Visuomenei vis labiau bundant ir suvokiant alkoholio vartojimo žalą, tenka nustebti tokiais klaidinančiais komentarais apie neva Lietuvoje norimą įvesti prohibicijos įstatymą (visišką alkoholio draudimą), kurį pastoviai linksniuoja alkoholio pramonės viešųjų ryšių specialistai, į viešąją erdvę mėtydami tokio turinio paruoštukus.
Klausimas, ar taip paskutiniu metu Paulius Jurkevičius ir Rimvydas Valatka klaidina visuomenę dėl savo riboto suvokimo ir nenoro labiau pasigilinti į šią sritį, ar sąmoningai „atidirbinėdami“ alkoholio reklamos užsakovams? Žinome pasakymą, alkoholio gamintojai yra ir „abejonių gamintojai“. Savo komentaruose šie du veikėjai nesiremia jokiais moksliniais tyrimais, bet tiesiog, pagąsdina, bando sukelti abejonę, kad jokios priemonės neveiks: kaip gėrė, taip žmonės ir toliau gers. Tokios „nuomonės“ labiausiai ir laukia alkoholio pramonė.
Autoriai kalba tik apie JAV patirtį (ir tai labai šališkai, epizodiškai – prohibiciją), nors Lietuvoje siūlomos būtent mūsų užjūrio kaimynų sėkmingos alkoholio kontrolės priemonės. Lietuvoje visuomenė tikrai jau susivokia, ką rodo sėkmingai renkami piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ (vietos, kur galima pasirašyti visoje Lietuvoje) parašai alkoholio kontrolės įstatymo esminiam keitimui, parengti šios srities mokslininkų pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Beje, objektyvumo dėlei būtina pasakyti, kad ir JAV bendras alkoholio suvartojimas ženkliai sumažėjo net kalbant apie tą prohibiciją, bet šiuokart ne apie tai, o apie pasaulio mastu mokslininkų siūlomas priemones, kurios inicijuojamos ir piliečių renkamais parašais teikiamos Seimui keičiant Alkoholio kontrolės įstatymą.
Beje, autoriai nieko neužsimenama apie Švedijos, Norvegijos ir kitų šalių alkoholio kontrolės sistemą. Joje tikrai yra galimybė įsigyti alkoholį, nėra uždraustas vartojimas ar kažkas panašaus, bet padėtis yra kontroliuojama, gryno alkoholio suvartojimas gana normos ribose. Lietuvoje, tuo tarpu, jo suvartojimas viršija kelis kartus mokslininkų rekomenduojamą neviršytiną, kritinę ribą. Šią ribą viršijant prasideda genetinis žmonių išsigimimas, visuomenės degradacija, ženklus stabdys ekonomikai, visuomeninei raidai.
Galiu pasakyti, nesu abstinentas, bet tikrai nesu ir tas, kuris turi būtinai kažkokiomis progom pagurkšnoti alkoholio, nes tai tariamai yra kultūringumo ženklas. Jei žmonės saikingai vartoja alkoholį, čia jokia tragedija, tačiau tai nereiškia, kad kiti turi patirti spaudimą, kad vartojimas yra būtinas. Tą spaudimą šiandien patiria ne tik suaugę žmonės, bet ir nepilnamečiai savuose susibūrimuose.
Beje, ar norime gyventi kaip švedai ekonomine prasme? Jei taip, tai iš jų galime daugiausiai perimti patirties ir alkoholio kontrolės srityje. Šie kraštai vienu metu buvo labai nusigėrusios šalys. Griebėsi net labai griežtų priemonių (kaip JAV) , bet galiausiai nusistovėjo efektyvus ir visuomenės palaikomas griežtas alkoholio kontrolės modelis, kuris tikrai nėra kažkoks „talibaninis“ visiškas alkoholio uždraudimas ar prohibicija.
Dar vienas esminis skirtumas kalbant apie pietų šalių – Italijos, Ispanijos ir kitų alkoholio saikingo vartojimo patirtis ieškome ir genetikoje. Beje, medicininė statistika teigia, aktualios problemos yra ir ten: kepenų cirozės, vėžiniai susirgimai ir kitos sveikatos problemos dėl alkoholio vartojimo, tačiau visuomenei jos nėra tokios skaudžios kaip pas mus.
Šiauriečių – pradedant Rusija, Lenkija, pabaltijo ir būtent skandinavijos kraštais situacija visiškai kitokia. Genetikai teigia, kad šie kraštai žymiai yra imlesni alkoholizmui, nesaikingam vartojimui nei pietiečiai. Todėl mums yra būtent priimtinas švedų, norvegų modelis, o ne italų ir kitų pietiečių. Kokį vartojo talentingas aktorius Vytautas Šapranauskas ir kiti iškilūs visuomenės veikėjai, turėję problemų su alkoholiu, kurie ir dabar sėda prie vairo išgėrę, lekia iš postų, susigadina karjerą ar net baigia savo gyvenimą tragiškai? Vartojo „patvorinį“ gėralą? Ne, labai „taurų“, brangų. Bet pasekmės tokios pačios. Alkoholio formulė ta pati.
Mokslininkams žinoma schema: vaikai ir jaunimas pradeda vartoti silpną (sidrai, kokteiliai, alus), paskui pereinama prie stipresnių alkoholinių gėrimų. Dar kita stadija: nuo alkoholio pereinama prie kitų narkotinių medžiagų vartojimo, kita dalis, jau degradavusi, prie nelegalių gėralų, dantų skalavimo skysčių, batų tepalo ir ko tik benori. Todėl tas alkoholio pramonės mitas, kad jei mažės alkoholio vartojimas augs nelegalaus yra visiška netiesa. Mokslinė tiesa yra ta: kuo daugiau visuomenėje suvartojama bendrai alkoholio, tuo labiau auga ir nelegalaus suvartojimas.
Ar alkoholio pramonė nori, kad Lietuva būtų nusigėrusi? Tikrai ne. Pramonė nori kuo daugiau parduoti, uždirbti. Negerkite, išpilkite lauk? Tačiau kuo daugiau parduodi, tuo daugiau išgeria, kuo daugiau išgeria legalaus, tuo daugiau degradavusių ir net legalios produkcijos nebeįperkančių žmonių, kurie neturėdami darbo, pajamų šaltinio svaiginasi kitais cheminiais skysčiais. Bet reikia visiems turėti mintyje: vartoti jaunimas tikrai nepradeda nuo kažkokių kontrabandinių ar nelegalių produktų, o būtent tų „su įvaizdžiu“, gerai išreklamuotų, „kultūringų tauriųjų“, o jau paskui seka tam tikra degradavimo schema.
Autorius yra Sveikatos bangos dešimtmečio sąjūdžio iniciatorius, renkančios parašus įstatymo keitimui iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ koordinatorius
Prašyčiau, tik nereikia demagogijos. Alkoholio ir tabako gamintojai yra geras dalykas ta prasme, kad žmonės neprivalo distiliuoti brogos namie ir gerti birzgalo su neaiškia metilo koncentracija, gali būti užtikrinti bent minimaliais kokybės standartais. Panašiai su tabaku. Galima konspiruoti, jog į cigaretes dedama pjuvenos, tačiau kokybė yra garantuojama (o jei nepakankamai, tegu pasistengia) valstybinės kontrolės ir produktas kenkia mažiau, nei neaišku kur, neaišku kaip užauginti ir išdžiovinti tabako lapai. Tuo tarpu daupšauskai-verygos gamintojus vadina žmogžudžiais, parazitais, ir ko tik dar neprisigalvoja. Taigi jei kažkas yra žmogžudys, jį reikia nubausti uždarant į kalėjimą — būtent tokias nesąmones skiedžia šie psichopatai. O tai tuo pačiu reiškia ir pilną alkoholio uždraudimą.
Taigi užteks meluoti, Valatka ir visi kiti jūsų kritikai yra absoliučiai teisūs. Jūsų tikslas yra prohibicija, melagiai.
Labai gerai. Dar karta dekui autoriui uz issamia ir aktualia situacijos apzvalga. Daug metu apie tai kalbama, daug kas kalba, susidariusios aplinkybes jau akis bado, bet yra tokiu kurie nemato (kaip antai autoriaus paminetieji). Ar visgi nenori matyti??? Sprendziant is gyvenimiskos patirties- panasu kad nenori matyti. Kaip kuriais atvejais apsimoka nematyti… Kaip pavadinsi- taip nepagadinsi. Viesa paslaptis, kad svaigalu gamintojai turi labai placias finansines galimybes, ir tai matosi ‘plika akimi’, galima tik isivaizduoti kaip tai akivaizdu susiduriantiems su tuo is arciau (kaip straipsnio autorius, taip pat Veryga). Dar viena viesa paslaptis, kad gerokai ‘pigiau’ paveikti kelis itakingesnius ‘veikejus’, nei leisti kazkam reguliuoti svaigalu vartojima. Ir gasdinimai prohibicija yra kvailyste. Bet kazkas tuo tiki 🙂 Visas demesys turi buti nukreiptas tik i jaunaja karta ir i ‘kulturingo gerimo’ kulturos klastingumo demaskavima. Kas gere ir nori dar gerti- tu jau nesustabdysi. Tegu… Bet jaunajai kartai butina diegti supratima apie svaigalu vartojimo zala ir kad tokio dalyko kaip ‘kulturingas vartojimas’ nera. Todel itin svarbu per patrankos suvi neprileisti svaigalu gamintoju prie projektu susijusiu su svaigalus ribojanciomis veikomis: ivairios reklamos, socialines programos, moksliniai ir svieciamieji darbai, pedagogines iniciatyvos ir pan.
O kas priestaraus? Apsivoge, apsimelave, ne kart pagauti uz rankos, zadanijas dalinantys ir vykdantys, lobistu pinigais uzmuilintom akimis, savo verslus turintys ir sedintys valdzioje tam, kad tie verslai dar geriau suktusi? O gal visuomene, kuri sekmadienio ryta, is 7 pirkeju, 4 pirko sita marmala, kad “dasimust”? Gera valdzia, ne blogesne ir viesuomene. Is valdzios as jau nieko nesitikiu, ta rodo naujasis “veiksmu planas”, neva skirtas mazinti alkoholizma. Is tiesu tai su alkomafija suderintas, impotentinis slamstas, kuris neveiks, bet kazkas beblogai uzdirbs. Matet Vilniuje socialine reklama? Visiskas neveiksmingas meslas, pro kuri zmones praeina kaip pro tuscia vieta. Slamstas kuris nieko nepakeis, bet ant popieriaus galima sakyt, jog kazkas vyksta, o pinigelius kazkas uz isnuomota reklamos vieta ir sitos makulaturos spausdinima pasiima. Tiesa yra bent vienas geras dalykas sitame slamste, sita makulatura uzima alkoreklamos vieta. Nors tiek gerai. Vien del to ja palikciau ir toliau. Isties, padetis labai bloga, norisi visa sita mesla perkirsti kaip gordijaus mazga, deja taip greitai ir paprastai nieko nebus, o laiko susitvarkyt labai mazai. Cia su salyga, akd stai dabar, tuojau pat, kazkas prades vykdyt PSO rekomendacijas, grieztai, be jokiu laviravimu ir lobistu kiaukimo klausymo. O to nera ir kas liudniausia artimiausiu metu nenusimato.