Lietuvos-Lenkijos seminare pristatytas Rasų kapinių restauravimo projektas (0)

Lietuvos Lenkijos seminaras del Rasu kapiniu restauravimo_R.E.Sutinytes nuotr.

Lietuvos Lenkijos seminaras dėl Rasų kapinių restauravimo | R.E.Šutinytės nuotr.

Gegužės 26 d. Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko Lietuvos-Lenkijos seminaras dėl Rasų kapinių restauravimo. Seminarą organizavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Rasų kapinių tvarkymo projektą pristatė SĮ „Vilniaus planas“. Seminare patirtimi dalijosi Lenkijos paveldosaugininkai.

„Sveikinu tarptautinio seminaro dalyvius ir svečius iš Varšuvos, kurie sutiko atvykti ir pasidalinti savo patirtimi, kaip kompleksiškai tvarkyti istorines kapines. Vilniaus Rasų kapinės – lenkiškos ir lietuviškos kultūros jungiamoji dalis, labai svarbi mūsų miestui. Tai – visos mūsų šalies istorijos ir kultūros paminklas. Todėl labai svarbu išsaugoti  unikalų  Lietuvos paveldą ir kuo greičiau imtis tvarkymo darbų. Įgyvendinus pirmąjį tvarkymo etapą, turėsime visai kitą senųjų kapinių vaizdą. Jos taps tvarkingos ir saugios,  pritrauks daugiau privačių iniciatyvų.“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Rasų kapinės jau daugiau nei 200 metų nebuvo tvarkytos kompleksiškai. Sutvarkyti 11 ha istorines kapines su daugiau nei 14 tūkst. kapaviečių, 263 kultūros paveldo objektais, 12 įvairaus stiliaus koplyčių yra didelis  uždavinys, ─ praneša Vilniaus miesto savivaldybė.  Šiuo metu savivaldybė jau atliko esamų želdinių įvertinimą ir tvarkymo darbus, patvirtino kompleksinio tvarkymo koncepciją. Iki 2018 metų numatyta atlikti I etapo darbus dėl slenkančių šlaitų, griūvančių paminklų, antkapių, duobėtų, vandens išgraužtų takų, kurie kelia grėsmę lankytojų saugumui. Taip pat numatyta atnaujinti 6 koplyčias bei apsaugoti kapinėse esančius paminklus. Projektą parengė SĮ „Vilniaus planas“.

Kultūros viceministras dr. Romas Jarockis pabrėžė, kad daugiataučiam miestui Vilniui yra maksimaliai svarbus tokio multikultūrinio nekropolio, kaip Rasų istorinės kapinės, atgaivinimas: „Manau, kad šiuo projektu įrodysime, jog tai yra istorinio susitaikymo gestas, svarbus tiek istorine, tiek ─ kultūros paveldo atgaivinimo prasme“. Projektas yra vykdomas iš Lietuvos respublikos Kultūros ministerijos administruojamų Europos sąjungos fondų lėšų – jam skirta apie 3 milijonai eurų, taip pat 360 tūkst. Eur. skyrė Vilniaus miesto savivaldybė.

„Tai yra pirmasis unikalus istorinių Rasų kapinių restauravimo projekto pristatymas. Kultūros paveldo departamentas ir savivaldybės kasmet į savo planus įtraukia vertingų istorinių paminklų ir kapinių restauravimą, tačiau iki šiol Rasų kapinėse būdavo atnaujinami tik pavieniai objektai, ─ bendram projektui anksčiau buvo nerasta lėšų. Šio projekto metu bus pirmiausiai sutvarkyti svarbiausi Rasų kapinių objektai ─ želdiniai, stabilizuoti kalvų reljefo šlaitai ir likviduota avarinė būklė, taip pat bus restauruotos 6 kapinių koplyčios. Džiaugiamės, kad bus sutvarkytas vienas iš vertingiausių istorinių kapinių kompleksų Lietuvoje, atspindinčių XIX a.-XX a. pr. vilniečių, iškilių visuomenės veikėjų, mokslininkų ir menininkų gyvenimą“, ─ teigė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Kultūros paveldo departamento direktorė seminare pristatė pranešimą „Senosios kapinės Lietuvoje ir jų paveldosauginė vertė“. Anot D.Varnaitės, Senosios kapinės turi etnokultūrinę, istorinę, memorialinę, dailės ir kitas vertes. Lietuvoje senųjų kapinių įvairovė yra pakankamai didelė, daugelis iš jų yra saugomos Kultūros vertybių registre. Turime tokių įdomių kapinių, kaip kuršių senosios kapines Nidoje, liuteronų evangelikų kapinės Klaipėdos rajone, karaimų senosios kapinės Trakuose, karių kapai Vilniuje, Baisogaloje, Radviliškyje. Turime ir XIX a. pradžios kapinių paminklų, kurie puikiai iliustruoja mūsų istoriją. Dėmesio nestinga Kauno miesto senosioms kapinėms, kurių išskirtinę vertę lėmė Kauno tapimas Laikinąja sostine.

D.Varnaitė padėkojo buvusiai Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkei Gražinai Drėmaitei, kuri A.Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos rėmimo fondo padedama atgaivino Bernardinų kapines Vilniuje. Ji informavo, kad šiomis dienomis vyksta tvarkybos darbai Vilniaus „Saulės kapinėse“. D. Varnaitė akcentavo Istorinių kapinių kultūros kelio svarbą ir pakvietė Lenkijos kolegas pagalvoti apie prisijungimą prie jo bendromis pastangomis.

Vilniaus atminties kultūros puoselėjimo principus pristatė Vytauto Didžiojo universiteto  profesorius Antanas Kulakauskas,  Atminties kultūros darbo grupės prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narys. „Atminties kultūros tikslas yra jos puoselėjimas, kad paveldas būtų lengviau suvokiamas ir prieinamas kuo platesniems visuomenės sluoksniams. Ateities bendruomenių planai turi būti kuriami, atsižvelgiant į praeities bendruomenių paveldą“, – sakė A.Kulakauskas, pristatęs Atminties kultūros puoselėjimo projektą.

SĮ „Vilniaus planas“ projekto vadovė Jurga Večerskytė-Šimeliūnė komanda ir specialistų komanda pristatė Rasų kapinių tvarkymo projektą. Rasų kapinių komplekso plotas yra beveik 11 ha, o senosioms kapinėms tenka 7,7 ha. Projektavimo užduotis sutelkta būtent į senąsias Rasų kapines, kuriose yra 243 kultūros paveldo objektai (visose Rasų kapinėse ─ 263 kultūros paveldo objektai). Didelė SĮ „Vilniaus planas“ tyrimų dalis buvo kultūros paveldo objektų Rasų kapinėse esamos būklės fiksavimas. Suinventorizuoti kolumbariumai, šeimų kapai, atliktas Rasų kapinių skaitmeninimas. Parengtas Rasų kapinių želdynų tvarkymo planas. Atlikti koplyčių fasadų ir interjero polichromijos tyrimai, pagal kuriuos siūloma atkurti šešias kapinių koplyčias. Taip pat bus tvirtinami laidojimo rūsių pamatai, konservuojamos ir restauruojamos sienos bei perdangos, konservuojami paminklai bei meno objektai, metalo gaminiai, atliekamas takų ir laiptų dangų remontas, atstatomos išvirtusios atraminės sienelės ir perdangos. Vėliau ketinama įrengti kapinių informacinę sistemą, įrengti apšvietimą, vaizdo stebėjimo sistemą.

Antrojoje seminaro dalyje patirtimi dalijosi paveldosaugos specialistai iš Lenkijos. Apie Lenkijos istorinių kapinių apsaugos teisinius aspektus pasakojo dr. Malgorzata  Rozbicka, Lenkijos nacionalinio paveldo instituto direktorė.  Projektą „Vilniaus Rasų kapinės. Inventorizacija, istoriniai ir kalbiniai tyrimai“ pristatė dr. Anna Sylwia Czyż, projekto koordinatorė (Varšuvos Kardinolo  Stefano Višinskio universitetas). Pranešimą “Istorinių kapinių želdinių išsaugojimo aspektai” skaitė  Magdalena Lisowska, Lenkijos nacionalinio paveldo institutas. Lenkijos visuomenė aktyviai domisi istorinių kapinių saugojimu. Kultūros, meno, verslo žmonės turi tradiciją rinkti lėšas antkapinių paminklų saugojimui. Lietuvos specialistai pasidžiaugė, kad bendras požiūris į kultūros paveldą Lenkijoje, Sakralinio meno komisijos egzistavimas, kapinių kortelių rengimas ir kiti aspektai gali būti naudingi mūsų kultūros paveldo specialistams.

Po seminaro svečiai iš Lenkijos kartu su Kultūros paveldo departamento atstovais lankėsi Rasų kapinėse. Rasos – XVIII-XX a. pradžios panteonas. Šis objektas yra vienas iš dažniausiai lankomų svečių iš visos Lietuvos ir turistų. Rasų kapinės įtrauktos į Europos gražiausių turistinių objektų sąrašą. Rasų kapinės yra svarbios ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai, kadangi jose yra palaidotos lenkų šeimos ir gyventojai, įžymūs lenkų tautybės to meto veikėjai bei kūrėjai. Čia vėliau laidoti Lietuvos nepriklausomybės kūrėjai (J. Basanavičius, P. Višinskis, Vileišiai, kt.), žymūs meno ir mokslo ir žmonės ( Čiurlionis, M. Romeris, L. Žemkalnis, kt. ). Rasose esančių antkapių ir koplyčių įrašai atspindi ne tik Vilniuje gyvenusių ir dirbusių žmonių gyvenimus, bet ir istorinius faktus santykiuose su mūsų kaimynais.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *