Pramonė susidurs su skraidyklėmis per artimiausius penkerius metus (video) (0)

Skraiduklė-padavėjas |Rengėjų nuotr.

Skraiduklė-padavėjas |Rengėjų nuotr.

Tarp individualių vartotojų daugiausiai paplitusi skraidyklių fotografija bei filmų kūrimas. Visgi, „#SWITCH!“ konferencijoje dalyvavę jų kūrėjai sako, kad vertėtų paminėti ir kitas sritis, kuriose jų panaudojimas pastaraisiais metais auga eksponentiškai.

Nuo geležinkelių iki aukštalipių

„Pasitelkiant dronus, kuriami žemėlapiai ar trijų dimensijų modeliai, kad apskaičiuotų išteklius kasyboje, statybose ar susijusiuose sektoriuose, jau nekalbant apie dronų potencialą geodezijoje. Dronai jau dabar nepamainomi tikrinant kelių, geležinkelių bei elektros tinklų infrastruktūros būklę. Naujos technologijos naudojamos ir tikrinant infrastruktūrinius projektus. Iki šiol pastatams tikrinti reikėjo aukštalipių pagalbos, tačiau dronai keičia situaciją suteikdami galimybę gauti ir analizuoti aukštos kokybės nuotraukas. Trumpai tariant, per artimiausius penkerius metus visos didžiosios industrijos, vienu ar kitu būdu, naudos dronais rinktus duomenis. Taip bus gerinamas veiklos efektyvumas, renkama papildoma informacija apie savo infrastruktūrą“, – įžvalgomis dalinosi Tautvydas Juškauskas, „DJI“ viešosios politikos atstovas Europoje.

Ieško naujų panaudojimo būdų

T. Juškauskas prisimena, kad kai kartu su dėstytoju Vidurio Europos universitete įsigijo pirmąją skraidyklę, negalėjo patikėti, jog toks kompleksiškas dalykas gali skristi taip stabiliai, vos tik išėmus jį iš dėžės.

„Paprastumas kompleksiškume. Mes ypatingai daug laiko skiriame produkto tyrimams, bandymams bei plėtrai. DJI supranta produkto unikalumą ir ypatingai skatina žmonių kūrybiškumą. Dronai padeda pasiekti vietas ir perspektyvas, kurios iki šiol buvo nepasiekiamos. Tam kad kūrybiškumas būtų skatinamas ir industriniams tikslams, DJI neseniai sukūrė industriniam naudojimui skirtą puslapį, ypatingą dėmesį skiriant dronų naudojimo kryptims. Mes skatiname įvairius verslo sektorius kurti naujas duomenų apdorojimo sistemas ir tam esame sukūrę programinės įrangos kūrimo rinkinį, su kuriuo mūsų vartotojai gali kurti jiems, jų klientams aktualias duomenų apdorojimo aplikacijas“, – sakė T. Juškauskas.

Pasaulis prisitaiko

Anot T. Juškausko, skraidyklės ypatingai padeda gelbėjimo, žmonių paieškos operacijose, ar stichinių nelaimių metu. 2016 metai – įrodymas, kad vis daugiau verslo sektorių pradeda aktyviai naudoti šiuos įtaisus.

„Po Nepalą ištikusio tragiško žemės drebėjimo, kolegos iš „DJI“ keliavo į įvykio vietą, kad galėtų padėti vietiniams gauti greitą bei tikslią informaciją apie išlikusių pastatų būklę, bei nustatytų žemės drebėjimo padarinių mastą. Pavyzdžiui, ugniagesių komandos Danijoje, Airijoje, JAV jau naudoja dronus su šiluminėmis kameromis, kad nustatytų gaisro židinį, gautų greitą informaciją apie gaisro apimtą teritoriją. Europa, suprasdama naujų verslo šakų kūrimąsi, pripažino žmogaus nevaldomų skraidyklių (UAV) sektoriaus technologinę plėtrą. JAV neseniai priėmė teisės aktus, įtvirtinančius dronų naudojimą komerciniais tikslais. Tai reiškia, jog pasaulis sparčiai adaptuojasi prie naujų technologijų, o kas svarbiausia, aktyviai jomis naudojasi“, – sakė T. Juškauskas.

„Infinium Robotics“: „Lietuvai reikia specializuotis“

Singapūro bendrovės „Infinium Robotics“ įkūrėjas Džiugjang Vun sako, kad norint konkuruoti didžiosiose rinkose, reikia specializuotis nišiniuose, labai unikaliuose produktuose.

„Lietuvos populiacija yra panaši į Singapūro. Norint išlikti konkurencingiems, vertėtų orientuotis į nišinius produktus ir paslaugas. Be abejo, tai gali būti rizikinga, tačiau ne visados: galbūt kažkas apie tai pagalvojo, bet neišdrįso padaryti, o kažkas apie tai net nepagalvojo. Tai, kad esate maži, nebūtinai yra kliūtis kurti pasaulinei rinkai konkurencingus produktus. Paverskite savo trūkumus stiprybėmis: esate maži, tačiau verslūs ir kūrybiški, tad taikykitės į nišines rinkas“, – Lietuvai patarė inovacijų kūrėjas iš Singapūro.

„Nevertėtų galvoti, kad maža šalis negali įgyvendinti didelių projektų, nes tam neturi reikiamų resursų. Lietuvoje daug talentingų ir verslių žmonių. Svarbiausia įvardinti aiškią problemą, o tada ieškoti kūrybingo, unikalaus sprendimo jai spręsti. Kitas žingsnis – parduoti savo idėją investuotojams. Jeigu idėja teikia ir socialinę naudą, didesnė tikimybė, kad ją parems ir valstybė“, – sakė D. Vun.

Konferencijoje Vilniuje taip pat kalbėjo Mantas Vaškėla, nuotoliniu būdu valdomų sistemų bendrovės „Laserpas“ įkūrėjas. Skraidiklių skiltyje pristatė tikslias vietovių ar infrastruktūros apžiūros, stebėjimo paslaugas. M. Vaškėla dalijosi patirtimi, kaip versle galima naudoti tiek mažus, tiek didelius dronus, kad būtų galima sutelkti anksčiau dėl per didelės kainos neįperkamą informaciją.

Rugsėjo 8–9 d. Vilniuje vyko jau antrasis didžiausias Baltijos regione modernių technologijų ir verslumo renginys „#SWITCH!“.

Skaičiuojama, kad renginyje dalyvavo apie 10 tūkst. dalyvių – moksleivių, studentų, profesionalų, verslininkų, viešojo sektoriaus atstovų, be to, buvo pasiektas pasaulio Gineso rekordas – didžiausios pasaulyje programavimo pamoka.

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Naujienos, Technika ir technologijos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: