Parodoje pristatomi nematyti XVI–XVII a. dokumentai, atskleidžiantys Vazų dinastijos pradžią Lietuvoje (0)

LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Nuo balandžio 18 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Vazų dinastijos pradžia Lietuvoje – Zigmantas Vaza (1566–1632)“, skirta Zigmanto Vazos 450-osioms gimimo metinėms. Parodoje pirmą kartą eksponuojami autentiški XVI–XVII a. privilegijų raštai, kuriuos specialiai parodai restauravo Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojai. Ekspozicija išsiskiria senųjų privilegijų raštų gausa ir vaško antspaudų įvairove. Daugelyje eksponuojamų rankraštinių dokumentų lankytojai galės pamatyti išlikusį Zigmanto Vazos parašą (Sigismundus Rex).

Parodoje apžvelgiami įdomiausi Zigmanto Vazos biografijos faktai, lankytojams pristatoma XVI a. psalmė, šlovinanti jo atvykimą iš Švedijos, skiriamas dėmesys valstybės reikalų tvarkymui bei karams su Švedija, Maskva ir Turkija. Tarp netikėčiausių eksponatų – Zigmanto Vazos pirmosios žmonos Onos Habsburgaitės atminimui skirta knyga, parašyta jos nuodėmklausio D. Kvadrantino (Fabiano Quadrantinus), ir XVII a. knygoje, dar esant gyvam Zigmantui Vazai, išspausdintas jo portretas. Tai unikalus radinys, kadangi kiti žinomi Zigmanto Vazos portretai knygose yra iš vėlesnių laikų, nuolat dailininkų perpiešiami ir kartojami.

Vazų epocha Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje prasideda Zigmanto Vazos valdymu 1588 m., o baigiasi 1668 m., Jonui Kazimierui Vazai atsisakius sosto. Zigmantas Vaza gimė Švedijoje, Gripsholmo pilyje, kur tuo metu buvo įkalinti jo tėvai: Švedijos karalius Jonas III ir Žygimanto Augusto sesuo Kotryna Jogailaitė. Gimus Zigmantui Vazai buvo pratęsta Jogailaičių dinastija, todėl, pagerbiant jo senelį Žygimantą Senąjį ir dėdę Žygimantą Augustą, jam buvo duotas Zigmanto vardas.

Paroda veiks iki gegužės 6 d. Parodos rengėjai – kultūrinės veiklos vadybininkė Sonata Šulcė (globėja), vyriausioji bibliografė Dalia Bikauskienė ir bibliotekininkas Andrius Jurkevičius.