Etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje puoselėjami lietuviški papročiai (nuotraukos) (2)

Etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje puoselėjami lietuviški papročiai | LEKUS nuotr.

Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga (LEKUS) baigė įgyvendinti projektą „Lietuvių etnokultūros puoselėjimo renginiai lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje“ skirtą Lietuvos etnokultūros puoselėjimui etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje.

Renginiams rengtiems Punsko bei Seinų apylinkėse buvo kruopščiai ruošiamasi. Bendradarbiaujant su Kauno tautinės kultūros centro ansambliu buvo surengta trijų dienų pasiruošimo Rasos šventei vaikų bei jaunimo stovykla. Stovyklos dalyviai buvo mokomi senųjų lietuvių papročių ir skatinami bendrauti lietuvių kalba. O pati Rasos šventė vyko birželio 24 d. Joje dalyvavo ansambliai iš Lietuvos ir Lenkijos. Šventė vyko pagal senuosius jotvingių papročius. Žiūrovų šventėje nebuvo, nes visi buvo įtraukti į vyksmą, tapo betarpiškais šventės dalyviais. Šiais metais Rasos buvo išskirtinės tuo, kad susijungė į bendrą programą kartu su Punsko Kovo 11-osios Licėjaus 60-mečio minėjimu, nes būtent šią šventę Lenkijoje ir pradėjo švęsti Licėjaus etnografinis būrelis.

Liepos 26 d. buvo surengta Oninių šventė siejama su rugių prakirtomis, Duonos švente. Šventės dalyviai atliko visus duonos atėjimo iš lauko iki stalo užtikrinimo veiksmus, nuo rugių kirtimo iki duonos kepimo, buvo naudojami senieji lietuvių padargai. Ką tik iškepta duona visi vaišinosi liaudiškoje vakaronėje.

Per Žolines vyko 3 dienų tarptautinė šventė „Auskim, sesutės, abrūsus“. Tai vienintelė lietuviško folkloro šventė Punsko-Seinų krašte. Šventėje dalyviai buvo mokomi austi rankšluosčius, pinti derliaus vainikus, vyko vainikų nešimo eisena, tautodailės mugė su menine programa, įvairų lietuvių ansamblių iš Lenkijos ir Lietuvos pasirodymai, sporto varžybos, šventę praturtino tarmiški pasakojimai.

Baltų vienybės dienos – rudens lygiadienio paminėjimas vyko rugsėjo 22 d. Šiurpiliuose – svarbiausiame Jotvingių centre. Juose esančioje sodyboje uždegtas, aukuras, kurio ugnis  pernešta į artimiausius piliakalnius, ten uždegti laužai. Ugnies sąšauka padėjo Lenkijos lietuviams pasijusti viena šeima su kitais baltais Lietuvoje ir Latvijoje. Taip buvo pažymėtas ir Saulės mūšis, kuris įvyko rudens lygiadienio dieną.

Visą vasarą vykusiuose renginiuose dalyvavo Lenkijos Seinų krašto folkloro ansambliai „Alna“, „Gimtinė“, „Saulalės“, „Šalcinukas“, taip pat Lietuvos ansambliai „Dailingė“ iš Kauno, kapelos „Vilnelė“ iš Vilniaus, jungtinė kapela iš Vidugirių ir iš Šeštokų, „Žilvita“ iš Kaišiadorių. Šokėjų grupės iš Kauno ir Kaišiadorių. Žolinės mugėje dalyvavo 60 liaudies meistrų tiek iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos. Dalyvavo ir dešimtys savanorių, kurie pynė vainikus bažnyčios puošybai, puošė bažnyčią, dvi dienas puošė erdvę Rasos šventei.

Taigi, buvo įgyvendintas pagrindinis projekto „Lietuvių etnokultūros puoselėjimo renginiai lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje“ tikslas: puoselėti senuosius tautinio paveldo papročius ir lietuvių kalbą, įvykdyti 5 projekto metu numatyti renginiai. Pasiektas šio projekto tikslas kryptingai skatinti Lenkijos lietuvius kartu su Lietuvos lietuviais švęsti lietuviškas šventes, išlaikant senuosius papročius, skatinti lietuvius bendrauti lietuviškai taip puoselėjant lietuvybę ir lietuvių kalbą šiame krašte. Renginiai padėjo burti bendruomenes, įtraukti jaunimą, plėsti jaunimo akiratį, ugdyti kūrybinę saviraišką. Į veiklas buvo įtrauktos visos gyventojų socialinės grupės, buvo ugdomas jų kūrybiškumas ir saviraiška.

Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga (LEKUS) yra vienintelė etninės kultūros ugdytojus visos Lietuvos mastu vienijanti organizacija. Sąjunga įkurta 2014 vasarą ir jau šiuo metu vienija apie 130 narių visoje Lietuvoje. LEKUS yra įsteigusi koordinacinės tarybos centrus Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Sūduvos ir Mažosios Lietuvos regionuose. Pagrindinis LEKUS tikslas – telkti etninės kultūros ugdytojus, t.y. visus etnine švietėjiška veikla užsiimančius asmenis, bendrai veiklai, siekiant etninės kultūros ugdymo plėtros bei tobulinimo, tautinės savimonės ir savigarbos puoselėjimo, skleidžiant etninės kultūros suvokimą, tradicines dorovines ir moralines vertybes bei išnaudojant lietuvių tautos patirtį, sukauptą etninėje kultūroje, išlaikyti etnokultūros puoselėjimą bei lietuvybės ugdymą ne tik Lietuvoje, bet ir tarp lietuvių užsienyje.