Ko nori tos nerimstančios profesinės sąjungos, atsiduodančios sovietmečiu? Tik stagnacijos ir regreso? Kodėl jos priešinasi naujoms darbo vietoms ir investicijoms? Juk tik išsigandusi ir nepasitikinti savimi visuomenės dalis prieštarauja naujajam Darbo kodeksui.
Taip gali pamanyti, skaitydamas straipsnius, komentarus ir reakcijas, pasipylusius po profesinių sąjungų organizuotos protesto akcijos ir vis iki šiol pasirodančius viešojoje erdvėje.
Žinoma, paprasta prilipdyti įvairiausių etikečių ir taip sumenkinti profesines sąjungas. Juk jos tesudaro tik 8 proc. dirbančiųjų. O kai atsiduoda naftalinu, kokia gali būti kova už dirbančiųjų teises?
Tik kyla klausimas: o kodėl taip svarbu sumenkinti profesines sąjungas? Ar ne todėl, kad jos nėra jau tokios nieko galinčios ir beviltiškai pasenusios? O gal toks puolimas kaip tik patvirtina, kad ne viskas siūlomame socialiniame modelyje yra gerai? Gal tai rodo, kad iš tiesų bandoma žaisti į vienus vartus?
Žinote, keista, kai net ir Vyriausybės atstovai įsisuko į tą pačią karuselę. Iškart po protesto akcijos pradėjo sakyti, esą jau net 16 mėnesių derinamas Darbo kodeksas, profesinės sąjungos nereiškė didesnių prieštaravimų, kai Vyriausybė rengėsi perduoti socialinį modelį Seimui. O dabar štai – tylėjo, tylėjo ir staiga į gatves!..
Galim paskaičiuoti kartu. Juk visą socialinio modelio dokumentų „komplektą“ profesinės sąjungos, kaip ir visuomenė, gavo ne prieš 16 mėnesių, bet tik kovo pabaigoje. Šių metų.
Ir nuo pat pirmos dienos pradėjo reikšti pastabas. Net viešai ragino neskubėti ir iki galo suderinti visas pozicijas. Bet profesinių sąjungų niekas nesiklausė. Vyriausybė skubiai į Seimą nunešė Trišalėje taryboje nesuderintą dokumentą.
O dabar Seimo teisininkai jau pareiškė net 152 pastabas (!). Dokumente iš viso yra 266 straipsniai. Tai ką – vadinasi, net Seimo teisininkai, kaip ir profesinės sąjungos, yra beviltiškai pasenę ir netrokštantys šviesios (darbo rinkos) ateities?
Ir dar. Ar ne keista, kai daugelis mokslininkų ir darbdavių, o ypač – ministerijos ir Vyriausybės atstovų visais varpais skambina, jog dabartinis Darbo kodeksas „neveikia“? Ar valdžiai derėtų didžiuotis, jog daugiau kaip dvidešimt metų nesugeba pasirūpinti, kad priimti įstatymai veiktų? Kodėl darbdaviai nebijo pasirodyti nesąžiningi ir giriasi nesilaikantys Darbo kodekso, o Vyriausybė jiems dar maloniai tapšnoja per petį: „Šaunuoliai!“?
Protesto akcija prie Seimo bei Vyriausybės buvo ne todėl, kad mes būtume prieš pokyčius. Niekada nesakėme, kad jų nenorime. Mes norėjome parodyti, jog su Vyriausybe suderinta ne viskas. Daug pasiekėme ir pakeitėme, daug suderinome. Tačiau liko neišspręstų labai jautrių klausimų.
Taigi nelaikykite profesinių sąjungų nelygiavertėmis varžovėmis. Ir nepamirškite, kad jei yra dvi komandos, yra ir dveji vartai. O vidury paprastai yra nepriklausomi teisėjai, kokiais ir turėtų būti Vyriausybės atstovai.
O vienas “šaunuolis” verslininkas per ” Žinių radiją” porina , matai aš (verslinykas) jiems duodu pinigų , o jie pripranta ir nori daugiau. Jau geriau kokie sirai dirbtų. Matot, pas tą šūdžių darbininkai negauna algos , o tik jis jiems duoda. Kiek nori, tiek ir duoda.
Retas valdžios ar verslo atstovas pasakys darbininkai, darbuotojai – vis darbo jėga, darbo rankos. O kodėl ne arklio jėga, kodėl ne kilovatai. Patys sugyvulėjo ir kitus žiūri , kaip į niekingus gyvulius . Kas juos mokė ir kur šitus dvasios ubagus. Gerai , kažkas taikliai pavadino , pirmoji karta po “kioskininkų”.