G. Navaitis. Postūmis emigracijai 

Emigracija iš Lietuvos tapo rimta, gal net rimčiausia, socialine ir ekonomine problema. Jos priežastys tikrai gausios ir įvairios, nors vis dar supaprastintai aiškinamos aukštesniu materialinio gyvenimo lygių vakarų Europoje. Kita vertus, akivaizdu, kad ir ten yra skurstančių. Tačiau emigruojantys pastebi ne juos, o geriau gyvenančius. Čia ir tiktų paklausti: „Ką reiškia geriau?“ Veikiausiai labai jau retas kuris atliko išsamią įvairių gyvenimo kokybės rodiklių analizę, tačiau kažkaip sužinojo, pajuto, suprato, kad kitur geriau nei Tėvynėje.

Žurnalas „International Living“ organizavo tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti gyvenimo kokybę įvairiose šalyse. Pastaroji paprastai vertinama analizuojant ne įprastą BVP rodiklį, o bent keletą ekonomiką, kultūrą ir aplinką atspindinčių duomenų grupių. Minimame tyrime remtasi pragyvenimo kainos, ekonomikos būklės, gamtinės aplinkos ir klimato, pilietinių laisvių, saugumo, sveikatos apsaugos sistemos, kultūros ir laisvalaikio vertinimais. Iš viso tirtos 194 šalys. Lietuva atsidūrė 22 vietoje. Pagal gyvenimo kokybę lyderės yra Prancūzija, Šveicarija, Vokietija, kurios surinko 82-81 balus. Pirmąjį „kokybiškų“ šalių šimtuką užbaigia Rusija ir Kinija. Jos gavo 56-54 balus. Lietuvos balas – 73. Pastebimai aplenkta Rusija, ne taip jau ženkliai atsiliekama ir nuo Šveicarijos.

Kone kiekvienam socialiniam tyrimui galima padaryti tą patį priekaištą – metodai netinkami, svarbūs faktai neįvertinti. Todėl nesunku numoti ranka ir į „International Living“ tyrimą.

Dar vieną gyvenimo kokybės tyrimą užsakė JAV žurnalas „Newsweek“. Šiuo atveju tirta šimtas labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių. Lietuvai priklauso vieta pirmajame jų trečdalyje. Ji buvo – 34-oji.

Europos Komisija irgi domisi gyvenimo kokybe Europos Sąjungos šalyse. Jos užsakytuose tyrimuose nagrinėjamas ir subjektyvus pasitenkinimas, žmonių požiūris į savąjį gyvenimą. Jis vertinamas tarsi mokykloje – nuo 1 iki 10 balų. Europos vidurkis 7 balai (studentai ir mokiniai žino, kad tai reiškia – vidutiniškai) Bet yra šalių, kuriose pasitenkinimas gyvenimu artėja prie įvertinimo „labai gerai“ Antai danų vidurkis 8,6 balo.

Lietuviai savo gyvenimą įvertino vos daugiau nei patenkinamai – 6,3 balo. Sunku tikėtis aukštesnio balo šalyje, kurios gyventojai tvirtai apsiprendė pirmauti negatyvaus požiūrio į savo valstybę srityje ir sutaria, kad reikia emigruoti iš šios valstybės. Tiktų prisiminti ir tai, kad pagal nutarusių, kod gyvenimas absoliučiai nepakenčiamas ir jį savanoriškai nutraukusių,  Lietuva vėlgi vienoje pirmųjų vietų.

Taigi pastebime prieštaravimą. Tyrimai ir objektyvūs rodikliai rodo vienokį Lietuvos vaizdą. Žmonių nuostatos ir jausmai – kitokį.

Tai ir skatina pasiaiškinti kaip sukuriamas ar susikuriamas neigiamas vertinimas.

Neigiamai vertinatys gyvenimą Lietuvoje dažnai net nežino, koks jis svetur, tačiau jie, kaip ir daugelis žmonių, mėgsta palyginimus. Mes apsupti prietaisų, kurie skirti matuoti ir palyginti. Mums nuolat siūlo įvairius palyginimų sąrašus – TOP dešimtuką, politikų reitingus, penkiasdešimties turtingiausių žmonių sąrašą ir t.t.  Nenuostabu, kad įpratę viską ir visada lyginti, imamės vertinti save ir mielai skaitome, klausome, žiūrime kaip vertinama valstybė.

Niekas neverčia mūsų palyginti save su tais, kuriems turime ko pavydėti. Pasirinkti savo gyvenimo vertinimo matą galime visiškai laisvai. Bet neretai kenčiame nuo palyginimų, kuriuos JAV psichologė Suzana R. Volf (Susan R. Wolf) pavadino „sugretinimų karštlige“. Ši „liga“ kaip ir kitos ligos turi savus sukėlėjus. Svarbiausi iš jų:

• dažniau lyginame save su tais, kurie turi daugiau nei mes, ir rečiau – su turinčiais mažiau. Net ir sunkiai besiverčiantis anksčiau ar vėliau susitiks turintį dar mažiau, bet tik retas kuris apsidžiaugs: „Kaip man pasisekė, galėjau būti jos vietoje“. Užtat geriau besiverčiantis tuoj pat paskatina graužti save: „Kodėl ne man teko sėkmė?“
• lyginame vienas savo savybes ar pasiekimus su kito žmogaus kitokiomis savybėmis bei laimėjimas. Lengva pasakyti: „Aš rūpinuosi šeima, stengiuosi gerai išauklėti vaikus, o kaimynas triskart skyrėsi, kas dieną girtas, bet jo namas didesnis”. Tokiuose samprotavimuose problema yra jungtukas „bet“ ir naivi nuostata, kad vienos teigiamos savybės bus atlygintos kažkuo kitu.
• lyginame savo realų gyvenimą su svajonėmis. Todėl jei lyginsime savo darbą ir kasdienybę su kokio milijardieriaus pramogomis, sunku bus džiaugtis savo nepakartojamu ir jau vien todėl įdomiu gyvenimu.

S.R. Volf rašo, kad susirgus „sugretinimų karštlige“, reikia įvertinti „ligos“ pavojus.

Menkesnė „liga“, kai neprotingi palyginimai silpnina pasitikėjimą savimi, kliudo siekti tikslo, nes vidinis balsas nuolat sako: „Yra už tave gabesnių, labiau nusipelniusių, kuriems ir turi atitekti viskas, kas geriausio“. Sunkesnė „liga“ – beprasmiškas lenktyniavimas su žmonėmis, kuriems mes visai nerūpime, kurie net nežino, jog mes esame, o vėliau bandymai kenkti kitiems, vietoj rūpinimosi savimi.

Nustačius „diagnozę“ reikia imtis „gydymo“. Nuo kenksmingų palyginimų geriausiai saugo pasvarstymai:

– ką lyginame (laimę, šeimą, turtą ar žmogaus pasiekimų visumą ir už juos sumokėtą kainą);
– kiek tikslus palyginimas (dažnai žinome toli gražu ne viską apie tą, su kuriuo lyginame save);
– ar lygindami pabrėžiame kito privalumus ir savo trūkumus (akivaizdu, jog taip lygindami visada atrodysime menkesni).

Palyginimų politika

Gana dažnai tai, kas tinka kalbant apie atskiro žmogaus psichologiją, tinka ir aptariant visuomenės psichologiją.

Dviejų tyrimų rezultatai.

Pirmasis tyrimas. Studentai mėnėsį analizavo keturių didžiausio tiražo Lietuvos laikraščių straipsnius. Ieškota Lietuvos ir kitų šalių palyginimų. 87 proc. atvejų Lietuva lyginta su šalimis, kurios pagal žurnalą „Newsweek“ tyrimą yra aukštesnėje pozicijoje.

Antrasis tyrimas. Apklausta 100 jaunų žmonių. Prašyta užbaigti sakinį: „Lietuva lyginant su X šalimi yra….“ ir vietoj X įrašyti bet kokios šalies pavadinimą. 91 iš apklaustųjų įrašė šalį, esančią pagal jau minėta „Newsweek“ tyrimą aukštesnėje pozicijoje, ir nurodė kokį nors Lietuvos valstybės realų ar menamą trūkumą.

Įdomus „sutapimas“ ir žiniasklaida, ir jaunimas teikia akivaizdžią pirmenybę vienai palyginimų krypčiai.

Autorius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius