Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Ant žirgo joja nuo Juodosios jūros iki Kernavės

Nijolė Bronienė, www.valstietis.lt
2016-07-21 17:00:43
0
Ant žirgo joja nuo Juodosios jūros iki Kernavės
Ceslovas Marcinauskas su zemaituku_P. Lileikio nuotr
Česlovas Muarcinauskas su žemaituku | P. Lileikio nuotr.

Česlovas Marcinauskas išgarsėjo, kai prieš penkerius metus savo augintais žemaitukais kartu su bendražygiais nujojo iki Juodosios jūros. Dabar šį žmogų, įsikūrusį prie pat Kernavės, lanko mėgstantieji pabūti lietuviškų žirgų draugijoje, jodinėti ar važinėtis jais kinkytoje bričkutėje.

Kantrūs ir neišrankūs

Išskirtinio dėmesio verta Česlovo iš mėsinių arklių supirkėjų išgelbėta kumelė Žyga. Ji vienintelė su šeimininku nubėgo visą kelią iki Juodosios jūros. Pozuoti „Valstiečių laikraščio“ fotografui Pauliui Lileikiui ji atėjo kartu su dukra, kurią Česlovas pavadino Žalte, mat pirmoji jos vardo raidė turėjo būti Ž. Svetimų žmonių nebijojo nei viena, nei kita. „Jaunoji kumelaitė jau sulig mama, tokio pat ūgio, bet dar žinda motiną, todėl taip gražiai ir atrodo. Kumelės pienas riebus ir skanus. Kartais ir aš jo atsigeriu. Todėl sveikata seniai nesiskundžiu. Kai melži iš trumpo spenio, bėga ne viena, o kelios čiurkšlės“, – rodė žirgininkas.

Vis dėlto sunku patikėti, kaip su tokiu nedideliu arkliuku įmanoma nujoti net 2000 kilometrų. Česlovas nedidelio ūgio, bet sveria ne mažiau kaip 80 kilogramų. Pasak jo, žemaitukui ne per sunkus ir šimtą kilogramų sveriantis raitelis. Juk Mindaugo laikais jiems tekdavo nešti ir lengvais šarvais apsirėdžiusius ginkluotus raitelius.

„Žemaitukai – tobula veislė: jais galima joti į bet kurią vietą, kur karšta ar šalta, jie puikiai įveikia pelkes, nes moka išsilaikyti ant kupstų. Šie arkliai neišrankūs, ėda labai nedaug, gali išgyventi be avižų. Po žygio prie Juodosios jūros visiems tapo aišku, kad be karo žirgų – žemaitukų nebūtų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės“, – sakė pašnekovas.

zemaitukai_P. Lileikio nuotr
Žemaitukai | P. Lileikio nuotr.

Aršūs kovotojai

Žemaitukai gali būti smulkesnio ir stambesnio sudėjimo, įvairių rudos spalvos atspalvių, bet bendras visų jų bruožas – karingas būdas. Tai ypač būdinga eržilams. „Žinome, kad žemaitukus žygiuose reikia labai tvirtai pririšti. Jei ne, jie puls daryti tvarką, įrodinės kanopomis, kad yra pranašesni už kitus. Kaustyti jie gali labai stipriai sužeisti kitus arklius“, – sakė pašnekovas. Ilgai stebėjęs šios veislės arklius, jis padarė prielaidą, kad kelis šimtmečius atsilaikyti prieš kryžiuočius padėjo ir jų aršumas. Didelius, nepaslankius, sunkiasvorius vokiečių arklius jie puldavo ne mažiau aršiai nei jų nekrikštyti raiteliai. „Įsiutęs žemaitukų eržilas stengiasi dantimis pasiekti priešininko sėklides. Įsikibęs į jas, jis parverčia ant žemės bet kokį arklį. Turbūt nereikia aiškinti, kaip tada baigiasi dvikova“, – šypsojosi pašnekovas. Lyg iliustruodami jo mintis, pievoje santykius ėmė aiškintis du vyriškos lyties žemaitukai. Tai truko neilgai, bet įspūdį padarė. Įdomiausia tai, kad prieš kelias minutes jie smalsiai apžiūrinėjo Česlovo svečius. Vienas net bandė atidaryti krepšį su fotoobjektyvais.

Svarbiausia – judėti

Paklaustas, ar neteko pačiam nukentėti nuo smarkaus būdo žemaitukų, Česlovas sakė gebantis susitvarkyti su jais. „Gyvūnas yra gyvūnas, negali jo nei per daug lepinti, nei skriausti. Arklys turi jausti, kad žmogus – jo šeimininkas. Jis turi paklusti. Jei ne, bus bėdų. Mušti gyvūno negalima, yra kitų būdų, kaip parodyti, ko iš jo reikalaujama“, – sakė žirgininkas. Blogiausia, pasak jo, kai nevaldomas tampa pakinkytas arklys. Tada lieka tik laikyti stipriai už vadžių ir leisti būti velkamam šalia vežimo. Taip galima gana greitai sustabdyti pasibadžiusį ar nežinia kodėl pradėjusį lėkti arklį.

Česlovas priminė, kad arkliai daug geriau nei žmonės mato, girdi ir užuodžia. „Joju, pavyzdžiui, per mišką, regis, tylu, ramu, o arklys ausis pastato, sustoja. Žiūrėk, iš tankmės ir pašoka kokia stirna ar paukštis pakyla iš lizdo“, – šypsojosi pašnekovas. Svarbiausiais dalykas, ko reikia arkliui, pasak jo, yra galimybė judėti. „Didžiausia nesąmonė pastatyti arklį tvarte ir laikyti be darbo. Šis gyvūnas turi judėti“, – sakė pašnekovas. Būtent todėl bičiuliškai bendraujantys žemaitukų veislės puoselėtojai rengia žygius po Lietuvą ir už jos ribų.

Parama menka

Beveik 10 metų Česlovas priklauso Žemaitukų arklių augintojų asociacijai, kuri vienija 105 žemaitukų augintojus visoje Lietuvoje. Šiuo metu mūsų šalyje yra beveik 700 žemaitukų. Tam, kad veislė būti išsaugota, pasak Č.Marcinausko, turėtų būti ne mažiau kaip 2 000 arklių banda.

Paklaustas apie išmokas, kurios galėtų padėti auginantiesiems šios veislės arklius, žirgininkas tik juokėsi. Esą parama simbolinė, o reikalavimai labai dideli. „Už kastruotus eržilus parama neskiriama, o kastruoti būtina, nes negalima bandoje laikyti vien eržilų. Jei kumelė kelerius metus neatvedė kumeliuko, taip pat atima išmokas. Valdininkai nesupranta ar nenori suprasti, kad gyvulys gali susirgti, kergimas nepavykti. Todėl dažnas augina žemaitukus ir neprašo jokios paramos. Juk tie 200 eurų per metus – menka parama žinant, kiek kainuoja arklio išlaikymas“, – sakė pašnekovas. Vienas trejų metų išmokytas, apjodinėtas žemaitukas vertas pusantro tūkstančio eurų. Nereiklūs, ištvermingi gyvūnai puikiai tinka kaimo turizmui, kai reikia arklių pramogai ir ūkyje. Daržus ir bulvėms skirtą lauką žirgininkui padeda įdirbti ne traktorius, o žemaitukai.

Prerijų namelis

Gyvūnai, ypač žirgai, Č.Marcinauskui patiko nuo mažens. Gal todėl, padirbėjęs tekintoju, jis įgijo ir zootechniko specialybę. Kai tik atsirado galimybė pačiam laikyti arklius, nedvejodamas tai ir padarė. Prieš šešerius metus, netoli Kernavės, Poguliankos kaime, kaip pats sakė, pasistatė namelį prerijose. Vėliau išdygo rąstinis namas, šalinė, tvartas, dirbtuvės-garažas, pramogautojams skirta pavėsinė. Visos Česlovo vasaros prabėga Poguliankoje. Nuobodu nebūna, juolab kad savos šeimos pulkas nemažas, vien anūkų – šeši, ir visi – berniukai. Česlovas gali didžiuotis, kad dukra su sūnumi emigruoti neketina, rado laimę Lietuvoje. Taigi, kai visi suvažiuoja, būna smagu.

zemaitukai1_P. Lileikio nuotr
Žemaitukai | P.Lileikio nuotr.

Nuolat ties išnykimo riba

Kadaise lietuviai turėjo tik žemaitukus. Ši veislė minima jau V a. Jais jodavo prūsai, skalviai, jotvingiai, kitos gentys. Kai mūsų kraštuose atsirado kryžiuočių, žemaitukus imta kergti su kitų veislių žirgais. Prieš 200 metų grafai Oginskiai susirūpino retos veislės saugojimu – skatindavo valstiečius juos laikyti, apdovanodavo tai darančiuosius. Buvo tvarkoma kilmės knyga. Tada bandoje buvo apie 300 grynaveislių žemaitukų kumelių. Prasidėjus karui, vokiečiai išsivarė beveik visą bandą. Rizikuodami gyvybe, keli valstiečiai paslėpė keturiais kumeles ir vieną eržilą. Sovietmečiu gelbėti žemaitukus ėmėsi žemės ūkio ministras Rimgaudas Songaila. Tada buvo rastas vienintelis eržilas Erelis-3. Jis turėjo įdagą, liudijantį kilmę.

Po truputį banda buvo atkurta iki kelių šimtų bėrųjų. Kai atkūrėme Lietuvos nepriklausomybę, žemaitukai vėl vos nepražuvo, nes buvo išdalyti už pajus, parduoti mėsai. Laimė, kad juos ėmėsi globoti ir saugoti prof. Juozas Šveistys. Prireikė daug pastangų vėl juos surasti ir surinkti. 1992 m. buvo rasti 36 žemaitukų veislės arkliai. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 700 žemaitukų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Girininkienė. Pamiršti eilėraščiai V.Kudirkai ir P.Vaičaičiui
  2. R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
  3. E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų…
  4. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  5. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  6. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  7. M. Jučas. Gedimino laiškai
  8. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (I)
  9. R.M. Lapas. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (II)
  10. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  11. V.Turčinavičius. Kaip istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, tampa neteisus
  12. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  13. „Atominėje ruletėje“, pasak austrų, rusai lošia ne tik lietuvių, bet ir lenkų, latvių, vokiečių, čekų likimais
  14. P. Šidagis. Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?
  15. Šiauliečiai antrą kartą bėgo už blaivią ir sveiką Lietuvą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Kernavė | kernave.lt nuotr.

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

2025 06 25
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

Kviečia Rasos šventė Kernavėje!

2025 06 19
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rasos šventė Verkiuose | K. Keišos nuotr.

Britų mokslininkai pabandė atkurti Europos kalbų pramotę ir išgirdo lietuviškus žodžius (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai