Pavasarinė balteklė | „Saulės arkliukų“ nuotr.
Pavasarinė balteklė (Calocybe gambosa) nėra plačiai žinoma, bet grybautojai entuziastai šį grybą pažįsta ir labai vertina. Pirmiausia, jis pradeda dygti pakankamai anksti, ir tai nesmulkus grybukas: kepurėlė stamboka, kartais net 10–12 cm skersmens, mėsinga. Auga paprastai žolėtose atvirose vietose, pamiškėje, bet galima rasti ir, tarkim, prie lazdynų ar kitų medžių, miško aikštelėse, jei ten pakanka saulės. Atpažinti šį patrauklios išvaizdos grybą nesunku: kepurėlė balta arba gelsva, trama balta, lakšteliai balti arba baltai gelsvi, kreminiai. Kvapas miltų. Retai auga pavieniui, dažniau randama grupelėmis, net po keliolika.
Paprastasis taurėaukšlis (kitaip – paprastoji alvytė) (Helvella acetabulum) irgi pavasarinis grybas, nors randamas ir birželį. Auga tarp lapuočių medžių, dažniau miško pakraščiuose, derlingoje žemėje. Atpažįstamas iš dubenėlio formos rudos kepurėlės, kurią liečiant pirštaisjaučiamas bobausiniams grybams būdingas „vaškuotumas“. Kotelio (jis baltas) gyslos apima dalį kepurėlės.
Skritulinis bobausis (Gyromitra ancilis) – dar vienas valgomas grybas iš bobausinių giminės. Auga tarp spygliuočių, dažnai priesmėlio žemėje, ant apleistų miško keliukų ir jų pakraščiuose. Atpažinti lengva, nes turi būdingos formos labai raukšlėtas, plokščias ryškiai rudos spalvos kepurėles.
Pastarieji du grybai priskiriami sąlygiškai valgomiems grybams, – būtina gerai termiškai apdoroti.
Parašykite komentarą