Į tarptautinę parodą Nesvyžiuje išlydėta gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija (0)

Valdovų rūmų eksponatai | V. Abramausko nuotr.

Valdovų rūmų eksponatai | V. Abramausko nuotr.

Į Radvilų rezidenciją Nesvyžiuje (Baltarusija) su ypatinga apsaugos palyda iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų iškeliavo daugiau kaip 300 archeologinių radinių. Pirmą kartą istorijoje tokia gausi vertybių kolekcija iš Valdovų rūmų muziejaus bus pristatoma tarptautinėje parodoje „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“, kuri kaimyninėje šalyje atidaroma jau šiandien, balandžio 29 d., ir veiks iki rugsėjo 11 dienos.

„Parodos lankytojai Baltarusijoje turės unikalią galimybę susipažinti su XIV–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldo objektais ir kasdienio gyvenimo aspektais, pamatyti daugiau kaip prieš pusę tūkstančio metų sukurtas ir archeologų surastas vertybes. Tokių Nesvyžiuje galbūt irgi išliko, tačiau buvo rasta mažiau, nes ši pilis dar ir XX a. pirmoje pusėje buvo modernizuojama ir naudojama kaip kunigaikščių Radvilų rezidencija, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Kartu ši paroda – tai ilgalaikio glaudaus dviejų muziejų bendradarbiavimo išraiška, dar daugiau – tai bendras požiūris į istorinio paveldo pažinimo svarbą ir įsipareigojimas istorinei tradicijai“.

Valdovų rūmų muziejaus archeologinio rinkinio eksponatų parodoje Baltarusijos kultūrinei visuomenei, mokiniams ir Nesvyžiaus pilies lankytojams iš užsienio šalių pristatoma XIV–XVIII a. – Gotikos, Renesanso ir Baroko epochų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir jų dvaro sociokultūrinė aplinka, buitis bei kasdienybė. Parodos eksponatai atspindi penkias svarbiausias temas: kokliai (rezidencijos šildymo sistema ir interjero puošyba), karyba (ginklai ir šarvai), maistas ir indai, higiena ir sanitarija, papuošalai.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus, didžiausias chronologinis parodos akcentas skiriamas XV–XVII a. pirmai pusei. Tuo metu Vilniaus rūmai klestėjo ir absorbavo bei skleidė naujausias kasdienybės ir prabangos madas ne tik visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, bet ir už jos ribų. Šio laikotarpio archeologinių radinių rinkinys labai turtingas, įvairus, reprezentatyvus ir informatyvus. Jis liudija ir bendrąsias to meto kasdienio gyvenimo tendencijas visoje Europoje.

„Galima drąsiai teigti, kad panašūs daiktai tuo metu buvo pažįstami ir Nesvyžiaus šeimininkams. Todėl džiugu, kad yra galimybė pasidalyti lietuvių ir baltarusių bei kitų tautų, kadaise sudariusių Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, bendro paveldo klodais, kurių archeologinių tyrimų metu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rasta labai gausiai. Kaip Pompėja taikliai ir išsamiai pasakoja apie visos senovės Romos imperijos paveldą, taip ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje radiniai gali iliustruoti visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spalvingą ir turtingą palikimą“, – sako V. Dolinskas.

Tai ne pirma Valdovų rūmų muziejaus paroda, kuria Baltarusijos kultūrinei visuomenei be kitų eksponatų pristatomi ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai. 2012 m. Baltarusijos Respublikos nacionaliniame istorijos muziejuje Minske buvo surengta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“. Tačiau šįkart į Nesvyžių su ypatinga Lietuvos policijos ir Baltarusijos milicijos apsauga pirmą kartą istorijoje išvažiavo itin gausi Valdovų rūmų muziejaus vertybių kolekcija, pristatoma keliais tematiniais pjūviais. Su radiniais pristatomas ir detalus Valdovų rūmų maketas, ikonografinė ir informacinė medžiaga, trumpos edukacinės radinių istorijos.

Idėja surengti šią parodą kilo Nacionalinio istorijos ir kultūros muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ direktoriui dr. Sergejui Klimovui. Parodai eksponatus atrinko, jos koncepciją sukūrė ir prisidėjo prie katalogo leidybos parodos kuratoriai – Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro bei Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus specialistai dr. Povilas Blaževičius, Eglė Zaveckienė ir Sigita Venckūnienė. Parodos organizacinius ir leidybinius darbus koordinavo Nacionalinio muziejaus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Parodų ir leidybos skyriaus specialistai Marijus Uzorka ir Gintarė Tadarovska.

Valdovų rūmų muziejus glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu Baltarusijos muziejų. Šalies kaimynės muziejininkai, istorikai, paveldosaugininkai ir architektai ne kartą lankėsi Valdovų rūmuose Vilniuje ir labai gerai įvertino Lietuvos specialistų darbą, sėmėsi patirties, ją panaudoja savo veikloje. Valdovų rūmų atkūrimas buvo aktualus ir baltarusiams, kurie atkūrė savo rezidencijas Nesvyžiuje ir Myre. Su šiais muziejais Valdovų rūmai dalijasi su moksliniais tyrimais ir rūmų atkūrimo projektavimu susijusia medžiaga, konsultuojasi rinkinių komplektavimo, ekspozicijų įrengimo ir kitais aktualiais klausimais.

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejus įgyvendina ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis, pasirašytas su Baltarusijos nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi-draustiniu „Nesvyžius“, Gardino valstybiniu istorijos ir archeologijos muziejumi, Gardino valstybiniu religijų istorijos muziejumi bei Myro pilies komplekse įsikūrusiu muziejumi.

Nesvyžiuje atidaryta Valdovų rūmų muziejaus paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“ veiks iki rugsėjo 11 d., vėliau ji iškeliaus į Gardiną ir bus eksponuojama iki šių metų gruodžio.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *