Gegužės danguje – Merkurijaus praslinkis per Saulės diską (0)

NASA nuotr.

NASA nuotr.

Gegužės vakarais virš vakarų horizonto  sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Pietuose kulminuos Mergelės žvaigždynas su ryškia Spikos žvaigžde. Aukščiau virš Mergelės išsiskirs Jaučiaganis su švytinčia Arktūro žvaigžde.

Rytuose, skelbdamas artėjančią vasarą, tekės sudarytas iš 3-jų žvaigždynų Didysis vasaros trikampis: aukščiausiai švytės Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, žemiau ir kairiau  Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas, dar žemiau, į dešinę nuo jo – tekės Erelis su savo ryškiausia žvaigžde – Altayru. Neaukštai šiaurinėje padangėje spindės „W“ raidės pavidalo įsidėmėtinas Kasiopėjos žvaigždynas. Neįprastoje padėtyje, aukštai virš galvos suksis Grįžulo ratai.

Mūsų laukia bene svarbiausias metų astronominis reiškinys – gegužės 9 d. galėsime stebėti Merkurijaus tranzitą. Saulės disku Mekurijus praslinks kaip mažas juodas taškas.

Tranzitas truks net septynias su puse valandos. Jis bus matomas Afrikoje, Europoje, Amerikoje.

Merkurijaus tranzitas Lietuvoje Lietuvos laiku:
14:11:54 dalinio tranzito pradžia – Merkurijaus pasiekia Saulės disko kraštą.
14:15:06 pilno tranzito pradžia – Merkurijus matomas kaip juodas taškas Saulės diske.
17:55:58 vidurys – Merkurijus matomas arčiausiai Saulės centro.
21:04:30 galimybės Vilniuje stebėti tranzitą pabaiga – nusileidžia ir Merkurijus, ir Saulė.

Pradžia

2016-05-09 14:12
Merkurijus arčiausiai Saulės centro

2016-05-09 17:55
Pabaiga

2016-05-09 21:04

Pajūryje ir šiauriniuose Lietuvos rajonuose Merkurijaus tranzitą bus galima stebėti ilgiau – kol nusileis Saulė. O pats tranzitas dar tęsiasi iki 21:42 val.

Merkurijaus orbita su ekliptikos plokštuma sudaro net 7° kampą. Todėl Merkurijaus tranzitą Saulės disku galima stebėti tik tada, kai jis tarp Saulės ir Žemės kerta ekliptikos plokštumą. Taip nutinka vidutiniškai maždaug 13–14 kartų per šimtmetį gegužės arba lapkričio mėn.

Geriausia Saulės vaizdą sutelkti ant popieriaus lapo arba naudoti specialius filtrus, sulaikančius didžiąją dalį net tik matomų, bet ir nematomų (UV, IR) spindulių.

Saulė šį mėnesį danguje slenka Avino žvaigždynu iki 14 dienos, kuomet pereiną į Jautį.

Venera dangaus skliaute artėja prie Saulė, todėl jos nematysime, teks lukterėti, kuomet ji bus matoma vakarais.

Marsas matomas visą naktį, jis artėja prie opozicijos (gegužės 22 diena). O dar po savaitės jis bus arčiausiai žemės (apie 75 mln. km). Gera proga imti teleskopą ir bandyti įžvelgti raudonosios planetos paviršiaus detales.

Jupiteris stebimas vakarais ir naktį Liūto žvaigždyne.

Saturno stebėjimo sąlygos gerėja, nes artėja birželio 3 diena, kuomet jis bus opozicijoje. Žieduotą planetą galime stebėti naktį ir iki pat ryto Gyvatnešio žvaigždyne.

Urano ir Neptūno šį mėnesį nematysime.

Gegužės 13 dieną Molėtų astronomijos observatorija taps meka astronomijos mėgėjas – vyks kasmetinis renginys „Žvaigždėtos naktys“.

Daugiau apie renginį rasite čia.

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Lietuvoje, Mokslas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *