Gerimantas Statinis | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Trečioje „Kelionių kompasas“ laidoje svečiuojasi žygeivystės Lietuvoje pradininkai: geografai – Nijolė Balčiūnienė, Tadas Šidiškis, bei geologas Valentinas Baltrūnas.
1968 metais Vilniaus universiteto keliautojai, norėdami išsiskirti iš sportinio ir pramoginio turizmo entuziastų, pasivadino save žygeiviais. Jų tikslas buvo tautinis kultūrinis atgimimas, grindžiamas lietuviškų etnografinių papročių ir tradicijų atgaivinimu.
Kelionių po Lietuvą metu buvo giedamos senovinės liaudiškos dainos, lankomi piliakalniai, tautiniams didvyriams pilami milžinkapiai, švenčiamos sovietmečiu pamirštos Rasų ir Vėlinių šventės. Žygeiviai duodavo priesaiką, kurioje iškilmingai pasižadėdavo: „Nė vieno žygio be konkretaus tikslo“. Pašnekovai laidoje pasakoja, kad šiandien terminą žygeivis, naudoja daugelis keliautojų, kurie susiruošia į žygį, tačiau jie, su tikraisiais žygeiviais, nieko bendro neturi.
Laidą veda žurnalistas ir keliautojas Gerimantas Statinis.
Reklama
Susiję straipsniai:
- „Kelionių kompasas“: Kaip išmokyti jaunąją kartą prasmingai keliauti? (audio)
- „Kelionių kompasas“: Kodėl žmonės leidžiasi į avantiūristines keliones? (audio, video)
- Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Kazio Pakšto projektuota „Dausuva“ buvo tiktai fantazija? (audio)
- Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės (programa, tiesioginė transliacija)
- Vėlinės Karmazinų pilkapyne (video)
- N. Balčiūnienė: Tikiu, kad pėsčiųjų žygiai įkvėps vilniečius branginti Vilniaus kraštovaizdį (nuotraukos)
Parašykite komentarą