ rinkimų įstatymo pažeidėjams
  14. Siekiama atverti kelią į Seimą rinkimų komitetams
  15. Lietuvos Respublikos prezidento pirmojo rinkimų rato rezultatai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Balys says:
    9 metai ago

    Viskas sukurta tam, kad jokie padorūs žmonės nepatektų nei į Seimą (vienas kitas nieko neapkeis) , nei į Vyriausybę.
    Tinka tik tie, kurie “pučia tą pačią dūdą”, t.y. tik didžiųjų sisteminių partijų atstovai,. kurie pataikauja naujai sąjungai, Briuselio komandoms. Tautiškumas raunamas iš pašaknų, negaislestingai.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    9 metai ago

    Koks skurdas – va, pasak komentarų, Širvintose rinkimai skurdu nedvelkia…

    Atsakyti
  3. Juozas says:
    9 metai ago

    Apie 8 procentų palūkanų autorius drąsiai pasakyta:
    “Tokia buvo mūsų prezidentės Dalios Grybauskaitės valia, kurią klusniai įvykdė premjeras Andrius Kubilius”.

    Gaila, Autorius neužsimena apie Bradauską, kuris gal vienintelis iš politikų dar pakalba apie Valstybinį komercinį banką. Nepaisant Lietuvos “patarėjo” Nausėdos – kokio ten skandinavo banko tarnautojo.

    Atsakyti
  4. mykolas says:
    5 metai ago

    Svarbiausia, kad būtų išrinkti tie, kurie diktuojančių tvarką yra numatyti. Prieš du penkmečius viename Šiaurės Rytų Lietuvos rajone, kuris seniai vadinamas raudonuoju, žmonės išgirdo savotišką ėjimą. Rinkimų komisija atseit nebaigė darbo iki vidurnakčio, todėl persikėlė su visais biuleteniais iš numatytos vietos – mokyklos – į užkaborius ir ten baigė skaičiuoti. Logika sako: kam reikalingi užkaboriai? Ogi tam, kad galima būtų pakeisti didelį biuletenių skaičių į reikiamus, nes mokykloje ar maža kas gali užeiti. Prieš rinkimus į rajono centrą buvo užsukusi Nijolė Sadūnaitė. Reikia manyti, kad žmonės ją išgirdo Imtasi klastojimo, debiliškai paaiškinant rinkiminės apylinkės apleidimo priežastį. Vyriausiai rinkimų komisijai tiko tokie triukai.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      +++
      🙁

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Prezidento susitikimas su diplomatais

Prezidentas susitiko su diplomatinių atstovybių vadovais

2025 07 08
Dirbtinis intelektas

Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

2025 07 08
Fatihas Birolis ir Saulius Skvernelis | Seimo kanceliarijos nuotr.

Seimo Pirmininkas susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros vadovu

2025 07 07
Kompiuteris,užrašai

Tyrimas: renkantis darbą – svarbi ir darbo vieta

2025 07 07
Kompiuteris

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Seimas

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Kariai

Didės karių algos, keisis ir tarnybos sąlygos

2025 06 26
Ekonomika | pixabay.com, Deedster nuotr.

Konkurencingumo reitinge – istorinis Lietuvos šuolis

2025 06 17
Prezidentas lankosi Vietname

Prezidentas susitiko su aukščiausiais Vietnamo vadovais

2025 06 12
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl Lietuvoje reikalingi priešlaikiniai rinkimai

2025 06 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Iskander - M“ | wikipedia.org nuotr.

Rusija į Karaliaučių perkelia branduolinį užtaisą galinčias gabenti raketas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai