Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

1941 m. sukilėliai tanketėje. Kaunas | wikipedija.org nuotr.

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, partizaninio karo metu ir Sausio 13-osios barikadose.

Geros valios žmonės šiai jubiliejinei datai pažymėti skiria ypatingą dėmesį.

„Birželio sukilėliai, kovodami ir aukodamiesi dėl Lietuvos Nepriklausomybės, atliko žygdarbį.  Garbė didžiavyriams!  Pagerbkime aukas. Neleiskime trinti istorinės atminties. Ateikime ir pakvieskime bendraminčius ir bendražygius visame pasaulyje aktyviai paminėti 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo 75 metų jubiliejų,“ – kviesdamas į renginį, ragina Leonas Kerosierius, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas.

Birželio sukilimas buvo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadovaujamas sukilimas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 m. birželio 22 d. nacių, prasidėjus karui tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.

Vykstant masiniams Lietuvos žmonių trėmimams, birželio 15 d. miestus, miestelius ir net kai kuriuos kaimus pasiekė LAF pasiuntiniai iš Kauno, kurie centrinei vadovybei pavaldžioms pogrindžio grupėms perdavė įsakymą pereiti į nelegalią padėtį, apsiginkluoti, slapstytis ir laukti signalo. Lietuvoje staiga atsirado daug prastokai ginkluotų partizanų būrių, kuriuos pastebėjo ir sovietinio saugumo organai.

Lietuvių aktyvistų fronto pagrindiniai židiniai veikė Berlyne, Kaune ir Vilniuje.

LAF Berlyne iš 20 komisijų svarbiausioms vadovavo voldemarininkai (Klemensas Brunius – organizacijos, Stasys Puodžius – ryšių su kraštu, Jonas Dženkaitis – saugumo), jiems pritariantys radikalūs tautininkai, vairininkai (Tomas Bronius Dirmeikis – politikos, Bronys Raila – propagandos), o radikalus katalikas Antanas Maceina vadovavo ideologijos komisijai.

Sukilimas prasidėjo pirmąją karo dieną ir vyko savaitę – birželio 22–28 d. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę.

1941 m. birželio 23 d. rytą per Kauno radiją sukilėlių vadas Leonas Prapuolenis paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir Lietuvos laikinosios Vyriausybės sudarymą (kartu buvo paskelbta ir vyriausybės sudėtis).

Kovos su besitraukiančiais Raudonosios armijos daliniais ir komunistų aktyvistais vyko ne tik Kaune, bet ir Vilniuje bei visoje Lietuvoje. Lietuvoje, vienintelėje iš sovietų okupuotų kraštų, prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui kilo ginkluotas sukilimas. Sukilimą organizavo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF).