A. Černiauskas. Silpnų studentų Vyriausybė ir brangus jų darbo brokas (3)

Artūras Černiauskas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas | alkas.lt nuotr.

Nors šalies valdantieji skambiai pasisako už pažangą, kuo patrauklesnes sąlygas verslui, elgiasi priešingai. Politinis blaškymasis ir akis badantis kompetencijos trūkumas daro didžiausią žalą šaliai.

Prezidentės veto atmestas ir naujas Darbo kodeksas priimtas tokiu pačiu stiliumi kaip 2002-aisiais. Tai yra visuomenei itin svarbus ir jautrus įstatymas, bet abu kartus, vos tik jį priėmus, iš karto paskelbta apie laukiančius pakeitimus ir taisytinas klaidas. Taip pademonstruojamas paprastas dalykas: priimamas įstatymas – brokuotas produktas. Ar čia šitaip tapsime patrauklesne šalimi investicijoms?

Apskritai Seimas sužėrėjo savo įdomia „logika“. Vietoj to, kad, priėmus Dalios Grybauskaitės veto, būtų prireikę kelių darbdaviams naudingų pataisų, dabar taisymų bus dvigubai ar trigubai daugiau, kad būtų sušvelninta stipriai pabloginta dirbančiųjų padėtis.

Tikriausiai jau reikėjo priprasti, kad šalies valdžia elgiasi kaip ne itin pažangūs studentai artėjant atsiskaitymams: padaryti, kad tik teigiamam balui ištemptų. Ne veltui pats Algirdas Butkevičius savo vadovaujamą Vyriausybę buvo įvertinęs vos šešetu.

Sunku suprasti, kodėl šiek tiek nepalaukta su Darbo kodekso priėmimu – vis tik iki kadencijos pabaigos laiko dar likę? Ar nebūtų buvę protingiau parlamentarų balsavimą surengti po savaitės ar dviejų ir išvengti visų šių garbės nedarančių žaidimų? O gal sveiką protą paprasčiausiai nustelbė dvaro intrigos ir noras duoti atkirtį Prezidentei?

Kokią žinią siunčiame investuotojams?

Strategiškai svarbus įstatymas priimtas, bet netrukus vėl bus keičiamas. Jei panašų broką būtų pristatę ne privilegijuoti politikai, o paprasti darbuotojai viskas atrodytų kitaip. Sakykime, kažką pagaminu ir, atiduodamas darbdaviui, perspėju, kad darbas brokuotas, bet vis tik prašau sumokėti kaip už gerą ir pažadu ateityje viską sutvarkyti. Ar į tokį darbuotoją būtų pažiūrėta taip pat ramiai kaip į valdančiuosius? Abejoju.

Kokią žinutę siunčiame taip garbinamiems investuotojams? Gal darbuotojų sąskaita verslui ir sudarytos patrauklesnės sąlygos, bet, ar tai tikrai nusvers nuolatinį mūsų valdžios blaškymąsi ir negebėjimą iš karto atlikti visko tinkamai? Pridėkime dar ir tai, kad eilinį kartą pademonstruota, jog dialogas ar pasiekti susitarimai jiems mažai ką reiškia, ir pasirodome tikrai ne gražiausioje šviesoje. Ne esą nelankstus Darbo kodeksas stabdo šalies progresą, o nekompetentingi politikai.

Net juokinga: esą norėdami gero verslui, sukėlė jam nemažą galvos skausmą, ypač personalo skyriams. Normaliai priėmus naują įstatymą, specialistai ima į jį gilintis. Ar dabar jiems jau  analizuoti priėmimo į darbą ar atleidimo procedūras bei kitas darbo santykių vingrybes, ar visgi palaukti? Juk vis tiek tuoj bus pataisymų. (Priminsiu, kad DK sudaro daugiau nei pustrečio šimto straipsnių.)

Įmonės planuos kitus finansinius metus: plėtrą, investicijas ir kita, tai kuriuo įstatymu joms remtis? Nepamirškime, kad keisis ir atleidimo įspėjimo tvarka. Pavyzdžiui, daug priešpensinio ar pensinio amžiaus žmonių tašką deda metų sandūroje, tad jų išėjimo iš darbo dokumentus teks pradėti tvarkyti netrukus. Bet kaip tai daryti ir kiek mokėti išeitinių? Pagal senąjį DK priklauso dvi, pagal nuo sausio įsigaliosiantį – viena, o pagal laukiamas pataisas tarsi vėl turėtų būti dvi. Įvairių neaiškumų daug – deja, visi tapome tarsi rūke klaidžiojančiais ežiukais.

Naujasis DK įsigalios 2017 m. sausio 1 d., nors rekomenduojama, kad priimtiems teisės aktams pasiruošti būtų bent pusmetis. Deja, tris mėnesius niekas nežinojo, kaip Seimas pasielgs, o dabar viskas tapo dar neaiškiau, nes galvojama, kas ir kaip keisis.

Autorius yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas