Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais

Seimas, pabrėždamas moksleivių lietuvių kalbos žinių prastėjimą, vertindamas lietuvių kalbos išskirtinumą ir originalumą ir siekdamas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą visuomenei, nusprendė 2017-uoius paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais.
Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-4475) balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys.
Priimtu nutarimu Vyriausybei pasiūlyta sudaryti Lietuvių kalbos kultūros metų komisiją, kuri parengtų Lietuvių kalbos kultūros metų programą ir pradėtų parengiamuosius darbus jai įgyvendinti, taip pat kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

Pasižiūrėkime kas ir kaip įgyvendina šį puikų ir jau seniai būtiną bei reikalingą sumanymą, kam reikia mokytis – mokiniams, o gal pirmiausia – „mokytojams“?

„Vertingą“ dovaną Lietuvių kalbos kultūros metams parengė Lietuvių kalbos instituto „specialistai“. Tai atnaujintas Didysis skaitmeninis lietuvių kalbos žodynas. Kam jis skirtas? Įvedus bet kokį žodį netgi „mėlynas“ be taško, gausi atsakymą, kad tokio žodžio nėra, jau nekalbant apie dalyvius, asmenuotas ar linksniuotas žodžių formas. Kam jis skirtas? Gal besimokantiems ar užsieniečiams? Akivaizdu, kad ne. Juo gali naudotis vien tobulai mokantys lietuvių kalbą. Natūralu paklausti, kam jiems to reikia, jei jie ir taip puikiai moka gimtąją kalbą. Tiek lėšų sunaudota, o naudos – šnipštas. Už tokius pinigus galėjo būti parengtas ir mokomasis dabartinės lietuvių kalbos žodynas su visų pagrindinių žodžių asmenavimo, linksniavimo formomis ir kirčiavimo nurodymais. To ten net nekvepia, o taip reikia. Tikriausiai „mokslininkai“ užsiėmę kažkuo, bet nežinia kuo, nes, pvz., jie net girdėti nėra girdėję tokio paprasto žodžio –„nakinėti“. Keista ar ne?

Gal „mokslininkams“ tai smulkmena, tačiau Lietuvių kalbos institutas Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dienai pažymėti parengė dar vieną ypatingą dovaną. Pasirodo jų „specialistai“ nesigaudo svarbiausio valstybės atributo – vėliavos spalvų išdėstymo tvarka. Tai jau ne etikos klausimas, bet kvepia kriminalu.
Žr. nuorodą: http://www.lkz.lt/startas.htm

Kas kitas pasižymėjęs kalbos darkytojų pašiūrės narys? Ogi Valstybinis Vilniaus universitetas, jau seniai „puoselėjantis“ lietuvių kalbą ir parengęs išties „puikių specialistų“, sėkmingai luošinančių gimtąją šnektą. Štai vienas pavyzdžių: cituoju:
Ištrauka iš straipsnio „Jaunųjų žemaičių raiškos idealai…“ http://etalpykla.lituanistikadb.lt/obj/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367175734827
„…Reprezentacinių sistemų įvairovę suponuoja geolingvistinis ir sociolingvistinis kalbos faktų vertinimas. Skirtingų atmainų, variantų pripažinimas, įvardijimas irkonceptualizavimas be to, kad pateikia tam tikrų nominacijų tinklą, iš karto implikuoja ir tam tikrą vertinimo aspektą. Nors didelė mokslinė atmainų žiūra nėra HIERARHIZUOJANTI… hierarchizavimo modeliai: bendrinė kalba vs tarmė; miesto kalba vs kaimo kalba ir pan…
…Paprastų kalbos bendruomenės narių deskriptoriai, kitaip nei mokslinės žiūrios atmainų tinklas, ne tik suskaido kalbos kontinuumą…“ (praleistos raidės ir gramatiniai bei stiliaus niuansai autorės)
„*Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (pagal nacionalinę mokslo programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“). Projektą vykdanti institucija – Lietuvių kalbos institutas.“
Ar ką nors supratote?
Kurgi parašyta šita cituojamoji ištrauka? Gal humoro žurnale? Ne. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto žurnalo „Respectus filologicus“ Nr. 20(25).
Apie ką rašoma? Apie žemaičių tarmes.
Kokia kalba parašyta? Anglų lotynų, o gal naują „hierarhų“ kalba? Ne. Tai, pasirodo, dabartinių „mokslininkų“, lietuvių kalbos „puoselėtojų“, trumpiau tariant, „paukščių“ kalba.
Niekada nemaniau, kad lietuvių kalba tokia panaši į anglų…
Kas gi parašė šitą „sociolingvistinį šedevrą“? Gal koks nupezęs užsienio mokslinčius“? Ne. Tai Vilniaus universiteto Kauno filologijos fakulteto katedros vedėja, docentė Daiva Aliūkaitė. Netikite? Paskambinkite, +370 37 422 604, paklauskite kaip sekasi, ką veikia ar ir toliau „kontinuuoja naujų konceptualių sociolingvistinių hierarhų priperinimą (prepare – angl; nepainiokite su lietuvišku „perinti“, nors šis terminas čia būti tinkamesnis ir įtikinamesnis)“?
Nepasiekė jai su mokslais, juk dar Mikalojus Daukša rašė: „Nedidelė garbė svetimomis kalbomis kalbėti, didelė gėda savosios nemokėti“.
Dieve mano, kaip įmanoma taip išdarkučyti gimtąją kalbą?
Gėda tokiai „mokslininkei“, dar didesnė gėda jau penktąjį savo gyvasties šimtmetį skaičiuojančiam Universitetui. Gal išties jis išleidžia paskutinę dvasią, jei perina tokius „specialistus“ ir pateisina šitokius „mokslinius“ kliedesius? Užsirašytų D. Aliūkaitė į pirmą pradžios mokyklos skyrių. Ten mokoma abėcėlės, lietuviškų žodžių. Po kelerių metų, jei sugebėtų, išmoktų gražiai ir taisyklingai lietuviškai skaityti bei rašyti.
Ką veikia dar vienas su savo pareigomis nesusitvarkantis Kalbos darkytojų pašiūrės narys – Lietuvių kalbos komisija?
Pasiklausykite kaip kalba radijo ir televizijos diktoriai, kaip rašo žurnalistai: daugybė sakinių prasideda, „ kad pamatyti…“, „pas mane daug vertingų knygų…“, visi tik “komunikuoja“, bet nebebendrauja, „priima sprendimus“, bet taip nieko ir nenusprendžia, rodoma ir rašoma „medijose“ (gal geriau tikrų šiuolaikinėse „komedijose“), o ne spaudoje, radijuje ar televizijoje, „turi (Kur? Gal užantyje?) gerą laiką“, o ne jį smagiai leidžia, kas antras girdimas kalbėtojų parazitinis išsireiškimas – „iš tikrųjų arba „iš tiesų“. Taip dėsto savo mintis tie, kurie turėtų mokyti kitus, o ką jau bekalbėti apie paprastus eilinius žmonelius, verslininkėlius, nelabai mokančius lietuviškai, neįkirtusius aukštesnių mokslų, kai jie parašo ar pasako ne visai tikslų išsireiškimą, koks kyla triukšmas, kokios baudos…
Koks parinktas Nacionalinio diktanto tekstas, kuriame gausybė gramatikos, skyrybos ir loginio minčių dėstymo klaidų…
Tamsus ir bemokslis kaimietis taip tikrai nekalba. Gal „mokslininkams“ verta sugrįžti į kaimą ir atšviežinti savo „akademines“ žinias, be to, pasimokyti kaip reikia kurti naujadarus, o ne patiems bandyti sugalvoti neprigyjančias nesąmones?
Su 2017, lietuvių kalbos kultūros metais ir valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena, „mokslinčiai“ ir visi juos palaikantys!
2017.03.11