Penktadienis, 20 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Kviečia tradicinių margučių paroda „Žemės raštas“ (nuotraukos)

www.alkas.lt
2014-04-01 11:25:52
1
Kauno miesto muziejaus nuotr.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Kauno miesto muziejaus nuotr.
Kauno miesto muziejaus nuotr.

Kovo 28 d., penktadienį, Kauno miesto muziejaus skyriuje P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus Gotikinėje salėje (L. Zamenhofo g. 12) atidaryta tradicinių margučių paroda „Žemės raštas“.

Lietuvių apeiginiam menui skirtoje parodoje eksponuojami Kauno miesto muziejaus fonduose sukaupti tradiciniai margučiai, sukurti Irenos Saltonienės, Danutės Kalasauskienės, Herminijos Vokietaitienės ir kitų autorių, bei menininkių Ritos Juodvalkytės, Sigitos Grabliauskaitės kūriniai. Parodos apipavidalinimą ir kompozicijas kūrė floristė Greta Petkevičienė.

Dar ir šiandieną mūsų krašto gyventojai Velykų šventės negalėtų įsivaizduoti be margučių. Kur ir kada atsirado šis paprotys nėra žinoma, tačiau jį žino daugelis tautų. Pasak muziejininkų, IV mūsų eros amžiumi datuojami marginti kiaušiniai aptikti Vormso (Worms‘o) apylinkėse, Vokietijoje. Opolėje, Lenkijoje rasta X šimtmečiu datuojamų vašku margintų kiaušinių lukštų. Lietuvoje kiaušinio formos akmeniniai, kauliniai ir moliniai dirbiniai rasti XIII a. kultūriniuose sluoksniuose. Pirmasis jau tikrai Velykinio kiaušinio paminėjimas lietuviškame šaltinyje yra Martyno Mažvydo „Giesmės šv. Ambraziejaus“ dedikacijoje. Autorius pabrėžia kad šį kurinį jis dovanojąs „Vietoje Velykos pauto…“.

Lietuvoje kiaušiniai būdavo dažomi ne tik per Velykas, bet ir per Jurgines bei Sekmines. Tad galima sutikti nuomonę, jog archajišką semantiką turintis kiaušinių marginimas į Velykų šventę galėjęs ateiti iš Jurginių. Pastaroji šventė turi stiprias sąsajas su ikikrikščioniška lietuvių religine tradicija.

Senoviniame, ritualiniame, kontekste kiaušinis turi beveik tas pačias funkcijas kaip ir pasėlių grūdas. Ir vieno, ir antro simbolika išplaukia iš to, kad priklausydami negyvų daiktų kategorijai, jie sugeba „patys iš savęs“ teikti naują gyvybę. Kitos specifinės kiaušinio savybės – silpnas lukštas, apvalaina forma − konkrečiame ritualiniame kontekste taip pat suteikdavo atitinkamą simboliką. Antai sveiko/suskilusio lukšto priešstata, pirmojo gyvulių išgynimo laukan apeigose (Jurginėse), sukurdavo ganiavos (gyvulių ūkio) sėkmės/nesėkmės arba gyvulių sveikumo/ligos reikšmes, o kiaušinio apvalumas tradicinio kaimo žemdirbiui asocijavosi su gyvulio riebumu, o jau pats riebumas – su sveikata…

Apeiginiai kiaušiniai dažnai sutinkami šventėse, kuriose tradiciškai daug dėmesio skiriama gyvulių ūkiui. Tačiau kiaušinio simbolika neapsiriboja su gyvulininkyste susietomis reikšmėmis. Išreikšdamas universalią gyvybinės (sveikatos, augimo) galios simboliką kiaušinis archetipinės sąmonės požiūriu galėjo būti ir pirminiu visatos šaltiniu ir šiandieną sunkiai besuvokiamu laidotuvių ritualo simboliu. Lietuvių ir kitos pasaulio tautos žino etiologines sakmes apie anties (ar kito vandens paukščio) padėtą kiaušinį iš kurio esą atsiradęs pasaulis. O Balio Buračo liudijimu kupiškėnai mirusiajam į karstą įdėdavo kiaušinį. Panašią prigimtį turėjusios simbolinės pirmųjų krikščionių asociacijos galėjo sąlygoti ir Velykinio margučio apeiginį vaidmenį krikščionybėje. Juk nukryžiuotas Kristus taip pat prisikelia iš kapo.

Simboliškai reikšminga ir spalvinė XIX−XX a. pradžios lietuviškų margučių gama. Joje dominavo juoda ar rusva spalvos ir baltas (gelsvas) raštas. Ritualo tyrėjas Viktor‘as Turner‘is teigė, kad juoda, raudona ir balta spalvos sudarė pačios archajiškiausios simbolinės – klasifikacinės sistemos pagrindą. Tai rodo kad tradicinės margučių spalvos galėjo turėti sąsajų su archajiškais etninės kultūros klodais.

Tradiciniame kaime kiaušinius dažydavo natūraliais augaliniais dažais: svogūnų lukštais, juodalksnio žieve ir rūdimis, medžio kerpėmis, rugių želmenimis, beržo lapais, rugiagėlių ir ramunėlių žiedais ar net raudonųjų burokėlių nuoviru… Naudodami įvairias dažančias medžiagas margintojai išgaudavo įvairaus intensyvumo rusvas, juodas, žalsvas, gelsvas, violetines ar melsvas spalvas. Lietuviai ypač mėgo juodai dažytus margučius. Tai neturėtų kelti nuostabos. Žemdirbiškoje kultūroje juoda spalva pirmiausiai išreiškė pasėlius auginančios žemės semantiką. Antroji pagal populiarumą raudona (raudonos spalvos reikšmę kaimo gyventojai dažniausiai teikdavo įvairaus sodrumo rusviems atspalviams) spalva, tai ne kas kita, bet gyvybę palaikančio kraujo spalva. Pietų Lietuvoje ir pietinėje Vidurio Lietuvos dalyje (aplink Kauną) buvo populiari violetinė spalva. Aniliniai dažai kiaušinių marginimui pradėti naudoti XIX a. pab. – XX a. pr., tačiau dalis margintojų kiaušinius ir dabar dažo tradicinėmis augalinės kilmės medžiagomis. Išliko ir senos marginimo technikos: skutinėjimas, marginimas vašku, batika.

Iki mūsų laikų išlikusioje tradicijoje svarbus ne tik pats margutis, kaip apeiginis daiktas, bet ir pats marginimo procesas. Šiandieninės margintojos, kurios šią tradiciją atsinešė iš savo senelių, pasakoja, kad turi būti marginama itin susikaupus. Margutyje „užkoduojami“ linkėjimai, pageidavimai, gerumas. Margučiai svarbūs ne tik ūkininkavimo papročiuose, bet ir žmonių tarpusavio santykiuose: iki šiol per Šv. Velykas jie dovanojami, keičiamasi. O margučių raštas (ne veltui lietuviškas žodis „raštas“ reiškia ne tik braižą, bet ir ornamentą), margutyje išpieštas piešinys ar ornamentas  – tai žmogaus dvasinės būsenos, jo minčių, linkėjimų išraiška.

Margučių apipavidalinimas taip pat turėjo savas tradicijas. Vienur margučių lėkštė tiesiog puošiama iš lauko atneštais žalumynais, kitur įrengiamas net kiaušinių medis. Parodos „Žemės raštas“ apipavidalinimas − tai šiuolaikinė šių tradicijų tąsa. Šios visą parodą apjungiančios kompozicijos idėjos autorė ir įgyvendintoja floristė Greta Petkevičienė (Mikelionytė) parodos apipavidalinimui panaudojo šiuo metu gamtoje randamas medžiagas − žolę, šieną, samanas. Šiuolaikiškai sukomponuoti augalai primena kaimą ir jau besprogstantį pavasarį ir išduoda miesto gyventojui būdingą paprastumo, nuoširdumo, gamtos ilgesį.

Iki balandžio 30 d. kviečiame pamatyti parodą „Žemės raštas“ ir prisiminti senąsias margučių marginimo tradicijas. Paroda veikia P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus Gotikinėje salėje (L. Zamenhofo g. 12).


Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ant margučių – protėvių baltų laiškai (nuotraukos)
  2. Vilniečiai kviečia į Velykų renginį „Dangus margučių raštuose“
  3. Vilniaus miesto savivaldybėje – įspūdingo dydžio margučių paroda
  4. Birštono Sakraliniame muziejuje vyksta velykinių margučių paroda
  5. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į velykinį renginį „Dangus margučių raštuose“
  6. Senovinio margučių marginimo žavesys
  7. Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į Velykų šventę (nuotraukos)
  8. Velykas pasitinkanti Palanga stebins gintariniu margučiu bei šalies rekordu
  9. Birštono sanatorija „Versmė“ sulaukė moksleivių velykinės dovanos (nuotraukos)
  10. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į amatų dieną ir Atvelykio šventę
  11. Kviečia Užgavėnės Žemaitijos nacionaliniame parke
  12. Lietuvių kryždirbystės paroda Genujos Sant’Agostino muziejuje
  13. A. Vaicekauskas. Apeiginis Velykų kontekstas
  14. Iš kiaušinių pagamino šviestuvus (video)
  15. Kaune riedės ridutis – Velykėlių margutis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Neliesk pataisų! says:
    4 metai ago

    Primena: prekiauti, rinkti ir kitaip naikinti pataisus – draudžiama
    – diena.lt/naujienos/ivairenybes/gamta/primena-prekiauti-rinkti-ir-kitaip-naikinti-pataisus-draudziama-1018062

    Aktualu: kaip per Velykas dirbs prekybos centrai?
    – diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/aktualu-kaip-velykas-dirbs-didieji-prekybos-centrai-1012821

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Algirdas Svidinskas
Etninė kultūra

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime
Istorija

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

2025 06 19
Susitikimas Vyriausybėje
Lietuvoje

Vyriausybėje aptarti mokestiniai pakeitimai ir kiti žemės ūkio klausimai

2025 06 19
Pinigai
Lietuvoje

Po svarstymo pritarta II pensijų kaupimo pakopos pokyčiams

2025 06 19
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?
Lietuvoje

Seimas pritarė siūlymui stebėti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas

2025 06 19
Kompiuteris | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Netrukus – valstybinės žemės paslaugos tik internetu

2025 06 19
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Laikinai stabdomas eismas Sargėnų estakada

2025 06 19
Sveikata
Gamta ir žmogus

Siūloma suteikti daugiau teisių slaugytojų padėjėjams

2025 06 19

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Kokios teisės ten apie Žmogaus teisių komitetas: Seime bus pristatyta 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita
  • Rimvydas apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimvydas apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas
  • Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • Vyriausybėje aptarti mokestiniai pakeitimai ir kiti žemės ūkio klausimai
  • Po svarstymo pritarta II pensijų kaupimo pakopos pokyčiams

Kiti Straipsniai

Radinys Chersono srityje | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – radiniai iš LDK tvirtovės Chersono srityje

2025 06 11
Paeonia lactiflora (Puikiojo bijūno) hibridų veislė | vu.lt nuotr.

VU Botanikos sode pristatoma M. K. Čiurlionio vardu pavadinta bijūnų veislė

2025 06 11
Piliakalnis

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis dalyvaus Europos archeologijos dienose

2025 06 09
Jonas Krištopaitis, Uostas (Kuršių nerija), 1972 m. | ciurlionis.lt nuotr.

Kviečia A. Jono Krištopaičio paroda „Pats sau žemė ir pavasaris“

2025 06 05
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė (Punk Is Not Dead)“ | ciurlionis.lt nuotr.

Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė“

2025 05 30
Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas" atidarymą

Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas” atidarymą naujose erdvėse

2025 05 29
P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą | lrv.lt nuotr.

P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą

2025 05 23
Jaunimo įžvalgos padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę | S. Samsonas, LNM nuotr.

Jaunimas padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę

2025 05 21
Lietuva turistus Tokijuje viliojo rožinėmis spalvomis

Mėgstamiausias vasaros patiekalas – kitaip

2025 05 17

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Kokios teisės ten apie Žmogaus teisių komitetas: Seime bus pristatyta 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita
  • Rimvydas apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimvydas apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • O galimas dalykas apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Juozas Vaina | Punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Juozui Vainai atminti. „Pirmiau mesk, paskui rasi“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai