Pasaulio kiaušinis (nuotraukos)

Kiaušinis – pagrindinis Velykų simbolis – puošia kiekvieną šventinį Velykų stalą.

Kuo daugiau šeimininkės įdeda širdies į jų dažymą ir puošimą, tuo jie atrodo šventiškesni ir stebuklingesni.

Bet kodėl kiaušinis?

Todėl,  kad kiaušinis – vienas iš seniausių, esminis mitopoetinio pasaulio simbolis, gyvavęs, kaip žinoma, ne vėliau kaip nuo Paleolito periodo, apytiksliai 12000 metų prieš Kristų, žinomas daugeliui senovės tautų ir išlaikęs savo simboliką iki pat šių laikų, be to, tapęs ir Kristaus prisikėlimo, atgimimo įvaizdžiu.

Mitopoetinėje tradicijoje kiaušinis vadinamas pasaulio kiaušiniu, kosminiu kiaušiniu. Daugeliui pasaulio kultūrų žinomas mitas apie Pasaulio kiaušinį, iš kurio atsirado visata, arba tam tikra personifikuota kūrybinė jėga, dievas tvėrėjas, kultūrinis herojus – demiurgas , kartais –  žmonija. Pavyzdžiui, kinų folklore yra motyvų, kuriuose kalbama apie žmogaus atsiradimą iš kiaušinio ir kiaušinio virtimą žmogumi.

Dažniausi dangaus ir žemės, arba saulės (iš trynio) atsiradimo iš viršutinės ir apatinės Pasaulio kiaušinio dalies (arba iš chaotiškos į kiaušinį panašios masės) motyvai. Kinų tradicijoje dangus ir žemė sulieti į vienumą kaip vištos kiaušinis. „Kalevaloje“ iš kiaušinio apačios kilo žemė, o viršutinės dalies – dangaus skliautas.

Dažniausiai Pasaulio kiaušinis apibūdinamas kaip auksinis, kartais jam priskiriami ir kiti saulei būdingi atributai.

Anot Vedų kosmogonijos, iš auksinio Pasaulio kiaušinio gemalo atsirado kūrėjas Pradžiapatis, iš jo kyla  ir Brahma. Kartais kūrėjas Išvara aprašomas kaip gyvenantis auksiniame kiaušinyje ant vandenų. Mitų apie dievų kilmę iš Pasaulio kiaušinio yra daug, kai kurių ištakos – senovės egiptiečių mitologijoje ir religijoje.

Panašiai kiaušinio simbolika suvokiama ir baltų mitopoetinėje tradicijoje – tai gyvybės pradžios, derlingumo ir vaisingumo simbolis.

xxx

Sveikindami savo skaitytojus su šv. Velykomis, iš savo archyvų norime pasidalyti Angelės Rauktienės  2009 m. skutinėtų margučių  kolekcija, kuri buvo pristatyta tautodailės parodai-konkursui  „Aukso vainikas“. Tai labai originalūs, būtent kosmogoniškus motyvus atskleidžiantys, pasaulėjauta artimi M. K. Čiurlionio kūrybai meno kūriniai. Tąkart A. Rauktienė vainiko nelaimėjo, bet, matydami jos kūrybos unikalumą, papuošėme jais „Liaudies kultūros“ viršelius. Aukso vainiką menininkė laimėjo 2012 metais, o šiuo metu Nacionaliniame muziejuje veikia jos ir jos vyro tautodailės dirbinių paroda.

Angelė Rauktienė. Skutinėti margučiai. Vytauto Balčyčio nuotraukos.